Visuomeninių Pastatų Patalpų Aukščio Reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami minimalūs patalpos aukščio reikalavimai, reglamentuojami Lietuvoje. Šie reikalavimai taikomi įvairių tipų pastatams, įskaitant gyvenamuosius, komercinius ir pramoninius pastatus. Patalpos aukštis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių patogumą ir funkcionalumą. Tinkamas patalpos aukštis užtikrina gerą oro cirkuliaciją, natūralų apšvietimą ir erdvumo pojūtį.

Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statinys - bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme.

Projektuojant ir statant visuomeninius pastatus Lietuvoje, būtina laikytis griežtų aukščio ir gaisrinės saugos reikalavimų. Šie reikalavimai užtikrina žmonių saugumą gaisro atveju ir leidžia efektyviai vykdyti gelbėjimo darbus.

Pagrindinės Sąvokos

Gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.

Kambarys - patalpa, apribota perdangomis (denginiu) ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m² grindų ploto (kurioje galima pastatyti lovą), tenkinanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus.

Pastogė (palėpė) - erdvė tarp pastato (namo) viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Mansarda - pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis.

Pastato (namo) aukštas - erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). Namuose leidžiama įrengti butus dviejuose ir daugiau aukštuose (lygmenyse). Kiekviename aukšte, esančiame virš 15 m, turi būti avarinis išėjimas į laiptinę.

Antstatas - pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto.

Pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) - pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios.

Reglamentuojami Reikalavimai

Minimalūs patalpų aukščiai yra nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Šie dokumentai nustato reikalavimus gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių pastatų patalpų aukščiams.

Gyvenamieji pastatai

Gyvenamuosiuose pastatuose minimalus gyvenamųjų kambarių aukštis paprastai yra 2,5 metrai. Virtuvės, vonios kambariai ir koridoriai gali būti žemesni, tačiau ne žemesni kaip 2,2 metrai.

Visuomeniniai pastatai

Visuomeniniuose pastatuose, tokiuose kaip mokyklos, ligoninės ir biurai, minimalus patalpų aukštis priklauso nuo patalpos paskirties ir dydžio. Paprastai reikalaujama, kad patalpos, kuriose nuolat būna žmonės, būtų ne žemesnės kaip 3 metrai.

Pramoniniai pastatai

Pramoniniuose pastatuose minimalus patalpų aukštis priklauso nuo gamybos proceso ir naudojamos įrangos. Dažnai reikalaujama, kad patalpos būtų aukštesnės nei 4 metrai, kad būtų galima patogiai naudoti kėlimo įrangą ir užtikrinti gerą oro cirkuliaciją.

Svarbu pažymėti, kad šie reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus pastato tipo ir paskirties. Todėl prieš pradedant statybos darbus, būtina pasikonsultuoti su specialistais ir išsiaiškinti visus taikomus reikalavimus.

Patalpų aukštis nuo grindų iki lubų turi būti ne mažesnis kaip 3 m, o pirtyse bei vandens ir kitokių procedūrų sveikatingumo kompleksuose - ne mažesnis kaip 3,3 m.

Techninių aukštų aukštis nenormuojamas, jeigu ten numatoma įrengti tik šiam Statiniui skirtas inžinerines sistemas, tačiau bet kuriuo atveju jų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m, o aptarnaujančiam personalui skirtuose takuose - ne mažesnis kaip 1,9 m (iki išsikišusių konstrukcijų apačios), praėjimo plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.

Papildomi Reikalavimai

Be minimalaus patalpų aukščio, normatyviniai statybos techniniai dokumentai gali nustatyti ir kitus reikalavimus, susijusius su patalpų aukščiu. Pavyzdžiui, gali būti reikalaujama, kad patalpos su nuožulniomis lubomis turėtų tam tikrą minimalų aukštį tam tikroje patalpos dalyje. Taip pat gali būti nustatyti reikalavimai dėl patalpų aukščio, atsižvelgiant į patalpos plotą ir formą.

Gaisrinės Saugos Reikalavimai

Projektuojant ir statant visuomeninius pastatus Lietuvoje, būtina laikytis griežtų reikalavimų, užtikrinančių žmonių saugumą ir pastato funkcionalumą. Vienas iš svarbiausių aspektų - pastato aukštis, kuris tiesiogiai susijęs su gaisrine sauga, evakuacija ir kitais esminiais parametrais.

Svarbu užtikrinti tinkamus atstumus nuo sklypo ribos (daugiau kaip 3 metrai) ir patogų įvažiavimą specialiajam transportui: įvažiavimo plotis turi būti didesnis nei 3,5 metro, o aukštis - didesnis nei 4,5 metro.

Pastatų atsparumas ugniai (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI) yra esminiai gaisrinės saugos elementai.

Būtina laikytis priešgaisrinių atstumų tarp gretimų sklypų pastatų. Jei šių atstumų neišlaikoma, turi būti įrengiama ugniasienė REI-M XXX (atitinkamai pagal pastatų atsparumą ugniai) pagal didesnio pastato išorinius kontūrus. Taip pat reikalingas gretimo sklypo savininko (ar įgalioto asmens) sutikimas arba gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimas.

Pastatų gesinimui iš išorės, ne toliau kaip 200 metrų atstumu, turi būti įrengtas išorės priešgaisrinis vandentiekis, rezervuaras arba gamtinis vandens telkinys (upė, ežeras ir kt.) su kieto grunto privažiavimu (ne mažiau kaip 40 t apkrovai) bei vandens paėmimo vieta gaisriniams automobiliams ne toliau kaip 4-5 m gaisrinio automobilio pastatymo vietos.

Gyvenamosiose vietovėse iki 5 tūkst. gyventojų, sodininkų bendrijose ir kai pastatų išorės gaisrui gesinti vandens poreikis neviršija 10 l/s, gaisrams gesinti leidžiama vandens tiekimą numatyti iš gaisrinių rezervuarų arba natūralių ir (ar) dirbtinių vandens telkinių, kai atstumas nuo jų iki saugomo pastato perimetro tolimiausio taško yra ne didesnis kaip 1000 m.

Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (GASS) turi atitikti GASS projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimus.

Iš kiekvieno aukšto turi būti ne mažiau kaip 2 evakuavimo išėjimai. Laiptinėse atidaromos patalpų durys negali sumažinti evakuacijos kelio pločio. Tarp laiptų ir laiptinių maršo tvorelių tarpas turi būti 75 mm.

Jei stogų aukščiai skiriasi daugiau nei 1 metru ir kiekviena didesnė kaip 100 m² stogo ploto dalis neturi atskiro išėjimo ant stogo, numatyti gaisrines kopėčias perėjimui nuo vieno stogo ant kito.

Vidaus priešgaisrinis vandentiekis reikalingas pastatams, kurių tūris didesnis nei 5 tūkst. m³.

Statybos produktų degumas (A1…F) turi būti patvirtintas sertifikatais. Stogų priskyrimas Broof degumo klasei (I (privalomai) ir II (priklausomai nuo statinio stogo gaisrinio skyriaus ploto) atsparumo ugniai laipsnio statiniams). Stogą laikančių konstrukcijų degumas ne mažesnės kaip B-s3,d2 degumo klasės (I ir II atsparumo ugniai statiniams). Lauko apdaila ir apšiltinimas iš lauko ne žemesnės kaip B-s1,d0 (I atsparumo ugniai laipsnio statiniams), D-s2,d1 (II atsparumo ugniai laipsnio statiniams) degumo klasės produktais. Taip pat svarbu vidinių sienų, grindų ir lubų apdailos degumas.

Šviečiantys ženklai “Išėjimas” būtini virš 50 m² prekybos salei ir virš 50 žmonių patalpoje. Išlipimas ant stogo - 100 m pastato ilgio arba 1000 m² pastato sutapdinto stogo plotui. Laiptinėse turi būti natūralus apšvietimas ir atidaromos orlaidės 1,2 m² ploto dūmų išleidimui, o prekybos salėse >200 m² be natūralaus apšvietimo - mechaninio priešdūminio vėdinimo įrenginiai. Po patalpomis su > 50 žmonių, draudžiami - sandėliai, saugojimo kameros ir kitos gaisro atžvilgiu pavojingos patalpos, kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m. Kiekvienam rūsio ar cokolio, įgilinto >0,5 m, 700 m² plotui - langai 0,9X1,2 m. Skirtingos paskirties statinio dalys ir patalpos atskiriamos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis pertvaromis bei su ne mažesnio kaip EW 30 CO atsparumo ugniai durimis. Žiūrovų salėse krėslus, kėdes ir suolus pritvirtinti prie grindų (išskyrus balkonus iki 12 vietų).

Pirties ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika, išjungiančią krosnelę po 8 val. nepertraukiamo darbo, sprinkleriai prijungti prie bendro naudojimo vandentiekio ir užtikrinant 0,12 l/s kv. m vandens tiekimo intensyvumą, lapuočių mediena, ventiliacija, atskiras išėjimas į lauką, atskirtas nuo evakuacinių išėjimų ir evakuacijos kelių. Šis reikalavimas netaikomas III atsparumo ugniai visuomeniniuose statiniuose.

Gyvenamuosiuose pastatuose (vienbučiuose, dvibučiuose ir daugiabučiuose iki 26,5 m altitudės) - autonominiai dūmų detektoriai.

Garažas, katilinė, pirtis nuo kitų patalpų atskirti ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai sienomis, perdangomis ir durimis EW 30 C0, išskyrus III atsparumo ugniai pastatuose.

Pirties, įrengtos gyvenamajame name, ypatumai: elektrinis kaitinimo prietaisas su automatika, išjungiančią krosnelę po 8 val. nepertraukiamo darbo ir pasiekus 110 C temperatūrą, drenčeriai arba perforuotas sausvamzdis, lapuočių mediena, ventiliacija, rūsyje toliau kaip 15 m iki išėjimo - II-as evakuacinis išėjimas.

Dūmtraukių įrengimas pagal kietojo kuro krosnių įrengimo pastatuose taisykles. Inžinerinės komunikacijos įrengiamos > 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Šie reikalavimai yra nustatyti Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose (Žin., 2010, Nr.146-7510), Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėse (Žin., 2011, Nr. 23-1138) ir Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklėse (Žin., 2011, Nr. 8-378).

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindinius reikalavimus:

Projektuojant ir statant visuomeninius pastatus Lietuvoje, būtina laikytis griežtų reikalavimų, užtikrinančių žmonių saugumą ir pastato funkcionalumą.

Svarbu atsiminti: Minimalūs patalpų aukščiai yra nustatyti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo pastato tipo ir paskirties.

tags: #visuomeniniu #pastatu #patalpu #aukstis