Atlygintinos Nuomos Sutartis: Kas Tai?

Atlygintina nuomos sutartis - tai susitarimas, kuriuo viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą turtą laikinai valdyti ir naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Lietuvoje tokios sutartys plačiai naudojamos žemės ūkio sektoriuje, kur žemės savininkai išnuomoja savo žemę ūkininkams.

Ši sutartis yra konsensualinė - laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų jos sąlygų. Įstatymu ar sutartimi numatytais atvejais tas susitarimas išreiškiamas įstatymo reikalaujama forma (pvz., nekilnojamojo turto sutartis yra tvirtinama notariškai ir įregistruojama).

Ši sutartis-viena pagrindinių, nes susijusi su visomis kitomis. Reikšmė: nesuvartojamos prekės yra ilgai apyvartoje. Ši sutartis užtikrina gamybą, realizavimą ar apyvartą.

Esminiai Atlygintinos Nuomos Sutarties Elementai

Norint, kad atlygintina nuomos sutartis būtų galiojanti, būtina atkreipti dėmesį į kelis esminius elementus:

• Šalys: Nuomotojas ir nuomininkas. Jais gali būti visi civilinės teisės subjektai: veiksnūs fiziniai ir juridiniai asmenys.
• Turinys: Sutarties turinį sudaro sąlygos, dėl kurių pirkėjas ir pardavėjas susitaria. Paprastai esminėmis laikomos susitarimo sąlygos dėl dalyko ir kainos, taip pat tos, kurias esminėmis pripažįsta šalys.
• Forma: Tokios sutarties forma turėtų būti rašytinė. Be to, sutartyje turėtų būti pateikta Civilinio kodekso 6.550 straipsnyje nurodyta informacija (žemės nuomos terminas, servitutai, žemės naudojimosi sąlygos, atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus, esamų įrenginių naudojimosi sąlygos ir pan.).

Žemės nuomos sutartis privalo būti įregistruota viešajame registre. Kitu atveju ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Tinkamai įregistruota žemės nuomos sutartis galioja ir keičiantis žemės savininkui.

Žemės savininkas (ar jo įpėdinis) neturi teisės be pagrindo nutraukti žemės nuomos sutarties vien dėl to, kad jis yra naujasis žemės savininkas.

Šalių Teisės ir Pareigos

Atlygintina nuomos sutartis nustato aiškias teises ir pareigas abiem šalims:

• Nuomotojo pareigos:
  • Perduoti nuomininkui turtą, tinkamą naudoti pagal sutartį.
  • Remontuoti jam priklausančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius savo lėšomis.
• Nuomininko pareigos:
  • Mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį.
  • Naudoti turtą pagal sutartyje numatytą paskirtį.
  • Laikytis sutartyje numatytų naudojimo sąlygų.

Svarbu pažymėti, kad nuomojant žemę, nuomininko išlaidos žemės ūkio paskirties žemei pagerinti nėra atlyginamos, nebent šalys susitaria kitaip.

Žemės Nuomos Sutarties Ypatumai

Žemės nuomos sutartys turi specifinių ypatumų, kurie svarbūs tiek nuomotojams, tiek nuomininkams:

• Rašytinė forma: Žemės nuomos rašytinės sutarties formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais.
• Sutarties nutraukimas: Teismai gana palankiai interpretuoja ūkininkams (nuomininkams) suteikiamas teises ir neleidžia nutraukti sutarčių vadovaujantis vien formaliai įstatymuose numatytais pažeidimais.
• Žemės pagerinimas: Jei šalys nesusitaria kitaip, į žemę daug lėšų investavęs ūkininkas neturės teisės į kompensaciją.

Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus tarp žodinę ir rašytinę sutartis sudariusių nuomininkų vertino, kam tokiu atveju priklauso po rašytinės nuomos sutarties sudarymo atsiradęs derlius - naujajam ar senajam nuomininkui? Teismas darė išvadą, kad ta aplinkybė, jog šalys buvo sudariusios žodinę žemės naudojimo sutartį, neatleidžia nuomotojo nuo atsakomybės.

Žemės Nuomos Mokesčiai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) planuoja perkelti ūkininkams pareigą išskaičiuoti ir sumokėti valstybei mokestį nuo pajamų, kurias iš ūkininkų gauna žemės savininkai. Šiuo metu prievolė sumokėti pajamų mokestį nuo pajamų, gaunamų už ūkininkams (fiziniams asmenims) išnuomotą žemę, tenka patiems žemės savininkams.

Ūkininkai mano, kad būtų nesąžininga jiems perkelti pareigą sumokėti mokesčius už nuomotoją, o nuomotojai mano, kad ūkininkai neturi teisės kištis į nuomotojo finansus ir jis pats turėtų nuspręsti, kada sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Siūlomos naujovės bus ūkiams papildoma našta.

Pažymėtina, kad įstatymai negali galioti atgal. Todėl ūkininkams neturėtų būti užkrauta atsakomybė sumokėti už nuomotoją pajamų mokestį atgaline data atgręžtine tvarka. Tinkamai sureguliavus įstatymus, turėtų būti nustatytas terminas, nuo kurio ūkininkams galiotų minėtoji nauja prievolė.

Panaudos Sutartis

Pasitaiko atvejų, kai žemės savininkai pageidauja išnuomoti žemę be atlygio, tačiau žemės nuomos sutartis numato, kad žemės nuoma turi būti atlygintina. Tokiu atveju savininkai dažnai renkasi panaudos - naudojimosi daiktu neatlygintinai - sutarties formą. Šios sutarties forma taip pat turi būti rašytinė.

Sudarant panaudos sutartį ypač svarbu pasitikėjimas tarp sutarties šalių, kadangi panaudos sutarčiai netaikomos gana griežtos žemės nuomos nutraukimo sąlygos.

Svarbu! Panaudos davėjas neatsako už perduoto daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu, taip pat už trūkumus, kurie panaudos gavėjui buvo žinomi iki sutarties sudarymo.

Praktiniai Patarimai

Siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, rekomenduojama:

• Atidžiai išnagrinėti sutarties sąlygas.
• Aptarti visus svarbius aspektus, susijusius su turto naudojimu ir priežiūra.
• Įtraukti į sutartį vartotojų kainų indeksą, kad būtų galima koreguoti nuomos kainą atsižvelgiant į rinkos pokyčius.

Labai svarbu, kad ir ūkininkai, ir žemės savininkai atidžiau svarsto sutarčių sąlygas, nepažiūri į jas atmestinai.

Pagrindiniai skirtumai tarp nuomos ir panaudos sutarčių

tags: #atlygintina #nuomos #sutartis