Višakio Rūda - tai kaimas, turintis turtingą istoriją, gražią gamtą ir darbščius žmones. Ši vietovė garsėja ne tik savo unikalia medine bažnyčia, bet ir senoviniais amatais, gamtos grožiu bei kultūriniais renginiais.
Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia - didžiausia medinė bažnyčia Lietuvoje.
Geležies Gavybos Istorija
Dabartinėje Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje ypač išplitusi balų arba pelkių rūda. Istoriniai šaltiniai byloja apie čia iš Mozūrijos atkeliavusį bajorą Kazlą (Kozlowskį), kuris nužiūrėjęs plačiose Užnemunės giriose vaizdingą vietą ant dešiniojo Jūrės upelio kranto. Aptikus geležies rūdos klodus bajoras greta medienos verslo pradėjo plėtoti ir geležies gavybą.
Senolių bylojimai mena, kad Kazlos šeima buvus gausi, joje augo penki šeši sūnūs, kurie vėliau bus pasklidę po netolimas apylinkes ir ten įkūrę savas rudnias - šitaip šalia Kazlienės Rūdos pradėjo gyvuoti Višakio Rūda, Sena Rūda, Jūrės Rūda, Karčrūdė, Judrarūdė ir netgi Kardokrūdė. XIX a. įrengta Kazlų Rūdos rudnia, turėjusi du vandens ratus, per metus išlydydavo apie 10 t geležies, kurią perdirbdavo į kirvius, žagrių noragus, akėtvirbalius ir pan. Geležies liejininkystės apimtys augo ir 1883 m., pavyzdžiui, A. Naumavičiaus geležies kalykla per metus pagamino jau 20 t geležies dirbinių, tai didžiausias geležies kiekis išlydytas šiose vietovėse.
Plečiantis geležies verslui, augo ir didėjo ir pats Kazlų Rūdos kaimas, tačiau nutiesus geležinkelį Kazlų dirbinius nukonkuravo atvežtinė geležis iš Rusijos ar Vokietijos ilgainiui šis amatas liko pamirštas, nors geležies rūdos vietiniai gyventojai vis dar randa.
Balų rūda
Eksperimentai ir Tradicijos
Saulėtą rugsėjo 16-17 d. savaitgalį Višakio Rūdoje susirinko daugiau kaip 25 geologijos, archeologijos ir kalvystės entuziastai. Čia antrą kartą dviratį išradinėjom ir bandėme atrasti senovinio amato karaliavusio Kazlų Rūdoje paslaptis.
Rugsėjo 16-tąją Višakio Rūdos bendruomenės namuose vyko teorinės paskaitos - pirmoji apie balų (pelkių) rūdos atsiradimą Kazlų Rūdoje kartu su MB „Geologo kelionės“ ir šios įmonės vadovu Jonu Šečkumi. Antroji paskaita palietė archeologijos paslaptis - jos metu buvo pristatomas ilgas geležies gavybos iš rūdos pažinimo kelias, aptarti geležies metalurgijos pėdsakų paieškų principai archeologijoje, etnoarcheologijoje ir metalografioje.
Apžvelgtos galimybės jų aptikti Kazlų Rūdos apylinkėse remiantis senąją kartografija. Po gardžių ir sočių pietų projekto dalyviai patraukė į ekspediciją - balų rūdos paieškas. Tik rūdą šįsyk radome ne baloje, o pievoje ir dirvone. Aptiktame telkinyje buvo galima matyti geležies rūdos sluoksnius, sluoksnių pokyčius. O dalyviams buvo puiki proga pačiupinėti ir pasikasti geležies rūdos.
Po ekspedicijos atvykome į Valdo Arbašausko sodybą, kuri istoriškai susijusi su geležies gavyba iš balų rūdos. Pagal Judrės upelio slėnyje randamus šlako kiekius bei istorinius šaltinius iki 1883 m. čia veikė viena iš dviejų Višakio Rūdos apylinkėse esančių geležies liejyklų.
Antroji projekto diena buvo skirta geležies gavybai rudnioje. Nuo pat ankstyvo ryto rudnelė buvo džiovinama malkomis. O vėliau užkrauta medžio anglimi, kuri beje taip pat buvo pagaminta senoviniu būdu - deginant sausų malkų stirtą uždengtą velėna ir ribojant oro patekimą, kol išgaruoja lakiosios medžiagos, pasišalina degieji dūmai ir lieka anglis, bei paruošta balų rūda.
Temperatūra buvo keliama ir palaikoma savadarbių dumplių pagalba, kurios puikiai atliko savo darbą ir kuriomis galėjo pasidarbuoti kiekvienas eksperimento dalyvis. Negalima nepaminėti ir to, kad šis eksperimentas jubiliejinis - 10-tasis. Šio degimo metu buvo sudeginta 14,7 kg pagamintos anglies, 4 kg pirktinės anglies ir 14 kg geležies rūdos.
Tikrai nepasikuklinsime sakydami, kad projekto dalyvius pavyko nustebinti ir parodyti jiems tekantį šlaką, kuris atrodo kaip lava, bei geležies kritę, kurią sutikome su aplodismentais. „Išradinėjame dviratį“ - su šypsena sako dr.
Valdo Arbašausko buities muziejus - tai gyvas pasakojimas apie Suvalkijos praeitį, įsikūręs vaizdingoje Judrės ir Višakio upelių santakoje. Meniška Valdo ranka sukurta sodyba vilioja kūrybiška aura ir autentiška aplinka, kurioje kiekvienas eksponatas - nuo senųjų rakandų iki ūkio įrankių - pasakoja savo istoriją. Kasmet muziejuje atgimsta ir senovinis balų rūdos lydymo procesas: Judrės upelio slėnyje ir laukuose renginio dalyviai ieško balų rūdos - rusvų limonito gabalėlių, tuomet muziejuje statoma autentiška rudnia (speciali krosnis geležiai išgauti), tuomet į ją sluoksniais kraunama medžio anglis, balų rūda ir kaitinama, kol pradeda tekėti geležis. Įkaitusi „lava“ ir geležies išgavimas tampa ne tik reginiu, bet ir patirtimi.
Muziejus atviras mokiniams, suaugusiesiems ir šeimoms, siekiančioms pajusti senųjų amatų dvasią. Šalia muziejaus stūkso didžiausia Suvalkijoje medinė bažnyčia, o Šv. Baltramiejaus atlaidai lydimi amatininkų mugės ir tradicinio timpano mušimo sukuria nepakartojamą kultūrinį koloritą.
Višakio Rūdos bendruomenė
Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia
Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia stovi Višakio Rūdos kaime, 10 km į šiaurės vakarus nuo Kazlų Rūdos. Barokinių proporcijų. Bažnyčia yra didžiausia medinė bažnyčia Lietuvoje. Architektūros paminklas, 2008 m. Višakio Rūdoje 1817 m. pastatyta medinė bažnyčia, Zapyškio parapijos filija.
1867 m. paskirtas klebonas Juozas Strimavičius rado apgriuvusią bažnyčią. Jis gavo leidimą ją remontuoti, bet 1883 m. pastatė naują dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1885 m. konsekravo pavyskupis Juozapas Olekas. Kunigas Feliksas Martišius 1910 m. įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, įsteigė biblioteką - skaityklą, pastatė parapijos salę. 1911-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Po 1915 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia suremontuota. Klebonija nusavinta, klebonas Gvidonas Dovidaitis 1978 m.
Bažnyčia stačiakampio plano, barokinių proporcijų, dvibokštė. Ji pseudobazilikinė, trinavė, su daugiasiene apside ir zakristijomis abipus jos. Stogo forma - centrinės dalies - dvišlaitė, bokštų - aštuonkampiai šalmai, apsidės - trišlaitė. Šventoriaus tvora medinių statinių, su mūriniais stulpais.
Šv. ŠV. Išpažintys klausomos prieš šv. Švč.
Pradėta statyti 1883 metais šalia dar 1817 metais iškilusios medinės koplyčios, kuri vėliau buvo nugriauta. Naujoji bažnyčia buvo konsekruota 1887 metais. Tai pseudobarokinio stiliaus, stačiakampio plano tūrinė bažnyčia su dviem bokštais. Maždaug už kilometro nuo bažnyčios yra gerai žinomas Višakio Rūdos šaltinėlis, kurio atsiradimo istorija nėra žinoma.
Šaltinėlio kompleksą sudaro dvi koplyčios - viena viršuje, ant kalno, kuri buvo pastatyta, panaudojant senosios miestelio koplyčios rąstus, o kita - pakalnėje, šalia paties šaltinėlio, kurio vandeniui priskiriamos gydomosios savybės. 1927 metais virš šaltinėlio pastatytas naujas bokštelis, nupirkta nauja švč. Mergelės Marijos skulptūra. Žmonių pasakojimai byloja, kad šaltinėlis yra toje vietoje, kur ir apsireiškusi Mergelė Marija.
Ąžuolų Būdos šv. Antano Paduviečio bažnyčia (Kazlų Rūdos sav.) 2024 m.
Linas Adomaitis ir Višakio Rūda
Muzikantas, kompozitorius, atlikėjas Linas Adomaitis su žmona Irma ir dviem atžalomis - Saule ir Jokūbu vasaromis gyvena sodyboje Višakio Rūdoje (Kazlų Rūdos sav.).
- Kaip atsidūrėte Višakio Rūdoje? Kas rekomendavo jums šį kaimą miškingame Kazlų Rūdos krašte? - Tai įvyko senokai, 2009 metais. Mėgome keliauti - tiek po Lietuvą, tiek po pasaulį, egzotines šalis. Buvome neseniai susipažinę su Irma. Daug laiko praleisdavome gamtoje, kai virš galvų būdavo tik dangus. Po nuostabių kelionių Tailande, Centrinės Amerikos šalyse, o gal Karibų jūros salose, nusprendėme, kad mums taip pat reikėtų pasidairyti ko nors gražaus Lietuvoje, kad nereikėtų skristi taip toli.
Tiesiog nuvažiavome ir pajutome gerą aurą. Nors toje sodyboje jau porą metų niekas negyveno ir kieme žolė buvo beveik iki galvos, nors tą dieną smarkiai lijo, bet pajutome nuostabią ramybę. - Greitai ir stiprų, nes čia įvyko daug reikšmingų ir nuostabių dalykų. Vienas jų - mudu su Irma Višakio Rūdos bažnyčioje priėmėme santuokos sakramentą. Dievo akivaizdoje mūsų gyvenimus sujungė Višakio Rūda, taip pat ir nuostabi, jauki bažnyčia, beje, didžiausia rąstinė bažnyčia Lietuvoje. Ji mums labai daug reiškia! Ir, žinoma, kunigas Vidmantas Striokas, kuris šioje Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčioje ilgai rezidavo. Per tą gyvenimo Višakio Rūdoje laiką gimė Saulė ir Jokūbas. Vaikų buvimas, basos pėdutės sodybos žolėje taip pat labai stipriai įprasmino šią vietą.
Kadangi turiu daug veiklos, taip pat dėstau garso režisūrą Kauno technologijos universitete, tai mokslo metais, ypač žiemą, daugiau laiko praleidžiame mieste. O Višakio Rūdoje gyvename vasarą, rudenį. Mano mama čia turi savo nuostabius gėlynus, šiltnamį, daržiuką. Moteriškas jos prisilietimas sodyboje labai juntamas: gėlynai ryškiai papuošia ir atgaivina sodybėlę. Be jų šios vietos ir neįsivaizduočiau - atvažiuoji, o čia plieskia įvairiausios gėlės. Žinoma, močiutė ir anūkus stengiasi lepinti: žiūrėk, ar braškių saują nuskina, ar pomidoriukų nuraško. O kaip svarbu, kad ji su vaikais kartu visa tai augina, laisto!
Sakoma, kad visi namai turi savo kvapą. Prisiminimus apie vaikystės kvapus atsinešame ir į savus namus. O gal Jūsų mama širdžiai mielus kvapus atnešė ir į Višakio Rūdos namus? - Taip, tai klasikiniai kvapai - obuolių pyrago ir bulvinių blynų. Kvapai, kurie nuo vaikystės įsiminė ir Kauno namuose, ir yra čia, sodyboje. Dabar tuo kvapu labiausiai džiaugiasi vaikučiai. Išaušus rytui, jie bėga pas močiutę blynų - tik kol kas ne bulvinių, o tų saldžiųjų, su obuoliais ar cukinija ir uogiene.
Sodyba man susijusi su gamta, tai čia ir turi būti tokia - natūrali gamtinė - estetika. Net ir mūsų rąstinis namukas yra neapdailintas - ir iš išorės, ir viduje yra rąstai. Stengiamės šios estetikos nesugadinti. Neprisodinome sodyboje egzotiškų augalų, nepridažėme nieko „rėkiančiomis“ spalvomis - stengėmės, kad viskas būtų natūralu arba natūraliai sendinta. Net mūsų virtuvėlės baldų komplektas buvo gaminamas „sendintas“, kad įsilietų į aplinką. Pas mus dominuoja medis, akmuo, takelis iki liepto irgi iš akmenų.
Mūsų šeimoje prabanga - tai ne apie daiktus. Prabanga - tai ramybė, džiaugsmas, žaidimai su vaikais. Aišku, viską sodyboje nuolatos lydi buitis ir daiktai. Žiūrėk - jau reikia naujo liepto, ir terasą po dešimtmečio jau reikėjo perdaryti, nes viskas sensta, keičiasi. Bet viskas - ramiai, be streso.
Kristalų Parkas
Višakio Rūdos miškų apsuptyje, Aušros ir Arvydo sodyboje pradėjo veikti ypatingų retų KRISTALŲ PARKAS, kurį įkūrė nuoširdūs ir darbštūs sodybos šeimininkai. Daugiau nei dvidešimt metų savo rankomis ir savo energija kūrė nuostabių augalų erdvę, į kurią pasiruošę priimti šiltus ir gerus žmones nuoširdiems pasibuvimams - tiek pavienius lankytojus, tiek grupes visais metų laikais.
Su meile šeimininkai supažindins su ilgai kaupta mineralų kolekcija ir jų pasauliu, papasakos apie stebuklingas kristalų galias, o malonus atsiskyrimas prie sakralios Ametisto Arkos - švento akmens, paliks gilius prisiminimus. Svečiai jaukioje pavėsinėje, besigėrėdami židinio ugnimi, vaišinsis lauko žolynų arbatomis ir galės ne tik prasitestuoti tinkamus kristalus, bet ir susipažinti su Aušros parašytomis knygomis.
Ji yra holistinės terapijos praktikė, dvasinės kultūros, gyvenimo būdo etikos, filosofijos, aiškiaregystės kelio vedlė daugiau nei dvidešimt metų ir jaučia subtiliausias žmogaus ir kristalų energijas, todėl sodyboje galite kreiptis individualios pagalbos, konsultacijos, iškilus gyvenimiškiems sunkumams ar sudalyvauti užsiregistravus žinute gongų, kristalų lietaus ir tibetietiškų dubenėlių garsų meditacijoje, kurios vyksta kiekvieną antradienį.
Sodybos šeimininkas Arvydas - profesionalus dailininkas, tatuiruočių meistras, jis supažindina su kūno puošybos menu - tatuiruotėmis, o norinčius palipdyti iš molio, pamokys pasigaminti amuletus.
Šeimininkai gali suorganizuoti romantiškus vakarus dviem ar grupėms jaukioje kristalų oazėje lauko pavėsinėje prie židinio. Norintys pasisvečiuoti ir pailsėti visą dieną, taip pat yra laukiami. Mėgstantys iškylauti su dviračiais, sodybą gali pasiekti nuostabiu miško dviračiu taku nuo Kazlų Rūdos geležinkelio stoties. Priimame nakvynei palapinėje. Žmones galime priimti šeimomis, grupėmis, individualiai. Individualių užsiėmimų laikas ir kaina sutartinė.
Kitos Įdomios Vietos
- Mondžgirės giraitė Mikalavo miške, prie kelio Marijampolė - Kaunas. Marijampoliečio skulptoriaus Kęstučio Balčiūno iš rausvo granito sukurto paminklo postamente įmūryta urna su prezidento palaikais, į Lietuvą, vykdant jo paskutiniąją valią, parskraidintais iš Čikagos lietuviškųjų Šv.Kazimiero kapinių.
- Netoli šios vietos - ir Selemos Būdos kaimas, kuriame gimė būsimasis prezidentas. Čia yra išlikusi jo gimtoji sodyba, kuri yra paskelbta valstybės saugomu paminklu. Joje yra medinis gyvenamasis namas, lauko virtuvė, klėtis, kluonas, tvartas, taip pat sodas.
- Pagal inžinieriaus Stasio Kimono projektą pradėta statyti 1924 metais, o jau po metų ji pašventinta ir čia aukotos pirmosios mišios. Trinavė medinė Švč. Jėzaus širdies bažnyčia sukomponuota pagal įprastinę dvibokščio sakralinio pastato schemą, jos pagrindinė dalis stačiakampė, o ties presbiterija yra šoninių koplyčių pastatai.
- Unikalus architektūros paminklas, viena iš trijų išlikusių šešiakampių medinių koplyčių Lietuvoje - Antanavo koplyčia. Didžioji medinė šešiakampė koplyčia buvo pastatyta XVIII amžiaus pabaigoje buvusio Antanavo dviejų aukštų mūrinio dvaro teritorijoje kaip dvaro koplyčia ir giminės palaidojimo vieta.
Kaimo Tvarkymas ir Priežiūra
Jo metu su miestelio gyventojais bei vietos bendruomenės atstovais aptarti iškilę klausimai. Kadangi susitikimo metu gyventojai išsakė poreikį labiau susipažinti su istorinių kaimų tvarkymo ir priežiūros ypatumais, sutarta ateityje bendradarbiauti organizuojant renginius šia tematika, kad vietiniai žmonės galėtų tinkamai pasirūpinti savo sodybomis bei išlaikyti Višakio Rūdos kaimui svarbius, autentiškus ir tik jam būdingus elementus.
Kaimo istorinėje dalyje saugomas radialinis planinės struktūros tinklas, esamų gatvių trasos. Taip pat gamtiniai elementai: reljefas (kaimo centrinė dalis įsikūrusi trijų upelių formuojamuose šlaituose, viršutinėse terasose), vandenys (Višakio upelio, pratekančio pro kaimo centrinę dalį, Judrės upelio, pratekančio ties pietine riba ir Skarlupio upelio vakarinėje dalyje, vagos, slėniai), želdynai (pagrindinių gatvių apsodinimo medžių eilėmis, medžių grupėmis, pavieniais medžiais ties sodybomis).
Kultūros vertybių registre įrašyta istorinė kaimo dalis sudaryta iš vientisos tūrinės erdvinės struktūros su centrinėje dalyje dominuojančia Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia, stovinčia ties Bažnyčios ir Šaltinėlio g. sankryža, kur telkiasi bažnyčios pastatų komplekso, kartu su ja sudarančio centrinę erdvę, užstatymas.
Višakio Rūdos vardas susijęs su Višakio upe ir geležies rūda; senovėje buvo kasama balų rūda ir perdirbama į geležį, naudojant vandens varomąją jėgą.
Kazlų Rūdos Parapija
Iki 1921 m. Kazlų Rūda priklausė Višakio Rūdos Šv. vyskupo Stanislovo parapijai. 1922 m. Seinų vyskupija įsteigė Kazlų Rūdos parapiją. Vikaro Jono Krokininko rūpesčiu įsteigta bažnyčia su nuolatiniu kunigu. 1922 m. balandžio 22 d. paskirtas pirmasis klebonas Kazys Bičkauskas. Jis iš geležinkelių administracijos gautoje buvusioje geležinkelininkų mokykloje 1922 m. įrengė laikiną bažnyčią. Jai paskirtas 6 ha sklypas. Tas pats klebonas aptvėrė ir naująsias kapines.
K. Bičkauskui išvykus į Ameriką, nauju klebonu paskirtas kun. Pranciškus Adomaitis, vėliau jį pakeitė kun. Pr. Geležinkelių valdybai pareikalavus grąžinti mūrinį pastatą, naudotą bažnyčios reikmėms, iš Krašto apsaugos ministerijos bažnyčios statyboms buvo nupirkti trys buvę mediniai karo belaisvių barakai. 1923 m. parapijai perduota buvusi Alytaus Saratovo kareivinių cerkvė. Iš jos rąstų 1924-1925 m. suręsta bažnyčia. Projektavo inž. 1925 m. lapkričio 8 d. naujojoje bažnyčioje atlaikytos pirmosios pamaldos. Iš Rusijos gražintų varpų fondo Kazlų Rūdai buvo skirti du varpai. Vietinis kalvis Jurgis Martinaitis (1879-1955) nukalė bažnyčios bokštų kryžius, apie 1930 m. 1940 m. Bažnyčia dvibokštė, unikali fachverkinės (sandalinės) konstrukcijos bokštais. Įstrižieji sandalų spyriai tarp vertikalių statinių sudaro žaismingą raštą. Bokštų šlaitai piramidiniai, paįvairinti stoglangiais ir šešiakampiais būgnais, ant kurių iškyla geležiniai kryžiai. Priekiniame fasade virš įėjimo durų į priekį ištrauktas frontonas. Bažnyčia sudėtingo plano: pagrindinė dalis stačiakampė, ties presbiterija yra šoninių koplyčių priestatai, prie susiaurintos apsidės priglausta žema zakristija.
ŠV. Išpažintys klausomos 20 minučių prieš Šv. Švč. Jėzaus Širdies - trečiąjį penktadienį po SekminiųŠvč. M.