Šiuolaikinėje statyboje medis vis labiau populiarėja dėl savo ekologiškų savybių. Viena iš moderniausių statybinių medžiagų yra klijuotoji mediena, pasižyminti aukšta kokybe, nes gamybos metu pašalinami natūralūs medienos defektai. Be to, mediena klijuojama ekologiškais klijais, kurie leidžia medžiui „kvėpuoti“, yra atsparūs vandeniui ir suteikia papildomo stiprumo.
Šiuolaikinės medienos klijavimo technologijos leidžia klijuotąją medieną naudoti visų medinio namo konstrukcijos elementų gamybai. Klijuotoji mediena pasižymi gera paviršiaus kokybe, nes prieš klijuojant iš medienos išpjaunamos šakelės, defektai, o ruošiniai parenkami ir priderinami pagal spalvą bei tekstūrą. Dėl to gaminiai iš klijuotosios medienos atrodo nepriekaištingai.
Klijuotos medienos privalumai
- Geometrinių matmenų stabilumas: Skirtingai nuo paprastos medienos, klijuotoji mediena neturi vidinių įtempių, todėl išlaiko savo formą ir matmenis.
- Stiprumas: Nustatyta, kad klijuotosios medienos stiprumas gali būti net du kartus didesnis nei įprastinės medienos.
- Universalumas: Sienojai iš klijuotojo tašo gaminami iš lietuviškos ir Sibiro eglės, pušies, maumedžio. Didesnio aukščio sienojai pagreitina statybą, be to, aukštesni sienojai yra išvaizdesni ir suteikia sienoms savotiško solidumo.
- Architektūrinės galimybės: Klijuotosios medienos konstrukcijos suteikia architektams laisvę realizuoti pačius įvairiausius sumanymus, pradedant nuo paprastų architektūrinių sprendimų, kuriems naudojamos nesudėtingos konstrukcijos, ir baigiant pačios sudėtingiausios geometrijos lenktų formų statinių konstrukcijomis.
- Atsparumas: Klijuotosios medienos privalumai - atsparumas ugniai, drėgmei, chemiškai agresyviai aplinkai, formų ir matmenų įvairovė bei stiprumas, lengvumas, ekonomiškumas, geros izoliacinės savybės, estetika, ekologija.
Dažnai visuomeninių ir individualių pastatų statytojai klijuotosios medienos konstrukcijas renkasi dėl to, kad jų vizualinis vaizdas ir estetika susiję su natūralia gamtine medžiagos kilme, yra didelės įvairių architektūrinių formų ir sprendimų pritaikymo galimybės, medžiagos palankios aplinkai, neišskiria kenksmingųjų medžiagų, gaminamos iš atsinaujinančių gamtos išteklių, produktas ekologiškas, užtikrinantis tvarumą ir darną visuose objekto eksploatacijos etapuose. Be to, patikimi techniniai sprendimai, naudojant šias konstrukcijas, yra ekonomiškai konkurencingi.
Dažniausiai klijuotojo tašo namai gaminami iš sukirstų eglės ir pušies sienojų. Iš klijuotojo tašo pagaminti rąstiniai namai yra patvarūs, ekologiški, šilti ir greitai bei lengvai pastatomi. Lyginant su rąsto masyvu, tašo šiluminės savybės geresnės apie 30 proc.
Pasak klijuotojo tašo modernius namus gaminančios uždarosios akcinės bendrovės „JM Haus“ vadovo Edvino Rudžio, pastaruoju metu žmonės vis daugiau žvelgia į ekologiją, natūralumą, visas pasaulis grįžta prie medžio tiek interjere, tiek eksterjere. Medis jau nėra tik medinių trobelių ar pirčių statybinė medžiaga. Žmonės stato klijuotojo tašo namus net ir pagal labai modernius projektus. Pasak E. Rudžio, klijuotojo tašo namuose geresnis mikroklimatas, nes tašas „kvėpuoja“, patalpose palaikomas beveik tobulas drėgmės lygis, jų nereikia papildomai vėdinti ar drėkinti.
Pavyzdžiui, 150 kv. m namą pagaminti užtrunka apie aštuonias savaites. Pati gamyba trunka apie 10 dienų, o ant paruoštų pamatų per dvi savaites pastatoma „dėžutė“.
Prieš keliolika metų Lietuvoje pirmenybė buvo teikiama mūriniams namams, o rąstiniai namai (tarp jų ir klijuotojo tašo) asocijavosi su senove ir nepatogiu gyvenimo būdu. Dabar tai, kad mediniai namai negali būti tokie pat modernūs kaip ir mūriniai, jau laikoma mitu. Specialistai paneigia nuomonę, kad klijuotasis tašas kvepia kaimu ir tinka tik vasarnamiui ar medžioklės nameliui. Pasak jų, medinių konstrukcijų bijoti nereikia, o tokio namo interjeras yra modernus ir priklauso nuo gyventojų fantazijos bei gebėjimo išnaudoti visas tokių namų teikiamas unikalias dizaino galimybes. Pavyzdžiui, medinių sienų nebūtina derinti tik su kitomis natūraliomis medžiagomis - akmeniu, natūralaus pluošto audiniais ar metalu. Dalį sienojo galima dengti plokšte, dažyti ar kitaip dekoruoti kuriant jaukią namų aplinką.
Dizaineriai sako, kad, kuriant modernų klijuotojo tašo rąstų namo interjerą, labai svarbu suplanuoti, kaip kris šviesa. Kadangi sienojai bėgant laikui linkę šiek tiek tamsėti, verta pagalvoti, kokias planuojama įrengti lubas ir grindis, kokius sumontuoti ir sudėti langus, židinius ir kitus interjero elementus, kad jie skleistų ar atspindėtų šviesą.
Paaukštintos lubos - vienas iš būdų išvengti „kaimiškos“ aplinkos, tad specialistai siekiantiems sukurti modernią aplinką klijuotojo tašo rąstiniame name siūlo rinktis aukštas lubas, sukuriančias erdvės įspūdį. Rąstiniame name puikiai dera visi šiuolaikiniai patogumai, modernios vonios, virtuvės, naujausios technologijos, o norintiems paslėpti šiuolaikinius įrenginius siūloma juos integruoti į baldus ar patraukti iš lankomiausių vietų.
Nekantraujančioms įsikraustyti į naują namą šeimoms gamintojai siūlo rinktis modulinius namus. Tokie namai ne tik greitai pastatomi, bet ir nesunkiai pritaikomi prie besikeičiančių šeimos poreikių. Modulinių namų privalumu laikytina ir tai, kad tokiems namams, gyvenant juose iki dvejų metų, nereikalingi statybos leidimai, nes tokie namai vertinami kaip laikinieji statiniai. Greitai pastatomi namai dažniausiai turi ne vieną paskirtį. Modulinis namas gali tapti tiek vasarnamiu, tiek nuolatiniu būstu.
Šie namai statomi netgi tokiose vietose, kuriose dar nėra nutiesti elektros laidai: tuomet galima naudotis saulės baterijomis arba kolektoriais. Jie montuojami ant stogo, kad šeimininkai galėtų ne tik šildyti savo gyvenamąją erdvę, bet ir naudotis elektros prietaisais.
„Moduliniams namams nėra reikalingi pamatai: jie surenkami ceche, o vėliau kranu pervežami į numatytą sklypą, todėl naująja gyvenamąja vieta žmonės jau džiaugiasi vos po kelių mėnesių. Vienintelis modulinių namų trūkumas - ribotos interjero ir eksterjero dizaino galimybės, tačiau ir tai nėra bėda - visuomet būstą galima praplėsti šeimai pagausėjus ar sumažinti vaikams užaugus.
Modulinio namo sienos, stogas ir kiti elementai įrengiami iš medinio ar metalinio karkaso, užpildyto šiltinimo medžiaga, ir kitų konstrukcijai būtinų sluoksnių. Mažo tankio medžiaga - šilumos izoliacija - daro namą šiltą ir nepralaidų aplinkos triukšmui. Be to, šiuolaikinės šilumos izoliacijos medžiagos yra nedegios, todėl moduliniai namai yra atsparūs ugniai. Karkasinio tipo išorės sienos yra pranašesnės už mūrines dar ir dėl to, kad neakumuliuoja iš lauko sugeriamo šalčio - toks namas visada bus šiltas.
Suomijoje statoma 80-90 proc. karkasinių namų - dalis iš jų yra rąstiniai, klijuotojo tašo ar su rąstų imitacija. Tokių namų apdailai naudojami blokeliai arba plytos, todėl iš išorės jie atrodo lyg mūriniai ir yra ganėtinai patvarūs. Šioje šalyje statomos ištisos medinių namų gyvenvietės, o Lietuvoje mediniai namai nėra labai populiarūs.
Galima sakyti, kad klijuotojo tašo mediena suteikia daugiau galimybių dizaino sprendimams. Paprastai, statant namą, rąstai sukabinami 90 laipsnių kampu. Žinoma, galima priimti ir kitokį sprendimą, pavyzdžiui, pastatyti šešiakampį namą - tuomet kampai nebus 90 laipsnių, bet sienos vis tiek bus sunertos. Statant namus iš klijuotojo tašo, galima sugalvoti begalę karkaso sprendimų. Visas pastatas gali būti šiuolaikiškas, laisvo dizaino, suprojektuotas naudojant medį ir stiklą. Namo karkasas nebūtinai turi būti dvišlaitis ar keturšlaitis, T, L formų pastatas su keturiomis sienomis. Su klijuotąja mediena galima sugalvoti įdomių ir nestandartinių spendimų.
Mediniai namai taip pat pranašesni ir dėl natūralios medžiagos, kuri visada vertingesnė už nenatūralią: cementą, betoną ar pan. Keraminiai blokeliai ar keraminės plytos taip pat laikomi natūraliomis medžiagomis, tačiau juos rišanti medžiaga yra cementas, taip pat naudojamas metalas, stiklo pluošto juostos ir pan. Natūrali medžiaga padeda palaikyti gerą mikroklimatą namuose. Žmonės mažiau serga alerginėmis ir kvėpavimo ligomis.
Norint įrengti ekologišką šildymo sistemą rastiniuose namuose reikėtų pagalvoti apie šilumos siurblius „oras-oras“, „oras-vanduo“. Įrengus tokius šilumos siurblius, siūlyčiau papildomai įrengti saulės kolektorius arba nedidelę vėjo ar saulės jėgainę, aptarnaujančią siurblius.
Karkasiniai namai dažniausiai gaminami naudojant medinį karkasą. Nors daugeliui metalinis atrodo tvirtesnis pasirinkimas, visgi, akivaizdūs pliusai lemia, kad medis - geriausias variantas. Apskritai paskutiniu metu karkasinis namas tapo daugelio tautiečių pasirinkimu. Įvertindami galimybę pirkti butą arba žemės sklypą ir ten statyt karkasinį namą - žmonės renkasi pastarąjį variantą. Lietuviai - agrariška tauta. Daugelis nori aplink namus turėti bent kelis metrus žemės, kurią gali paversti gėlynu.
Dažniausiai lyginami du namų tipai - rąstiniai ir karkasiniai namai. Abu turi tam tikrus pliusus, kurie ir nulemia konkretų pasirinkimą.
Karkasinių namų privalumai
- Šilti: Karkasiniai namai yra vienas šilčiausių pasirinkimų. Medis pasižymi ypač aukštos kokybės termoreguliacinėmis savybėmis, nepaisant to, kad sienos iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti gana plonos.
- Ekonomiški: Šie namai yra vienas iš ekonomiškiausių pasirinkimų.
- Saugūs: Daugelis žmonių klaidingai galvoja, kad medis iš kurio statomi namai - labai degus. Tai nėra tiesa.
- Patvarūs: Karkasinis namas yra pastatyti iš technologiškai apdirbtos medienos, kuri atspari bet kokiems aplinkos veiksniams.
- Ilgaamžis.
- Funkcionalumas: Esant poreikiui karkasinius namus labai paprasta permontuoti. Pavyzdžiui, norite iš dviejų kambarių padaryti vieną.
- Patrauklūs: Galiausiai, akivaizdu yra tai, kad šio tipo mediniai namai yra labai gražūs.
Karkasiniai namai net ir atokiausiuose Lietuvos miestuose pastatomi labai greitai ir tarnauja ilgai. Tiesa, statybų laikas ar įkainiai gali skirtis priklausomai ar darbai bus atliekami Kaune ar tolimuosiuose Kvetkuose. Kuomet jie bus baigti - reikia pasirūpinti baldais, kurie turi derėti sukurtuose tradicinio tipo namuose. Akivaizdu, kad baldų pasirinkimas taip pat gali reikalauti nemažai laiko, kol pavyks atrasti Jums labiausiai tinkamą variantą. Biuro baldai dažniausiai būna „šalti“, gal kiek modernūs. Tuo tarpu medinio tipo namuose dažniausiai ieškoma mielų, klasikinio tipo baldų. Žinoma, labai svarbu atsižvelgti ne tik į stilių, tačiau tuo pačiu ir funkcionalumą.
- Taip pat išlaikomos natūralios spalvos: ruda, gelsva ir panašiai.
- Nuspręskite, kokio stiliaus norite, kad tikslingai keliautumėte link rezultato.
Kylant susidomėjimui energiškai efektyviais pastatais, individualių namų statybos sektoriuje jaučiamas augantis pasitikėjimas skydine-karkasine statyba. Skydinių namų privalumas - galimybė užtikrinti namo sandarumą bei santykinai nedidelis sienų storis...
Karkasiniai namai sparčiai populiarėja Lietuvoje ne tik dėl savo kainos ir ilgaamžiškumo santykio, bet ir dėl greitos statybos, piniginio pranašumo, kokybės, saugumo ir kt. privalumų.
Medis dabar madingas - ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai. Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti. Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plytoms) imta manyti, kad medis tarnauja palyginti neilgai. Tačiau tokia nuomonė buvo paplitusi visai be reikalo: medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600-700 metų.
Kokybiškos medienos statinės savybės ypatingos. Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra gera šilumos izoliacinė medžiaga. Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę. Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, - tai drėgmė. Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius.
Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų.
Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta. Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja t.y. nekeičia spalvos. Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.
Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį. Abejojantieji dėl rafinuotesnio medinio namo interjero - esą rąstinis namas diktuoja paprastumą, - taip pat turėtų būti ramūs.
Rąstinio namo statybos principai
Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos.
Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos. Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinis statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.
Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis. Vidaus pertvaras rekomenduojama formuoti iš rąstų.
Tarp rąstinių namų gamintojų ir mūrinės statybos šalininkų kyla ginčai dėl pernelyg mažos rąstinės sienos šiluminio laidumo, kuris esti apie 1,8 W/kv. m K. Kaip tikina rąstinių namų statytojai, energijos netekimai per rąstinę sieną negali būti skaičiuojami remiantis vien tik medžio šiluminio laidumo koeficientu. Praktiniai rezultatai sako ką kita: su didele varža energijos sąnaudos yra gerokai mažesnės už teorinius skaičiavimų duomenis. Labai svarbi šio tipo namo savybė akumuliuoti perteklinę drėgmę. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net prie 17 laipsnių temperatūros.
Kitas pavyzdys, nuteikiantis pasitikėti rąstine statyba - pridėkite ranką prie mūrinės, kad ir gerai apšiltintos sienos. Pajusite temperatūrų pokytį. Nustojus šildyti mūrinę patalpą, neišvengiamas šaltesnės sienos sąlytis su šiltu oru verčia kondensuotis drėgmę. Rąstiniame name šis procesas vyksta lėčiau dėl didelės rąsto šiluminės talpos. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė laiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje.
Skydiniai namai - tai karkasinių namų rūšis. Statant bet kurios rūšies karkasinius namus rezultatas beveik identiškas. Skirtumas - gamybos technologija: skydiniams namams skirti namo elementai specialiai pagaminami gamykloje ir tuomet atvežami į statybvietę. Skydinis namas statomas iš gamykloje pagamintų skydų.
150 kv.m keturių miegamųjų namo gamyba gali užtrukti 3-5 savaites - tai prilauso nuo projekto sudėtingumo. Tai greita statyba - darbai statybvietėje trunka 3 - 7 dienas (tačiau tam reikia iš tiesų kvalifikuotų darbininkų). Kadangi namo elementai į statybų aikštelę atvežami jau su daline vidaus apdaila, reikia atlikti nedaug su sienomis susijusių darbų. Statybos darbų laikas trumpėja dar ir dėl to, kad nereikia laukti, kol namas išdžius, kad būtų galima daryti apdailos darbus. Skydinio namo gamybos procesui, kokybės ir įvykdymo terminui neturi įtakos blogi orai - vėjas, šaltis ar lietus, taigi tokių namų gamyba nesustoja net šaltuoju metų laiku.
Dar vienas svarbus aspektas - statybos darbų kaina. Kadangi nereikia rūpintis statybinių medžiagų transportavimu į statybos aikštelę, ir tuo kaip ir kur jas saugiai laikyti, yra sutaupomos lėšos. Vienas svarbiausių aspektų statant skydinį namą - tinkamas pamatų įrengimas ir jų hidroizoliacija. Tai ypač aktualu mūsų klimato sąlygomis, kai žiemą temperatūra nukrenta iki 20 oC šalčio ir dar žemiau. Tai reiškia, kad skydinių namų pamatai turi būti žemiau įšalo ribos: Lietuvoje paprastai žemė įšąla iki 1-1,2 metro, taigi pamatai turi būti gilesni, kitaip dėl šalčio-atšilimo ciklų gruntas gali pamatą iškilnoti. Kaip ir karkasiniams namams, skydiniams svarbi hidroizoliacija - į vidų patekęs vanduo gali supūdyti medines konstrukcijas.
Dar vienas aspektas, kuris nedžiugina skydinių namų statytojų - gana menkas planavimo pasirinkimas, jei norima sutaupyti ir namą statyti iš gamintojo unifikuotų skydų. Kitu atveju galima rinktis ir individualų projektą, pagal kurį gaminami specialiai jam pritaikytų matmenų ir formų skydai, tačiau tai kainuos gerokai daugiau.
- Pamatai turi būti liejami žemiau įšalo (daugiau 1-1,2 metro).
- Mažai galimybių rinktis individualų planavimą.
Ekonomiška, kokybiška ir racionali gyvenamojo būsto statybos technologija - mediniai karkasiniai namai. Karkasinių namų technologija sukurta Kanadoje. Šiaurės Amerikos gamtinės sąlygos panašios į mūsų, tačiau karkasinių namų konstrukcija tinka įvairioms klimato zonoms ir geologinėms sąlygoms: keičiant šiltinamųjų medžiagų parametrus, tokio paties tipo namus galima statyti ir šiltesnio klimato šalyse, ir šiaurėje. Kanados statybų ekspertų teigimu, šie namai, juos atnaujinant, gali tarnauti apie 150-200 metų. Karkasinių namų patvarumas dera su jų elastingumu, todėl jie seismiškai atsparūs ir gali atlaikyti net žemės drebėjimus (Japonijoje 75 proc. gyventojų renkasi tokius namus viduryje įtvirtinę aukštą amortizuojamąjį mietą, prie kurio konstruojamos likusios namo konstrukcijos - taip sienos juda kartu su mietu, bet lieka sveikos). Kita vertus, karkasiniai namai neatlaiko stipresnių vėtrų, uraganų, kurie yra įprasti Šiaurės Amerikoje.
Lietuvoje įprasti plytiniai ir betoniniai gyvenamieji namai, todėl susidarė klaidinga nuomonė, esą jei siena plona, namas prastai išlaiko šilumą. Vidutinis medinio karkasinio namo sienos storis - 20 cm, bet netgi per šalčius, nešildant patalpų, temperatūra mažėja vos 2-3 °С per parą. Karkasinius namus nesunku prišildyti ir palaikyti norimą temperatūros režimą. Šiluma iš patalpų dingsta nuo šildymo prietaisų kildama į viršų - taip prie atitvarinių konstrukcijų - lubų, langų, sienų - susidaro didelis slėgis. Per mažiausią nesandarų plyšelį šiltas oras pradedamas traukti į išorę, o tuo pat metu apatinėje patalpos dalyje oras išretėjai ir pro nesandarias grindis, duris ar langus įsiurbiama šalto oro, kurį vėl reikia šildyti. Šį energijos nuostolį galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų šiluminę varžą.
JAV bendrovė „Architectural Energy Corporation“ atliko tyrimus: buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas, vėliau konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga. Rezultatai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau, todėl tokia investicija neefektyvi. Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų ir galėtų lengvai išdžiūti. Per šiltinamąją medžiagą beveik tokiu pat greičiu praeina ir vandens garai, ir oras. Bet pastatų konstrukcinių medžiagų džiūvimo procesas gana lėtas, todėl pakankamai gerai kvėpuojančios šiltinimo medžiagos laidumas orui gali būti toks mažas, kad tą medžiagą galima priskirti prie sandarių medžiagų.
Kadangi tradicinės plytų, medžio ar akmens sienų statybinės medžiagos vienu metu turi atlikti kelias funkcijas (išlaikyti konstrukcijas, izoliuoti šilumą ir garsą), tai lemia tam tikras statybos sąlygas: kad užtikrintų natūralų pastato džiūvimą ir suslūgimą, sienos storis turi būti pakankamai didelis, pamatas - masyvus, o statybos laikas - santykinai ilgas. Karkasinių namų statybos technologija leidžia atskirti medžiagų laikomąją, atitveriamąją ir izoliuojamąją funkcijas. Pamatai gali būti ir monolitiniai, ir stulpiniai, tačiau nebūtina statyti masyvių, o tai sutrumpina statybų terminus ir sumažina kainą. Paprastai karkasiniai namai statomi 1-2 aukštų. Tokie namai labai lengvi, mažesnių matmenų, jiems įrengti reikia mažiau medžiagų.
Vienas galimų tokių namų trūkumų - akustinės savybės, todėl statant karkasinius namus paprastai montuojamos specialios tarpinės, kurios veikia kaip garso izoliacija. Užpildas nulemia garso izoliaciją. Karkasai gaminami iš džiovintos kalibruotos medienos. Statytojai neretai konstrukcijai renkasi spygliuočius dėl geresnių jų savybių. Eglės mediena elastiškesnė, pušies - trapesnė, tačiau šiuolaikinės technologijos leidžia medieną tinkamai apsaugoti nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio.