Skyrybos - tai sudėtingas procesas, kuriame susiduriama ne tik su emociniais iššūkiais, bet ir su praktiniais klausimais, tokiais kaip turto dalybos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, įstatymai numato tam tikrus principus ir taisykles, kurių laikantis dalinamas santuokos metu įgytas turtas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su turto dalybomis skyrybų atveju, ypatingą dėmesį skirdami vaiko interesų apsaugai.
Lietuvos žemėlapis
Kaip supaprastinti turto dalybas?
Visą turtą lengviau dalintis „pavertus" grynaisiais pinigais, tačiau ne visada norisi, reikia ir verta santuokos metais įgytą turtą likviduoti. Žinoma, derybos ir taikus susitarimas kainuos mažiau - ir finansiškai, ir emociškai - nei ginčai teismuose. Tačiau, susitarti ar susitarti taip, kad būtų patenkintos abi pusės, ne visada pavyksta.
Šį procesą gali pagreitinti ir supaprastinti ikivedybinė arba povedybinė sutartis, tačiau Lietuvoje vien per 2024 m. buvo pasirašytos 2135 tokios sutartys, o santuokų pastaraisiais metais apie 16 tūkst., tad tai veikiau išimtis nei tendencija.
Ar skiriantis turtas ir finansiniai įsipareigojimai dalinami pusiau?
Iš esmės laikoma, kad santuokoje įgytas turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra bendri, todėl dalijami pusiau, o iki santuokos įgytas turtas - asmeninė nuosavybė. Tad apdairumas, pasidarant finansinių, nuosavybės dokumentų, sukauptų santaupų ir bendrų sąskaitų išrašų kopijas prieš pradedant skyrybų procesą, tikrai nepakenks. Ypač jei turima pagrindo abejoti sutuoktinio sąžiningumu.
Taip pat svarbu žinoti, jog dalinamas tik tas turtas, kurio egzistavimas yra deklaruotas, įrodytas. Tačiau jei sutuoktinis turtą, pavyzdžiui, dalį santaupų, nuslėpė ar perleido tretiesiems asmenims, kitas sutuoktinis į jį galės pretenduoti tik įrodęs šių faktų buvimą.
Vaikai teisių į sutuoktinių dalijamą turtą neturi, tačiau faktas, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nustatyta su vienu iš sutuoktinių, gali būti pagrindu nukrypti nuo bendros taisyklės bendrą turtą dalinti po lygiai. Kiekvienu atveju tai, kokiomis dalimis padalinamas turtas, nusprendžia teismas, įvertindamas individualias aplinkybes. Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė, finansinė padėtis ir kt.
Nekilnojamojo turto dalybos
Kaip dalinamas su paskola įsigytas būstas?
Nuomojamo būsto atveju situaciją išspręsti daug lengviau nei įsigyto su paskola, kadangi pastaruoju atveju į procesą įtraukta trečioji šalis (kreditorius), į kurio iškeltas sąlygas privaloma atsižvelgti. Tad santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio. Dažniausios galimybės pasidalinti su būsto paskola įgytą gyvenamąjį būstą:
- Būstas parduodamas, paskola grąžinama, pelningo pardavimo atveju likusios lėšos dalinamos tarp sutuoktinių. Tai optimistinis scenarijus. Pesimistinis - už pardavimą gautos sumos dėl kainų ir vertės rinkoje svyravimų nepakanka visai paskolai padengti. Likusi skolos dalis grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių. Tam yra būtinas kreditoriaus pritarimas ir pakankamos pajamos, kurios leidžia paskolą grąžinti įsipareigojimus prisiimančiam sutuoktiniui vienam. Kitas sutuoktinis dovanoja iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašo piniginės kompensacijos. Jeigu banko sprendimu vieno sutuoktinio pajamų nepakanka prisiimti paskolos likutį, į paskolą gali būti įtraukiami tretieji asmenys (kitas bendraskolis (-ai) arba laiduotojas (-ai)), pavyzdžiui, tėvai ar kiti asmenys, turintys nuosavo turto, gaunantys pakankamas pajamas ir sutinkantys prisiimti šį įsipareigojimą.
- Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais (teismo sprendimu nustatomos konkrečios nuosavybės dalys) ir bendraskoliais, turinčiais ir toliau kartu grąžinti paskolą. Tokiu atveju sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis mokės mėnesines įmokas, tačiau prieš kreditorių abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą. Tai yra rizikingas kelias, nes, nelikus bendro šeimos biudžeto, tektų pasikliauti vienas kito geranoriškumu bei prisiimti atsakomybę už kitą sutuoktinį. Vienam iš sutuoktinių nemokant savo sutartos dalies, kreditorius galės nesumokėtų sumų reikalauti iš kito sutuoktinio, nepaisant to, kad pastarasis savo sutartą dalį moka laiku.
- Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Mišrus 2 ir 3 punkto variantas. Dažniausiai pasitaiko, kai būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir sutuoktinio, kuriam lieka būstas pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.
Kaip dalinamas būstas, kurį vienas iš sutuoktinių turėjo iki santuokos?
Iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama. Tačiau, jei būstas, priklausęs vienam iš sutuoktinių, bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu. Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.
Svarbu paminėti, jog santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sandoryje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.
Finansinio turto dalybos
Kokiais principais vadovaujantis vyksta finansinio turto dalybos?
Jei santuokos metu buvo įsigyta vertybinių popierių (investicinio fondo vienetų, obligacijų ir kt.), sukaupta finansinė atsarga (indėliai, santaupos grynaisiais), teismo sprendimu arba šalių susitarimu nustatomos sutuoktiniams tenkančios turto dalys. Kartais nusprendžiama, jog viena turto rūšis, pavyzdžiui, investicinio fondo vienetai, atitenka vienam sutuoktiniui, kita turto rūšis, pavyzdžiui, obligacijos, kitam. Dar vienas kelias - finansinis turtas (ne grynieji pinigai) atitenka vienam iš sutuoktinių, kuris kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį.
Jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl dalintino turto verčių, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą likviduoti (parduoti), o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.
Finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos, tad nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį iš sukauptų draudimo sutartyje lėšų. Tačiau, pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių gauta draudimo išmoka už traumą, kritinę ligą ar kitus sveikatos sutrikimus nėra laikoma bendrąja sutuoktinių asmenybe ir šios lėšos nėra įtraukiamos į dalijamą turtą.
Be to, jei naudos gavėju sutartyje nurodytas buvęs sutuoktinis, nepamirškite šio sutarties punkto pakeisti.
Ar sutuoktinių skolos taip pat dalinamos perpus?
Bendra santuokoje ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent skyrybų metu kreditorius aiškiai išreikštų pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių. Paskolas su įkeitimu jau aptarėme, tuo tarpu finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau likviduoti ar perskirstomi. Vis dėlto svarbu neužmiršti juos aptarti, susitarti su kreditoriais dėl jų vykdymo (pertvarkymo). Kitu atveju, gali kilti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, jog tai kito prievolė.
Verslo dalybos
Kaip dalijamas turtas, jei buvę sutuoktiniai turėjo savo verslą?
Bendru sutuoktinių turtu taip pat yra įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendruoju turtu po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas santuokos laikotarpiu.
Skyrybų metu dalinamas visas bendras turtas, atitinkamai ir verslo dalijimui taikomos anksčiau minėtos bendro turto dalijimo nuostatos. Verslo dalys gali būti padalintos per turimas akcijas. Neretai, siekiant išvengti akcininkų konfliktų, trukdančių tolimesnei veiklai, yra nustatoma bendra verslo, esančio bendru turtu, vertė ir pusė jos kompensuojama kitu turtu arba pinigine kompensacija.
Vaiko išlaikymas
Kaip dalijamos vaiko išlaikymo išlaidos?
Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.
Laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.
Tačiau tai - tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni.
Skyrybos ir turto dalybos
Paveldėto turto pardavimas
Paveldėto turto pardavimas - nerimą keliantis procesas, kai itin svarbu nesuklysti. Tokio turto pardavimas - logiškas sprendimas, jeigu paveldėjote nekilnojamąjį turtą ir apsisprendėte, jog jis Jums nereikalingas. Žinoma, turto pardavimas susijęs ne tik su pajamomis, bet ir su tam tikrais mokesčiais.
Kaip nustatoma paveldėto turto vertė paveldėjimo metu?
Prieš priimant paveldimą turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą visais atvejais rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Tokiu atveju į paveldėjimo liudijimą notaras įrašys paveldėto turto kainą ne pagal VĮ Registrų centro duomenis, kur kaina veikiausiai neatitinka tikrovės (paprastai būna žymiai mažesnė už realią pardavimo kainą), o iš Jūsų pateiktos turto vertinimo ataskaitos. Jei paveldėto nekilnojamojo turto priėmimo metu pamiršote pasidaryti turto vertinimą ir po kažkurio laiko norite jį parduoti, tai atlikti galite ir pardavimo metu. Ši išimtis yra taikoma tais atvejais, kai turtas paveldimas iš pirmos eilės giminaičių: tėvo, mamos, senelės, senelio, brolio, sesers, vaiko, įvaikio, vaikaičio.
Paveldimo turto mokestis: kada jis taikomas?
Paveldimo turto mokestis - tai mokestinė prievolė atsirandanti tuomet, kai paveldite turtą iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių ar iš visai svetimų asmenų. Šis mokestis mokamas paveldimo turto priėmimo metu.
Mokesčio apskaičiavimas ir tarifai
Paveldimo turto mokestį apskaičiuoti suteikta pareiga paveldėjimo dokumentus išduodantiems notarams. Šis mokestis apskaičiuojamas pagal notarams pateiktus paveldimo turto įvertinimo duomenis.
Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė mažesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 proc. taikomas tarifas;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 proc. tarifas.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas.
- Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
- Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
- Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
- Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
- Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
- Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Advokatas
Procesiniai aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas.
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią.
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.