Šiuolaikiniai vaikai gimsta pasaulyje, kuriame technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Todėl technologijomis naudotis jie išmoksta itin greitai ir intuityviai!
Ar pastebėjote, kad dažnai paėmus naują įrenginį į rankas, jiems net neprireikia paaiškinimo, kaip tuo įrenginiu naudotis? To baimintis visai nereikia, juk technologinis išprusimas šiais laikais - būtinas. Tačiau svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, atidžiai vertinti žiūrimą turinį ir nuo pat pirmųjų pažinties su technologijomis dienų stengtis mokyti jomis naudotis saikingai. O visų svarbiausia - parodyti vaikui, kad pasaulis yra be galo įdomus ne tik ekranuose, bet ir už namų sienų!
„Pavalgei? Apsirenk! Kaip pasportavai? O kontrolinis - atsiskaitei?“ - tai kreipiniai ir klausimai, kuriuos dažnai išgirsta mūsų vaikai. Mes domimės, nes tai mums rūpi. Tokio paties dėmesio turėtų sulaukti ir dar viena sritis - kiek laiko per dieną vaikas praleidžia prie skaitmeninių įrenginių.
Kalbame apie ekrano laiką. Tai laikas, praleidžiamas prie telefono, kompiuterio, planšetės ar televizoriaus ekrano. Daugelis tėvų pasidžiaugs, jog technologijos padeda jų vaikams mokytis, kurti ir bendrauti. Jos atskleidžia vaikų kūrybiškumą, išmanus jų naudojimas leidžia įvaldyti naujus įgūdžius, mokymosi metodus.
Tikrai yra didelis skirtumas tarp bereikšmio naršymo ir produktyvios veiklos internete. Todėl tėvams reiktų suprasti, ką internete vaikas veikia. Pasikalbėkime ir sužinokime, ar jis savo ekrano laiką naudoja mokydamasis naujų dalykų ir įgydamas naujų patirčių, ar valandų valandas žiūri, kaip žaidžia kiti geimeriai ir ką iš to išmoksta.
Ekrano laiko rekomendacijos
Štai kokius teiginius galite rasti įvairiose rekomendacijose, susijusiose su ekrano laiku:
- Vaikai iki 2 m. amžiaus neturėtų leisti laiko prie ekrano.
- Nuo 2 iki 12 metų - 1 valanda.
- Paaugliams ir suaugusiems - 2 valandos per dieną („Mayo Clinic Health System“, JAV, rekomendacija).
Skaičiuoti vaikų laiką, praleidžiamą prie ekranų gali būti sudėtinga, o kartais tai gali sukelti bereikalingo streso. Fizinis aktyvumas ir miegas - absoliūtūs prioritetai. Užtikrinkite, kad ekrano laikas į juos nesikėsintų, miegui skirtu metu visus ekranus išneškite iš miegamųjų ir pasirūpinkite, kad vaikas kasdien būtų fiziškai aktyvus.
Ribas nustatykite DRAUGE su vaikais. Įtraukite juos planuojant, kiek laiko galima praleisti internete, kokiu dienos metu ir kokiose platformose. Nustatykite laiką „be ekranų“ ir vietas namuose, kur ekranais nesinaudojama. Būkite atsakingi. Nesvarbu, ar tai neformalus susitarimas su draugais ar šeimos nariais - tikslas yra sąmoningas siekis mažinti ekrano laiką.
Kelkite realistiškus tikslus. Jei daug laiko leidžiate prie ekranų, pradžioje nustatykite mažesnius, lengviau pasiekiamus tikslus. Vietoje to, kad šoktumėte tiesiai link rekomenduojamų dviejų ar mažiau valandų per dieną, pradžioje pamėginkite sumažinti savo dabartinį ekrano laiką trečdaliu, paskui perpus.
Išeikite į lauką. Palikite telefoną namuose ir eikite pasivaikščioti, tai padės pakelti endorfinų (laimės hormonų) lygį, pagerins nuotaiką ir fizinę savijautą.
Turėkite planą ir laikykitės jo. Ramioje aplinkoje su šeimos nariais padiskutuokite apie šeimai tinkančias ekrano laiko ribas. Ypač svarbu, kad kiekvienas tas ribas suprastų vienodai. Gerbiančius ekrano laiko ribas šeimos narius pagirkite ar apdovanokite. Aptarkite ir pasekmes, kokios nutiks ribų nesilaikant.
Kalbant apie paauglių naudojimąsi internetu, būkite atidus, tačiau ne įkyrus ar smerkiantis.
Pagalvokite apie asmeninį naudojimąsi telefonu. Greičiausiai tai, ką su juo darote, yra labai svarbu, bet galbūt tai gali palaukti?
Prioritetą teikite bendravimui akis į akį. Šaunu bendrauti internetu, bet tai nepakeičia realaus bendravimo.
Apginkite miegą. Turite vaikų? Tikriausiai ne kartą susimąstėte, nuo kelerių metų vaikui jau galima leisti žaisti telefonu. Arba kiek laiko per dieną vaikas gali praleisti prie ekranų? Leisti technologijomis naudotis laisvai ar brėžti griežtas ribas? Ir apskritai - ar iš šiuolaikinių technologijų įmanoma išpešti naudos?
Kaip apriboti vaikų laiką prie ekranų ir ugdyti sveikesnius skaitmeninius įpročius
Šiuolaikinės technologijos atveria neribotas pažinimo galimybes, kuomet vieno mygtuko paspaudimas gali suteikti neaprėpiamus informacijos srautus. Todėl tėveliai turėtų atidžiai kontroliuoti turinį, kuris pasiekia vaikus, būtinai atsižvelgiant į vaiko amžių, jo patirtį bei pomėgius.
Niekam ne paslaptis, kad išmanieji įrenginiai vaiko rankose turi galią tėveliams suteikti minutėlę atokvėpio, tačiau tai jokiu būdu NETURĖTŲ atlikti „auklės“ funkcijos vaikui.
Kita vertus, šiuolaikinės technologijos gali tapti naudingu įrankiu, organizuojant šeimos pramogas ar bendraujant su vaiku. Pavyzdžiui, pažiūrėję filmuką, aptarkite jį. Taip praturtinsite žinių bagažą ir nejučia išmoksite naujų dalykų.
Vyresnius vaikus galite paskatinti ne tik žiūrėti kitų sukurtą, bet ir pačiam kurti savo turinį - filmavimas, montavimas, nuotraukų koregavimas, programėlių kūrimas suteikia vertingų žinių ir lavina kūrybiškumą. O galbūt ateityje tai gali tapti visai realia karjeros kryptimi?
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams iki 1,5-2 m. amžiaus vengti naudotis bet kokiais ekraną turinčiais prietaisais. Anot mokslininkų, vaikai nėra pajėgūs suvokti ir objektyviai vertinti to, kas vyksta ekranuose, todėl toks laisvalaikio praleidimo būdas yra visiškai nenaudingas.
Mirgantys vaizdai ir chaotiškas informacijos srautas stimuliuoja tik nedidelę vaiko smegenų dalį. O štai kitų smegenų dalių, atsakingų už kalbą, atmintį, emocijas bei jų valdymą ir gebėjimą susikaupti, tobulėjimas lėtėja! Žinoma, šiek tiek vyresniame amžiuje išmanieji įrenginiai gali tapti puikiu edukaciniu įrankiu, tačiau itin svarbu ekranais naudotis saikingai.
Sunerimti vertėtų tuomet, jeigu pastebėjote, kad vaiko elgesys smarkiai pasikeitė - sumažėjo interesų laukas, pablogėjo santykiai su draugais ar šeimos nariais. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant trumpinti laiką, praleidžiamą prie ekranų, ir imtis kitų veiklų drauge.
Kaip elgtis tėvams, kad technologijos taptų vaiko draugu, o ne priešu?
Dalinamės rekomendacijomis:
- Nustatykite laiko limitą išmaniųjų įrenginių naudojimui. Ypač svarbu, kad išmanieji įrenginiai netaptų priemone vaikui nuraminti. Antraip gali kilti dar didesnių nesusipratimų, pavyzdžiui, be šios stimuliacijos vaikui apskritai nebepavyks nusiraminti.
- 2-3 m. amžiaus vaikams rekomenduojama leisti technologijomis naudotis 2-3 kartus per savaitę po 10-15 minučių.
- 3-6 m. amžiaus vaikams rekomenduojama leisti technologijomis naudotis 2-3 kartus per savaitę iki 30 minučių.
- Nuo 6 m. amžiaus vaikams galime leisti technologijomis naudotis kiek ilgiau - iki valandos per dieną.
- O štai nuo 10 m. amžiaus vaikams galime leisti technologijomis naudotis iki dviejų valandų per dieną, jeigu tai bus daroma atsakingai. Į šį laiką turėtų tilpti ir pasiruošimas mokyklinei veiklai, namų darbų atlikimas bei laisvalaikis.
- Kontroliuokite vaiką pasiekiantį turinį. Tai - ne pati lengviausia užduotis, nes vaikas yra laisvas ir jis turi galimybę rinktis. Tačiau siekiant apsaugoti vaiką nuo kenksmingos informacijos, kontroliuoti jį pasiekiantį turinį yra būtina. Kontrolę ir ribas priimti bus lengviau, jeigu pasiūlysite bent keletą alternatyvų, iš kurių vaikas pats galės pasirinkti.
Prieš duodami vaikui išmanųjį įrenginį nepamirškite susitarti, kokį turinį bus galima žiūrėti ir kiek laiko vaikas galės praleisti prie ekrano. Iš pradžių susitarti gali būti nelengva, tačiau svarbu išlikti tvirtiems ir „atlaikyti“ vaiko reikalavimus. Be abejonės, vaikui turime duoti ne tik tai, kas jam patinka, bet ir tai, kas išties naudinga.
- Rodykite pavyzdį. Kiek laiko patys praleidžiame su išmaniaisiais įrenginiais? Kiek vietos jie užima mūsų gyvenime? Tai - mūsų laisvalaikis ar priemonė susisiekti bei pasiekti reikalingą informaciją? Mūsų elgesys nesąmoningai tampa pavyzdžiu mūsų vaikams. Gana dažnai pasitaiko atvejų, kuomet vaikai, piešdami šeimos portretą, šeimos narius vaizduoja su telefonais arba kompiuteriais rankose. Ar tuomet galime pykti ant vaiko, kad jis per daug laiko praleidžia prie kompiuterio? Vaikai kartoja tai, ką mato savo artimiausioje aplinkoje.
Jeigu norime, kad technologijos netaptų neatsiejama vaiko gyvenimo dalimi, išmanieji įrenginiai namuose turėtų atrasti savo vietą ir būti naudojami tik tada, kai reikia atlikti kokį nors veiksmą.
Ne mažiau svarbu atsižvelgti į garso foną, kuris vyrauja namuose. Įsivaizduokite situaciją, kuri realybėje nutinka ne taip jau retai - grįžtate į namus, įjungiate televizorių, įjungiate radiją ar garsiai žiūrite vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose, o tuo metu šiame technologijų triukšme jūsų vaikas sėdi ir žaidžia planšete. Laikui bėgant tai tampa įprastu fonu, kuriame auga vaikas. Todėl jeigu taip nutinka ir jūsų namuose, laikas susimąstyti ir pabandyti šį įprotį pakeisti.
Taigi technologijų bijoti nereikia, jeigu naudojamės jomis saikingai. Tiesa, tobulą balansą išlaikyti pavyks ne visada. Tačiau prieš duodami vaikui išmaniuosius įrenginius nepamirškime pagalvoti - tai atneš naudos vaikui ar tiesiog trumpam patenkins mūsų poreikį atokvėpiui. Technologijas naudokite atsakingai ir prasmingai.
Mūsų vaikų karta auga kompiuterių amžiuje ir visi jie beveik nuo lopšio daugiau ar mažiau supranta apie šias sudėtingas technologijas. Nuo šios būtinosios ir, neabejotinai, labai palengvinančios žmonių kasdienybę šiuolaikinio gyvenimo dalies nepabėgsime. Ir nereikia bėgti. Neturėtume vaikui uždrausti naudotis kompiuteriu.
Nelengva patarti kiek laiko prie kompiuterio gali praleisti vaikas. Bet kokio amžiaus vaikų besaikis sėdėjimas prie kompiuterio sukelia ne tik fiziologines problemas (susilpnėjęs regėjimas, stuburo iškrypimas, kiti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai), tačiau yra siejamas ir su pažintine bei socialine rizika. Neretai pastebima, kad vaikai tampa uždaresni.
Kai kurie nebenori žaisti su savo bendraamžiais, jiems daug įdomiau būti magiškame kompiuterinių žaidimų pasaulyje ar bendrauti socialiniuose portaluose. Kaip vaiko raidą lemia visos žinios, kurias jis gauna jau paruoštas vieno mygtuko paspaudimu? Ar naudingas vaikui neribotas srautas informacijos, kurią jis randa internete?
Mokymąsi apima tik tai, kad viską galima “atsisiųsti” iš interneto arba perskaityti viename puslapyje. Jokių tyrinėjimų, ieškojimų ir atradimų. Izoliuojant vaiką nuo interneto jis gali pradėti jausti nerimą, dirglumą. Tokia izoliacija ypač paauglystės periodu gali išprovokuoti įvairius nuotaikos ir emocinius sutrikimus, gali atsirasti depresijos požymiai.
Geriausia ką tėvai gali padaryti, kad sumažintų vaiko laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, tai skirti pakankamai dėmesio savo atžalai. Šiuolaikinis gyvenimas diktuoja didelį tempą, tad tėvai dažnai yra labai užsiėmę savo darbais ar kitais rūpesčiais.
Svarbu padėti vaikui rasti jam įdomią popamokinę veiklą: įvairius būrelius, sporto treniruotes ar kitokius užsiėmimus, kurių metu vaikas ne tik įgautų naujų gebėjimų, praktinių įgūdžių, būtų fiziškai aktyvus, bet ir rastų draugų, turinčių panašių interesų.
Svarbu kartu su vaiku aptarti ir nustatyti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, ir vietą (pvz. nesinaudoti valgant, svečiuose, mokykloje, išvykų metu ir kt.). Kontroliuokite savo pačių įpročius. Visur skubančių suaugusių žmonių gyvenime taip pat labai daug vietos užima technologijos.
Dažnai žaidimo aikštelėje žaidžiančio mažylio mama sėdėdama ant suolelio įninka į išmanųjį telefoną susirašyti su virtualiomis draugėmis, o tėtis palinkęs prie planšetinio kompiuterio pietauja kavinėje su paaugliu sūnumi. Svarbu rodyti tinkamą asmeninį pavyzdį: kalbant su vaiku ar valgant neskaityti naujienų internete, netikrinti elektroninio pašto, nesinaudoti telefonu, nežiūrėti televizoriaus. Ypač naudinga atprasti nuo “televizoriaus fono” namuose t.y. nuolat įjungto televizoriaus.
Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne daugiau kaip valandą. Vaikams ir suaugusiems prie kompiuterio patartina praleisti ne ilgiau kaip 45-60 min., po kurių rekomenduojama padaryti 10-15 min. pertrauką. Mokyklinio amžiaus vaikams per dieną prie kompiuterio galima praleisti ne ilgiau kaip 2-3 val.
Svarbu stebėti, kokius neigiamus sveikatos negalavimus jaučiate ilgą laiką dirbant prie kompiuterio. Kokius pratimus atlikti? Kam reikalingi pratimai pertraukų metu? Jie ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir pagerina „dirbančių“ raumenų, sausgyslių ir sąnarių kraujo apytaką.
Pratimai pertraukų metu:
- Stipriai užsimerkti ir būti užsimerkus 3-5 sekundes.
- Žiūrėti į toli esantį objektą 2-3 sek., tada 3-5 sek. į 30-40 cm atstumu laikomą pieštuką.
- Užsimerkti ir 1 min.
- Galvą lėtai pasukti į vieną pusę, keletą sekundžių palaikyti. Tada pasukti į kitą pusę.
- Lėtai pakelkite pečius aukštyn. Keletą sekundžių palaikius ir grįžti į pradinę padėtį.
- Ištiesti rankas priešais save. Lėtai sugniaužti kumščius ir vėl lėtai ištiesti pirštus.
- Pirštus išskėsti į šalis, tarsi norint juos pailginti. Keletą sekundžių palaikyti ir atpalaiduoti.
Pratimas daromas sėdint. Rankos nuleistos žemyn, prie šonų. Skaičiuojant iki penkių rankos ir plaštakos švelniai purtomos. Stovint rankos uždedams ant liemens ir lėtai lenkiamasi atgal, kol pajuntamas tempimas liemenyje. Jis neturi sukelti skausmo. Pasilenkus pabūnama 3 sekundes. Uždėjus rankas ant pakaušio atsilošiama taip, kad stuburas būtų prispaustas 2.prie viršutinės kėdės atkaltės dalies. Pėdos ant grindų. Neatitraukdami kulnų nuo grindų, kelkite pėdas aukštyn ir palaikykite pakeltas 3-5 sekundes.
Jeigu dažnai pamirštate pasidaryti pertraukas dirbant ar mokantis kompiuteriu, yra sukurtos specialios progamėles, kurios Jums gali ne tik priminti, kada pasidaryti pertrauką, bet ir pasiūlyti pratimus.
Ekranų laiko rekomendacijos pagal amžių
Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų sveikatai, rekomenduoja taikyti paprastą ir lengvai įsimenamą taisyklę „0-1-2-3/4“, kuri padeda tėvams nusistatyti tinkamas ekranų laiko ribas pagal vaiko amžių.
Štai lentelė, apibendrinanti rekomendacijas:
| Amžius | Rekomenduojamas ekrano laikas |
|---|---|
| Iki 2 metų | Vengti bet kokio ekrano laiko |
| 2-3 metai | 2-3 kartus per savaitę po 10-15 minučių |
| 3-6 metai | 2-3 kartus per savaitę iki 30 minučių |
| Nuo 6 metų | Iki 1 valandos per dieną |
| Nuo 10 metų | Iki 2 valandų per dieną (atsakingai) |
Ugdykite pasitikėjimą vaikais ir padėkite suprasti, kad telefonai yra komunikacijos priemonė, ir padėkite jiems ugdytis savikontrolę naudojantis telefonais, venkite būti ta išorinė kontrolė, mokykite pačius vaikus savikontrolės.
Vaikai labiau mėgsta bendrauti, nei žaisti kompiuterinius žaidimus. O tie, kurie bendravimo stokoja tikrovėje, jo fantazuodami ieško virtualiame pasaulyje. Beje, geriausi žaidimai vaikams yra tie, kuriuose jie kartu su kitais kažką veikia. Tai lyg sintetinis bendravimo pakaitalas.
Svarbu pabrėžti, kad žaidimams skiriamas laikas būtų adekvatus ir neišstumtų realaus pasaulio potyrių iš vaiko gyvenimo.
Jei valandų valandas praleidžiate prie kompiuterio to nejausdami, o nesant prie jo apima diskomfortas, vertėtų susimąstyti, ar tai nėra pirmieji priklausomybės nuo kompiuterio ženklai. Priklausomybė nuo kompiuterio gali tapti klastinga liga, kai įsitraukimas į virtualų pasaulį tampa neatskiriama gyvenimo dalimi.
