Vilkokšnio ežeras ir jo apylinkės: lankytinos vietos Trakų rajone

Trakų rajonas garsėja savo gamtos grožiu ir istorinėmis vietomis. Keliaujant po šį regioną, verta aplankyti ne tik Trakų pilį, bet ir daugybę kitų įdomių objektų. Trakų turizmo informacijos centras ir kelionių portalas pamatykLietuvoje.lt išrinko 30 lankytinų vietų, kurias rekomenduojama aplankyti Trakų rajone. Sąraše rasite pažintinių takų, piliakalnių, šaltinių, muziejų, bažnyčių ir kitų įdomių vietų. Visą vasarą (iki rugpjūčio 31 d.) keliaukit ir aplankykite bent 20 iš visų 30-ies rekomenduojamų šio žaidimo vietų Trakų rajone.

Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomiausių vietų, esančių aplink Vilkokšnio ežerą ir visame Trakų rajone.

Žuklijų piliakalnis

Viena iš įspūdingiausių Trakų apylinkių vietų - Žuklijų piliakalnis. Nuo jo atsiveria nuostabūs vaizdai į Vilkokšnio ežerą. Ši vieta neabejotinai buvo svarbi mūsų protėviams. Tiesa, ji stebina ir savo dydžiu - užlipus ant šio piliakalnio pamatai, kokia maža aikštelė. Negi tokioje mažoje pilaitėje galėjo slėptis to meto gyventojai? Galbūt ši nuostabi vieta buvo sakrali? Gal čia buvo atliekamos apeigos ir aukojamos aukos? Gal šioje vietoje rinkdavosi bendruomenė?

Žuklijų piliakalnis randasi Žuklijų kaimo rytiniame pakraštyje, apie 0,1 km nuo Vilkokšnio ežero šiaurinio kranto. Įrengtas nupjauto kūgio pavidalo kalvoje. Ją juosia ežero slėnis ir daubos. Šlaitai statūs,5-8 m aukščio. Viršūnės aikštelė 20 m ilgio šiaurės - pietų kryptimi, 10-12 m pločio. Ją žiedu juosia pylimas. Jo aukštis pietų pusėje apie 1,5 m, šiaurės pusėje apie 2,5 - 3 m. Pylimo rytų ir vakarų pakraštyje iškasti skersiniai apie 5 m pločio grioviai. Aikštelėje yra 0,5 m storio kultūrinis sluoksnis. Piliakalnio šiaurinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų.

Apie 100 m į vakarus nuo piliakalnio yra maža pusrutulio pavidalo kalvelė nuolaidžiais šlaitais. Vietos gyventojai ją vadina piliakalniu. Pasak padavimo abu piliakalnius supylė kareiviai kepurėmis: didesnįjį - išeidami į karą, mažesnįjį - grįždami namo. Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu-II tūkst.

Rykantų bažnyčia

Kelionę pradedame nuo Rykantų. Ant aukštos kalvos pastatyta bažnyčia ypatinga ne tik savo grožiu. Pasirodo, ji buvo užburta. Ir tai nutiko XVII amžiaus pabaigoje. Žmonės tikėjo burtais, todėl mišios būdavo laikomos ne šioje bažnyčioje, o dvare. Kodėl? Ogi tikėta, kad jeigu katalikų kunigas čia laikys mišias, jis mirs.

Tai liudija vienas vokiečių keliautojas, kuris čia užklydo. Jam irgi kilo klausimas: o kas užbūrė? Tai išsiaiškino karčemoje. Pasirodo, kad tai padarė reformatai. Tuo metu Lietuvoje vyko ginčai tarp katalikų ir protestantų. Iš pastarųjų ir buvo atimta Rykantų bažnyčia. Esą jie taip supyko, kad užbūrė bažnyčią: jeigu kunigas laikys mišias, jis mirs.

Galvės ežeras

Iš Rykantų traukiame Trakų link. Prie Galvės ežero. Ar kada nors pagalvojote, kodėl jis taip pavadintas? Legendos pasakoja, kad šis ežeras reikalauja žmogaus aukos - kol nepaskęsta bent vienas žmogus, tol jis neužšąla. Įdomiausia yra tai, kad archeologai Galvės ežere atrado dvi akmenines žmogaus galvas.

Rūdiškės

Keliaujant po Trakų rajoną, kviečiame užsukti į Rūdiškes. Šiandien sunku patikėti, kad senovėje tai buvo itin vandeninga vieta. Nuo to ir kilęs Rūdiškių pavadinimas. Aplink yra kaimelių, kurių pavadinimai susiję su kalvyste. Tai liudija, kad čia senovėje ne tik būdavo išgaunama rūda, bet ir buvo kalami įvairūs dirbiniai. O iš lietuvių mitologijos žinome, kad tai, kas po žeme, priklauso paslaptingojo Velino aplinkai. Beje, jis saugo ir užkastus lobius. Gal todėl čia senovėje žmonės juos ir slėpdavo?

Aukštadvaris

Važiuodami ežeringu Verknės aukštupio slėniu Aukštadvario link pasieksite paslaptingą Nikronių akmenį. Keliaujame į Aukštadvarį ir ieškome Aukštadvario (Verknės senvagės) šaltinio. 1959 metais pastačius hidroelektrinę, Verknė pakeitė savo vagą, liko vos pastebima senvagė. Šalia yra šaltinis, kurio vanduo, sakoma, gali padėti akims - reikia tik juo nusiprausti veidą. Senovėje žmonės tikėjo, kad stebuklingų savybių turi tas vanduo, kuris teka prieš saulę. Dar vienas toks šaltinis šalia Aukštadvario yra Rangavos kaime.

Legenda pasakoja, kad ten buvo dvarvietė. Šeimininko paliepimu buvo nupjautas senas ąžuolas, o tada kelmo vietoje ir ištryško stebuklingas šaltinis.

Neatsiejamai Aukštadvario praeitis susijusi su Verknės upės kairiajame krante Aukštadvario istoriniame draustinyje stūksančiu gynybiniu Aukštadvario piliakalniu. Archeologiniai radiniai rodo, kad jame žmonės apsigyveno II-I amžiuje prieš Kristaus gimimą. Penkis ar net septynis šimtus metų žmonės gyveno piliakalnio aikštelėje. V amžiuje piliakalnio papėdėje ėmė kurtis sodybos. VI-VIII amžiais išaugo į stambią gyvenvietė su viena nuo kitos tolokai išsidėsčiusiomis sodybomis, sudarančiomis padriką kaimą, rašoma Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime žiniasklaidai.

Manoma, kad tuo metu šalia piliakalnio Verknės upe ir Nemunu ėjo vienas pagrindinių vandens kelių, leidžiantis gyvenvietei sparčiai augti. X-XV amžiais piliakalnyje stovėjo medinė kryžiuočių vadinama Novenpilio pilis, prie kurios šliejosi didelis 2 ha ploto tankiai apgyvendintas papilys. Spėjama, kad šiuo laikotarpiu jau buvo medinės pilies savininkas, pilyje laikęs ir globojęs įvairių amatų meistrus. Novenpilio pilis buvo ir viena iš kunigaikščio Kęstučio kariuomenės telkimo vietų. Tai kunigaikščio Vytauto tėvonija, pro čia jis vykdavo į Punią, Birštoną bei kitas vietoves.

1381 metais kryžiuočių kronikininkas Vygandas Marburgietis mini ir vietovę Nawenpill vardu - manoma, kad taip vokiečiai vadino Aukštadvarį. XIV amžiuje piliakalnis buvo smarkiai pertvarkytas: į šlaitus, supilant žemių sluoksnius, išplėsta aikštelė, jos pakraščiuose supiltas 15 m pločio pylimas, papėdėje iškastas 6 m pločio griovys. XVI amžiuje, piliai netekus gynybinės reikšmės, čia stovėjo medinis dvaras, lėmęs Aukštadvario miestelio pavadinimą.

Nuo Aukštadvario piliakalnio pietrytinės pusės atsiveria Pilaitės ežero panorama, iš šiaurinės pusės - Senoji Verknės vaga.

Velnio duobė

Jeigu jau esate Aukštadvaryje, tai aplankykite mistika ir legendomis apgaubtą Velnio duobę. Tai įspūdingas reginys. Tačiau prieš tai nuvažiuokite prie netoliese esančių Škilietų ežerėlių. Jie apvalūs, primena žmogaus akis. Vanduo tamsus, nes jų gylis siekia net 40 metrų. Tada atvykite prie Velnio duobės. Tik tada galėsite įsivaizduoti, kaip atrodė senovėje čia tyvuliavęs ežeriukas. Po to laiptais nusileiskite iki pat jo dugno. Dar pamatysite, kad pačioje apačioje yra likusi pelkė.

Seni žmonės pasakoja, kad anksčiau Velnio duobėje nuskendę gyvuliai išplaukdavo ne kur kitur, o Škilietų ežere, mat juodu jungia povandeninės upės. O kodėl ši dauba vadinama Velnio duobe? Legenda pasakoja, kad čia senovėje buvusi bažnyčia, tačiau jos klebonas nebuvo labai doras, nes suviliojo jauną merginą. Tada bažnyčia ir prasmego. Dar ir šiandien galima kartais išgirsti varpų gaudesį, sklindantį iš po žemių.

Strėva

Pajutę Trakų apylinkių mistines galias atsipalaiduoti galite prie Strėvos, kur taip pat atsiveria nuostabūs vaizdai.

Kitos lankytinos vietos Trakų rajone

Trakų rajone yra daugybė kitų įdomių vietų, kurias verta aplankyti. Štai keletas iš jų:

• Trakų Dievo Motinos gimimo vardo cerkvė
• Trakų istorijos muziejaus sakralinio meno ekspozicija
• Šv. Jono Pauliaus II paminklas
• Trakų Supynių parkelis
• „Trakai 2020“ kultūros medis
• Angelų kalva - tūkstantmečio ženklų takas
• Bulvių kelias
• Mergelės Marijos skulptūra Užutrakio dvaro parke
• Parkas miške „Raistas“
• Bražuolės piliakalnis
• Varnikų pažintinis takas
• Skaisčio stovyklavietė
• Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
• Grota Lentvario dvaro parke
• Vytauto Didžiojo kelio skulptūra „Vytautas Didysis“
• Senųjų Trakų piliavietė
• Trakų krašto miškų parkas
• Gojaus Dievo Motinos Ligonių Sveikatos koplyčia
• Rūdiškių Vandens bokštas
• Žuklijų I piliakalnis
• Vytautavos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
• Žaliasis takas

Šių vietų žemėlapį rasite čia.

Taip pat, gautą prizo kodą užregistruokite ir pagrindinio žaidimo prizo lošimui! Apsilankę jose pasižymėkite savo išmaniuoju telefonu. Pabuvoję bent 20-yje vietų gausite unikalų prizo kodą, kurį Trakų turizmo informacijos centre galėsite iškeisti į šią kelionę priminsiantį suvenyrą.

Vilkokšnio ežeras

Ežeras nėra platus - didžiausias plotis nesiekia 1 km. Kranto linija labai vingiuota ir tęsiasi net 26 km. Ežeras įdomus tuo, kad atskiros jo vietos turi skirtingus pavadinimus. Rytinę dalį vietiniai vadina Baluosiu. Ši dalis yra dideliu iš šiaurės į ežerą įsiterpusiu pusiasaliu, susidariusiu užpelkėjus seklumai, atskirta nuo likusio ežero ploto.

Nusileidus vieškeliu nuo kalno, skersai eina betoninis vamzdis, kuriuo į Baluosį įteka Verknės upė. Baluosį ir Vilkokšnio ežerą jungia maždaug 250 m ilgio ir 5 - 6 m pločio sąsiauris. Netoli sąsiaurio kairėje pusėje (plaukiant nuo Baluosio) yra įsikūręs Antakalnio kaimas, kuris dar buvo vadinamas Kovališkėmis. Prie Antakalnio, už sąsiaurio, ežeras pasisuka į šiaurę ir netrukus vėl susiaurėja. Šį kartą iki 100 m.

Apiplaukę didelį, į liežuvį panašų pusiasalį, galite spėti, kad kažkada čia buvo sala, nes pusiasalio „kaklas” yra siauras ir užpelkėjęs. Šiaurinėje ežero pakrantėje atsiveria graži panorama. Aukštutinėse terasose stovi sodybos, o netoliese iškilusi piliakalnio kepurė. Tai Žuklijai. Kitoje ežero pusėje - tiesiai priešais Žuklijus - Savaitiškių kaimas.

Graži gamta vilioja turistus ir tenai - pievose, išraižytose raguvų, daubų ir kalvelių, pabirusios pušaitės ir kadagių krūmeliai. Savaitiškėse, prie pirtelės, plaukioja gulbių šeimynėlė. Maždaug už 1 km plaukdami pietine pakrante, pasieksite Grendavės kaimo sodybas. Per Grendavę teka to paties pavadinimo upelis. Už 1 km nuo upelio žiočių, ties įlanka, senus laikus mena ne itin išvaizdi ir sunkiai pastebima kalva - alkakalnis, vadinamas Alko kalnu. Tai archeologinis paminklas. Šalia jo kadaise buvo Alkaičių kaimas.

Toliau ežeras kryps į šiaurę. Krantai aukštėja, daug kur matosi tiktai tankus miškas. Kairėje gerai įsižiūrėję, pamatysite keletą lieptų bei sodybų stogų. Tai - Žaliosios kaimas. Jis įsikūręs prie vaizdingos daubos, kuri vienu galu remiasi į Vilkokšnio ežerą. Dauboje, apsupti miško, telkšo du ežerėliai, vadinami Prūdeliais. Žaliojoje, paparčių prižėlusioje tolesniojo Prūdelio pakrantėje, yra dar vienas lietuvių pagoniškosios kultūros paminklas - apeiginis akmuo.

Iš Žaliosios kaimo, kur ežeras susiaurėja, reikia plaukti tiesiai į kitą ežero pusę, kur atsiveria Kojos įlanka. Tai siaura, vos 100 - 200 m pločio, ir ilga, 2 km ilgio, vandens juosta. Su ja susipažinti tikrai verta. Labai įspūdingi įlankos krantų šlaitai, kurių aukštis siekia net 30 m.

Aplankę Kojos įlanką, vėl grįžkite į Vilkokšnį. Tuoj pat už įlankos, dešinėje pusėje, stovi Jankovicų kaimo trobos. Kaimas labai nukentėjo 1915 m., kada sudegė didžioji jo dalis. Didelio gaisro būta ir tarpukario Lietuvos laikais, kai kepant duoną supleškėjo dvaro rūmai, nes senai buvo valytas kaminas.

Už Jankovicų abipus ežero, kurio plotos jau niekur neviršija 400 m, miškais pasidabinusios pakrantės. Kairiame krante, miškui pasibaigus, matyti apdegęs pastatas - tai Tolkiškių aštuonmetė mokykla. Kadaise čia stovėjo dvaro rūmai, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu jie sudegė, o 1930 m. buvo pastatyta mokykla.

Apie pusė kilometro liko iki Vilkokšnio ežero pabaigos. Visą šį kelią plaukiančius lydi Tolkiškių kaimo trobos. Dešiniąjame krante yra dar viena įlanka. Už jos ežeras siaurėja ir šalia nebaigtų statyti pastatų matyti Verknės ištaka. Paplaukę dar kelis šimtus metrų ramiai tekančia ir lelijomis pasidabinusia upe, turėsite apsigręžti.

Sodybų nuoma ir poilsis prie Vilkokšnio ežero:

• Kuriose sodybose bei poilsio vietose prie Vilkokšnio ežero geriausios kainos?
• Kurios sodybos ir apgyvendinimo vietos yra geriausios prie Vilkokšnio ežero?
• Kurios sodybos ir apgyvendinimo vietos prie Vilkokšnio ežero įsikūrę ant ežero kranto?
• Kurios sodybos ir apgyvendinimo vietos prie Vilkokšnio ežero šiuo metu siūlo akcijas, nuolaidas?
• Šios sodybos ir apgyvendinimo vietos prie Vilkokšnio ežero siūlo akcijas, nuolaidas, spec. pasiūlymus: „Aerodream“
• Kurios sodybos ir apgyvendinimo vietos prie Vilkokšnio ežero siūlo ilgalaikę nuomą?
• Čia keletas sodybų, apgyvendinimo vietų prie Vilkokšnio ežero, siūlomų ilgalaikei nuomai: "Vilkokšnio krantas"
• Kurios sodybos ir apgyvendinimo vietos prie Vilkokšnio ežero priima svečius ir ne sezono metu?

Apibendrinant, Vilkokšnio ežeras ir jo apylinkės - puiki vieta praleisti laiką gamtoje, susipažinti su istorija ir kultūra. Čia rasite daugybę lankytinų vietų, įdomių objektų ir nuostabių kraštovaizdžių.

tags: #vilkoksnio #ezeras #aruodas