Vijoklinės gėlės - puikus pasirinkimas norint papuošti sodą, balkoną ar terasą. Jos ne tik gražiai atrodo, bet ir gali sukurti pavėsį, uždengti negražias sienas ar tvoras. Šiame straipsnyje aptarsime keletą populiarių vijoklinių gėlių auginimo ir priežiūros ypatumus.

Sundaville (Mandevilla, Dipladenia): egzotiška sodo ir terasos puošmena
Sundaville - tai įspūdingo grožio vijoklinė gėlė, kuri vis dažniau papuošia ir Lietuvos kiemus bei balkonus. Nors ši augalo rūšis kilusi iš tropinių kraštų, tinkamai auginama ji puikiai klesti ir mūsų klimato sąlygomis - ypač kaip sezoninė arba vazone auganti gėlė.
Sundaville (lot. Mandevilla arba Dipladenia) - tai atogrąžų klimato augalas, priklausantis raūteninių (Apocynaceae) šeimai. Ji pasižymi sparčiu augimu, žiedų gausa ir intensyviu žydėjimu nuo pavasario iki pat vėlyvo rudens. Sundaville gali būti auginama tiek kaip vijoklis (jei turės atramą), tiek kaip kompaktiškas krūmelis.
Ši gėlė yra ne tik dekoratyvi, bet ir viena atspariausių vasaros karščiams, todėl puikiai tinka auginti saulėtose vietose. Norint užtikrinti sėkmingą Sundaville augimą ir gausų žydėjimą, labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką sodinimui.
Geriausias laikas sodinti Sundaville
Lietuvoje geriausias laikas sodinti Sundaville - nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios, kai jau nebėra grėsmės pavasarinėms šalnoms. Sundaville yra jautri temperatūros svyravimams, todėl ją rekomenduojama sodinti tik tada, kai naktimis termometro stulpelis nekinta žemiau +10 °C. Antraip rizikuojate pakenkti šaknims ar sustabdyti augimo procesus.
Sundaville mėgsta šilumą ir gerai vystosi, kai vidutinė paros temperatūra svyruoja nuo +18 °C iki +28 °C. Nors Sundaville galima sodinti ir į gruntą, daugeliu atvejų rekomenduojama auginti vazone, kad augalą būtų galima lengvai perkelti į vidų žiemos metu ar kilus temperatūrų svyravimams.
Auginimo sąlygos
Norint, kad Sundaville ne tik augtų, bet ir ilgai žydėtų, būtina pasirūpinti jai palankiomis auginimo sąlygomis. Sundaville geriausiai jaučiasi šviesiose, saulėtose vietose. Idealu, jei augalas didžiąją dienos dalį gauna tiesioginius saulės spindulius - ypač ryte ir po pietų.
- Augalui reikalingas lengvas, laidus orui ir vandeniui substratas. Rekomenduojamas šiek tiek rūgštus dirvožemis (pH 5,5-6,5).
- Optimalios augimo sąlygos susidaro esant 20-28 °C temperatūrai dieną ir ne žemesnei kaip 10-12 °C naktį.
- Augalas netoleruoja didelių temperatūrų svyravimų, todėl ankstyvą pavasarį ar vėlyvą rudenį būtina stebėti orus.
- Sundaville jautri skersvėjams - vėjas gali pažeisti trapias šakas ar net visą augalą. Geriausia vieta - apsaugota terasa, balkono kampas arba prie pietinės namo sienos.
Priežiūra
Norint džiaugtis sveiku ir gausiai žydinčiu Sundaville augalu visą sezoną, būtina užtikrinti tinkamą priežiūrą. Sundaville nemėgsta nei sausros, nei užmirkimo - tai vienas iš jautriausių priežiūros aspektų. Laistyti reikia tada, kai viršutinis substrato sluoksnis pradeda džiūti, tačiau dar nespėjo visiškai išsausėti.
Laistyti patariama drungnu, nusistovėjusiu vandeniu - šaltas vanduo gali sukelti šoką, ypač karštomis dienomis. Vazonuose esanti drenažo sistema turi būti laisva, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti. Tręšimas yra būtinas, jei norite išlaikyti intensyvų žydėjimą nuo gegužės iki vėlyvo rudens.
- Pirmą kartą trąšos dedamos praėjus 2-3 savaitėms po pasodinimo.
- Vėliau tręšti reikėtų kas 10-14 dienų.
- Jei pastebite, kad augalas leidžia daug lapų, bet nežydi - gali būti, kad azoto kiekis trąšose per didelis, todėl verta pasirinkti kitą formulę.
Sundaville yra vijoklinis arba pusiau krūminis augalas, todėl natūraliai formuoja ilgus ūglius. Jei norite, kad ji atrodytų kompaktiškai ir gausiai šakotųsi - būtina genėti. Genėjimą rekomenduojama atlikti pavasarį, dar prieš intensyvaus augimo pradžią. Sezono metu taip pat galima trumpinti pernelyg išsikerojusias šakas, kad augalas neišplaktų per daug energijos augimui ir nukreiptų ją į žydėjimą.
Ligos ir kenkėjai
Nors Sundaville laikoma gana atspariu augalu, tam tikromis sąlygomis ji gali susidurti su įvairiomis ligomis bei kenkėjais. Svarbiausia - laiku pastebėti pirmuosius požymius ir imtis priemonių, kad liga ar užkratas neišplistų.
- Viena dažniausių problemų - šaknų puvinys. Jis dažniausiai atsiranda dėl vandens pertekliaus ir blogo drenažo. Pirmieji požymiai - augalas nustoja augti, lapai pradeda gelsti ir vysti, nors laistyta buvo reguliariai.
- Taip pat gali pasireikšti miltligė - baltos ar pilkšvos apnašos ant lapų, kurios atsiranda drėgnomis ir šiltomis dienomis, kai prasta ventiliacija.
- Kartais augalui pavojų kelia bakterinės dėmėtligės ar virusinės ligos, pasireiškiančios keistomis dėmėmis ant lapų ar ūglių deformacijomis.
Sundaville traukia tokius kenkėjus kaip amarai, baltasparniai, voratinklinės erkės ir tripsai. Jie minta lapų sultimis, silpnina augalą, stabdo augimą ir gali pernešti ligas. Norint apsisaugoti nuo kenkėjų, svarbu reguliariai apžiūrėti lapus, ypač jų apatinę pusę. Pasirodžius pirmiesiems požymiams, galima purkšti natūraliomis priemonėmis, pvz., dilgėlių ar česnako nuoviru.
Žiemojimas
Kadangi Sundaville yra kilusi iš tropinių kraštų, mūsų klimato sąlygomis ji negali peržiemoti lauke - net ir trumpalaikės šalnos šiam augalui yra pražūtingos. Vos tik nakties temperatūra ima artėti prie +10 °C ar žemiau, tai ženklas, kad laikas Sundaville perkelti į saugią, šiltą patalpą.
Pats geriausias metas pernešti - rugsėjo pabaiga arba spalio pradžia, priklausomai nuo konkrečių metų oro sąlygų. Sundaville geriausiai žiemoja šviesioje, bet vėsioje patalpoje. Ideali vieta - nešildomas, bet neužšąlantis kambarys, žiemos sodas, veranda ar net laiptinė, kur temperatūra svyruoja tarp +10 ir +15 °C.
Jei laikysite per šiltoje vietoje - pavyzdžiui, kambaryje ant pietinės palangės - augalas gali bandyti augti toliau, tačiau silpnai, išsitempdamas ir netekdamas žavesio. Žiemą Sundaville reikia daug mažiau vandens - laistyti reikėtų tik tada, kai žemė vazone visiškai išdžiūsta. Geriausia - kartą per 2-3 savaites, priklausomai nuo patalpos temperatūros.
Jei pastebite, kad lapai gelsta ar krenta, tai dažnai būna natūralus procesas, ypač jei keičiasi aplinkos sąlygos (šviesa, temperatūra, oro drėgmė). Pavasarį, kai dienos ilgėja ir temperatūra pakyla virš +15 °C, Sundaville galima pradėti atgaivinti. Pirmiausia rekomenduojama pašalinti nudžiūvusias ar silpnas šakas, persodinti augalą į šviežią substratą, jei tai nebuvo padaryta rudenį.
Ar Sundaville toksiška?
Nors Sundaville yra dekoratyvus ir akį traukiantis augalas, svarbu žinoti, kaip jis veikia aplinką, ypač jei namuose yra vaikų ar augintinių. Sundaville priklauso raūteninių (Apocynaceae) šeimai - tai ta pati šeima kaip oleandras, kuris yra žinomas dėl savo toksiškumo.
Sundaville nėra labai toksiška, tačiau reikia žinoti, kad jos sultyse yra latekso tipo medžiagų, kurios gali sukelti odos dirginimą jautresniems žmonėms ar vaikams. Tai ypač aktualu pjaunant ar genint augalą - atsiranda pieno baltumo skystis, kuris patekęs į akis ar burną gali sukelti nemalonų deginimą.
Jei auginate Sundaville namuose ar balkone, kuriuo naudojasi ir vaikai ar gyvūnai, rekomenduojama pastatyti augalą aukščiau - taip, kad jis būtų nepasiekiamas. Namų katėms ši gėlė dažniausiai nėra itin patraukli, tačiau vis tiek verta stebėti, ar jos nelinkusios graužti lapų.
Rozmnażanie Sundaville
Kitos vijoklinės gėlės
Sukučiai (Ipomoea)
Sukučiai (Ipomoea) yra vijoklinių šeimos augalai, kilę iš Pietų Amerikos. Sukutis, dar vadinamas ir Ipomėja - nereikli, sparčiai auganti vienmetė arba daugiametė vijoklinė žolė, kartais krūmas. Skiautėtais lapais, piltuvėlio ar vamzdelio formos žiedais, kurių sutikti galima kuo įvairiausių spalvų.

Populiarios rūšys:
- Trispalvis sukutis (Ipomoea tricolor)
- Purpurinis sukutis (Ipomoea purpurea)
- Paprastasis sukutis (Ipomoea quamoclit)
- Gebenlapis sukutis (Ipomoea hederacea)
- Baltasis sukutis (Ipomoea alba)
- Batatas (Ipomoea batatas), arba saldžioji bulvė
- Vandeninis sukutis (Ipomoea aquatica)
Auginimas:
- Vieta: Sukučiai geriausiai auga saulėtose vietose, bet tinka sodinti ir pavėsyje.
- Žemė: Dekoratyvūs sukučiai mūsų klimato juostoje auginami kaip vienmečiai augalai, lietuviškos žiemos jie neišgyvena.
Dauginimas:
Dauginami sėklomis. Tinkamos sėjai sėklos išsilaiko 3-4 metus. Sėjos laikas - gegužės vidurys.
Priežiūra:
- Laistymas: Sukutis nemėgsta vandens pertekliaus dirvoje, tačiau ir pernelyg didelio sausumo nepakenčia - negaunant pakankamai vandens jis gali žydėti menkiau.
- Tręšimas: Vijokliai sukučiai auga ir be papildomo maitinimo, tačiau galima palepinti šį augalą trąšomis, skirtomis žydinčioms gėlėms. Tačiau per didelis trąšų kiekis gali paskatinti vešliau augti sukučio lapus, o žiedus jis kraus menkiau.
Kenkėjai ir ligos:
Sukutį gali pulti grybelinės ligos. Grybelį sąlygoja pernelyg drėgna žemė apie šaknis, joje užsistovintis vanduo. Sukučiui pavojingi amarai ir voratinklinės erkės.
Gloriozos
Gloriozos - puošnūs vijokliniai augalai, priklausantys vėlyvinių (Colchicaceae) šeimai. Jos natūraliai paplitusios Afrikos ir Azijos atogrąžų miškuose. Nors visos rūšys dekoratyvios, namuose dažniausiai auginama Rotšildo glorioza (Gloriosa rothschildiana) ir puošnioji glorioza (G. superba).

Auginimas:
Parduodami šakniagumbiai pasiruošę augti, todėl ilgai nelaukiant sodintini į vazonus. Gloriozoms tinkamiausi platūs, nelabai gilūs vazonai, kad šakniagumbiai laisvai išsitektų. Kiekviename jų sodinamas tik vienas šakniagumbis.
Priežiūra:
- Leiskite gloriozoms stiebtis aukštyn. Nepatariu stiebo sulenkti, kad apsivytų aplink į vazoną įsmeigtą lankelį - gali sutrikti žydėjimas.
- Augalus laikykite šiltoje ir šviesioje vietoje. Vidurdienį saugokite nuo kaitros ir tiesioginių saulės spindulių.
- Gloriozos mėgsta ne tik šilumą, bet ir gaivą, todėl kambarį reikia vėdinti.
Dauginimas:
Gloriozas galima dauginti ir sėklomis. Jos sėjamos šiltnamyje rudenį (rugsėjį, spalį) į lengvą kompostinę žemę. Dygsta kelis mėnesius. Daigeliams reikia šviesos, bet ne karštos saulės. Sėjinukai vystosi labai lėtai, pražysta ne anksčiau kaip trečiaisiais auginimo metais.
Svarbu: Ir šakniagumbiuose, ir antžeminėje gloriozų dalyje yra nuodingos medžiagos - kolchikino.
Vijoklinės rožės
Vijoklinės rožės - puikus pasirinkimas norint papuošti arkas, atramas, obeliskus ar pergoles. Golden Showers: Tai nuostabi, anksti pradedanti žydėti vijoklinė rožė. Švelniai geltonos, pereinančios į citrininę spalvos žiedai dideli, dvigubi, žydi kekėmis po 3 - 5 žiedus, atviro centro žydėjimo formos. Kvapas-švelnus ir saldus.

Citrininė verbena (Aloysia citrodora)
Citrininė verbena - tai lapus metantis krūmas, auginamas dėl savo ypač stipraus ir gaivaus citrinų aromato. Sutrynus lapą, pasklinda intensyvus kvapas. Lapai lancetiški, šviesiai žali. Vasaros pabaigoje gali žydėti smulkiais, baltais žiedeliais.
Auginimas ir priežiūra:
- Sodinama pavasarį į didelį vazoną su geru drenažu.
- Būtinas reguliarus genėjimas, kad išlaikytų kompaktišką formą.
- Būtina pernešti į patalpą prieš pirmąsias šalnas. Žiemoja šviesioje, vėsioje (5-10°C) patalpoje. Laistoma labai retai.
- Vasarą laistoma gausiai, neleidžiant substratui visiškai išdžiūti.
Kalistemonas (Callistemon citrinus)
Efektingasis Kalistemonas (Callistemon citrinus, Melaleuca citrina, Bottlebrushes) - endeminis Australijos augalas iš Mirtų šeimos (Myrtaceae). Mėgsta drėgmę ir šilumą, saulę, labai gerai jaučiasi vasarą auginamas terasoje ar balkone, pasodintas dideliame vazone. Atsparus ligoms ir kenkėjams. Gamtoje auga dideliu medėjančiu krūmu.
Citrininė mėta
Citrininė mėta - tai pipirmėtės (Mentha × piperita) veislė, pasižyminti stipriu ir gaiviu citrinų aromatu. Kartais dar vadinama bergamočių ar apelsinine mėta. Lapai ovalūs, žali, kartais su purpuriniu atspalviu. Žydi vasarą alyviniais žiedeliais.
Auginimas ir priežiūra:
- Sodinama pavasarį arba rudenį.
- Jei dirva derlinga, tręšti nebūtina.
- Reguliariai skinamos viršūnėlės, kad augalas labiau šakotųsi.
- Mėgsta drėgmę.
- Lengvai dauginama dalijant kerą (šakniastiebius) pavasarį arba rudenį.
Vijokliniai augalai interjere
Vijokliniai augalai - puikus pasirinkimas, kai norima namams suteikti daugiau žalumo ir gyvybės.
- Gebenė (Hedera helix): Priklauso aralijinių šeimos augalų grupei. Šis ištvermingas augalas nesunkiai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų, svarbiausia užtikrinti ryškią šviesą ir pakankamą drėgmę.
- Filodendras (Philodendron): Ajerinių šeimai priklausantis augalas. Jaunų augalų lapai gelsvai išmarginti, o kuo augalas senesnis, tuo lapai didesni. Mėgsta pusiau ryškią šviesą, savotišką prietemą.
- Vaškuolė (Hoya): Puošnūs, elegantiški augalai, priklausantys stepukinių šeimos augalų grupei. Vaškuolės mėgsta šviesą, bet reikėtų jas saugoti nuo tiesioginių spindulių, ypač vidurdienį.
- Muehlenbeckia complexa: Tai rūgtinių šeimos dekoratyvinis augalas, kurį tikrai įvertins turintys mažą erdvę. Mėgsta ryškią saulės šviesą, šiek tiek drėgną žemę.
- Fitonija (Fittonia): Tai subtilaus grožio kambarinė gėlė, kurios lapai gali būti įvairiausių spalvų (populiariausių fotonijų lapai yra žaliai balti). Fitonija yra kilusi iš Pietų Amerikos.
Šiame straipsnyje aptarėme vijoklinių gėlių auginimo patalpoje ypatumus, įskaitant tinkamos vietos parinkimą, dirvožemio reikalavimus, laistymą, tręšimą ir kovą su kenkėjais. Tikimės, kad šie patarimai padės jums sėkmingai auginti ir prižiūrėti šias nuostabias gėles savo namuose ar balkone.
tags: #vijoklines #geles #augancios #patalpoje