Viesu varzytiniu protokolas pavyzdys: Turto realizavimo ypatumai Lietuvoje

Turto realizavimas yra ne tik procesas, už jo stovi suinteresuoti žmonės: skolininkas, išieškotojas, antstolis, tretysis asmuo. Jų poreikiai, siekiai ir viltys, siejami su turto realizavimu, kardinaliai skiriasi. Kurių ašis asmenų šiandieninė teisėtvarka iškelia į pirmą vietą ir kurio žmogiškieji poreikiai ginami ir tenkinami Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Ar tai bus problemų išvargintas ir norintis gauti maksimalią likutinę turto vertę skolininkas? Ar pinigų belaukiantis ir pagrįstai turto realizavimo procesą skatinantis išieškotojas? Ar siekiantis greitai ir efektyviai įvykdyti savo pareigas ir padengti vykdymo proceso išlaidas antstolis?

Magistro darbe dėmesys koncentruojamas ties turto realizavimo būdų įvairove, bei jų taikymo praktikoje problemomis. Tyrimas parodė, kad tarp turto realizavimo būdų dominuoja varžytynės, o 2005 m. nebuvo nei vieno turto realizavimo per prekybos įmones, ar per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Magistro darbe nagrinėjami ir palyginami Lietuvos ir Lenkijos duomenys.

Pirmojoje dalyje trumpai nagrinėjami teoriniai temos aspektai, bei naujos Sprendimų vykdymo instrukcijos galiojimo teisėtumas. Antrojoje dalyje nagrinėjamas turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės atribojimo nuo turto arešto turto realizavimo vykdymo procese problematiškumas. Šioje dalyje apibūdinami turto realizavimo vykdymo procese būdai ir praktinės jų taikymo problemos. Taip pat šioje dalyje apžvelgiamos tolimesnės šių būdų teisinio reglamentavimo kaitos galimybės.

Nagrinėjamas problemas atskleisti padėjo praktinės antstolių konsultacijos. Šiau minėtų autorių straipsniuose dažniausiai buvo nagrinėjamos turto arešto ir varžytinės problemos. Kiti turto realizavimo būdai ir procedūros buvo tik paminimi. Šis įstatymas, daugelis šia tema rašytų straipsnių, jau neturi praktinio pritaikymo, kadangi pasikeitus CPK jie prarado savo aktualumą.

Būtent šių būdų taikymo problemoms yra skirtas 3.2 darbo skirsnis. Darbe taikyti istorinis lyginamasis, dokumentų analizės, sisteminis, apklausos, mokslinio tyrimo ir kt. metodai.

Antstolių rūmai - svarbus elementas turto realizavimo procese.

Teisinis sprendimų dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai skolininkas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas. Šis teismo sprendimų vykdymo sistemos problemos nėra vien teisinės ir negali būti išspręstos vien tik teisinėmis priemonėmis. Svarbu suvokti, kad nagrinėjant bylas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra vieninteliu tikslu, ne mažiau svarbu yra įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje suformuluotą įpareigojimą.

Pažeistojo subjektinės teisės atkuriamos tik tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus ir t.t. Tad galime daryti išvadą, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar kasacinės bylos išnagrinėjimu. Dažnai teismo pagalbos reikia net ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės.

Dėl teisinės vykdymo proceso prigimties vyrauja dvi priešingos nuomonės. Pirmoji nuomonė, kad vykdymo procesas yra sudedamoji civilinio proceso dalis ir reiškia proceso civilinėje byloje tęsinį. Šios nuomonės šalininkai, vykdymo procesą laiko savarankiška civilinio proceso stadija, mano jį turint būti reguliuojamą Civilinio proceso kodekso normų ir apibūdina kaip paskutinę bylos, iškeltos pagal suinteresuoto asmens pareiškimą, stadiją, kai ieškovas pradeda valdyti jam teismo sprendimu priteistą turtą ar kitokį daiktą.

Ir iš tiesų daugelyje šalių vykdymo procesą reguliuoja Civilinio proceso kodekso normos. Atskiri skyriai ar knygos yra skirti vykdymo proceso reglamentavimui, kaip antai Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena teismo sprendimų įgyvendinimo forma. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams.

Varžytynių aukcionas - vienas iš būdų realizuoti turtą.

Tad sprendimai, vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais. Vykdytini ne tik teismo sprendimai. Daugelyje šalių nurodyta, jog ir kitų institucijų sprendimai, pavyzdžiui, arbitražo sprendimai, notarų dokumentai, kai kurie administracinių institucijų sprendimai, vykdomi teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Antai Lietuvoje vykdytinų dokumentų sąrašas gana išsamus ir konkretus.

Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomasis dokumentas. Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą iš tikrųjų pasireiškia kaip vykdymo teisėtumo kontrolė. Šiuos vykdymo veiksmus atlieka specialios kompetencijos valstybės įgalioti asmenys - antstoliai. Buvęs ieškovas tampa išieškotoju, o buvęs atsakovas - skolininku. Abi šalys įgyja naujų procesinių teisių ir pareigų.

Labai svarbu, kad CPK yra nurodyta išieškojimo iš skolininko fizinio ir juridinio asmens turto eilė, bei iš kurio negalima išieškoti. Tai palengvina antstolio darbą ir neleidžia piktnaudžiauti padėtimi. Šiai išieškojimo iš turto eilei šiuo atveju labiau yra ginamos išieškotojo teisės, nes jis iki priverstinio vykdymo pradžios gali nurodyti antstoliui, kokį turtą areštuoti.

Šioje situacijoje reikėtų atsižvelgti ar skolininkui priklausantis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, nes skirtingai nei bendrojoje dalinėje nuosavybėje joje nėra skolininko dalies konkretaus apibrėžtumo. Gyventojų nuomonės tyrimas parodė, jog 9 proc. Lietuvos gyventojų yra buvę skolininkais ir asmeniškai buvo susidūrę su antstolių veikla, 25 proc.

Pasak, Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Astos Karušienės, antstolių darbo tikslas yra įvykdyti teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimus. Privati antstolių veikla Lietuvoje įteisinta nuo 2003 metų pradžios. Šiuo metu Lietuvoje veikia 124 antstoliai. Valstybė, reformavusi antstolių sistemą, sutaupė apie 8.7 mln. Išieškotojas gali laisvai pasirinkti teismo antstolį, kuris jam turės išieškoti priteistą sumą.

Kyla pavojus, kad teismo antstolis faktiškai gali tapti išieškotojo atstovu vykdymo procese. Todėl labai svarbu griežtai proceso metu sureglamentuoti išieškotojo ir teismo antstolio procesinius santykius ir numatyti skolininko teisių garantijas. Civilinio proceso kodekse gana aiškiai apibrėžtos išieškotojo ir skolininko teisės bei pareigos, taip pat numatyta teisė apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus ir nusišalinimus.

Antstolis gali būti nušalintas esant nurodytiems pagrindams, kurie yra tokie patys kaip ir teisėjams. Antstolį gali nušalinti skolininkas ir išieškotojas. Išieškojimas iš fizinių asmenų sudaro didžiausią vykdomųjų bylų dalį. Viena iš pagrindinių spręstinų praktinių problemų - išieškotojo ir skolininko teisių pusiausvyra vykdymo procese.

Vakarų valstybių teisėje laipsniškai buvo atsisakyta visiško skolininko turto paėmimo. Taip buvo nuspręsta todėl, kad žmonės, gaunantys darbo užmokestį, sudaro gyventojų (kartu ir skolininkų) daugumą. Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad skolininko pasaugos mastas įstatymų leidyboje priklauso nuo bendros ekonominės padėties valstybėje.

Pavyzdžiui, Vokietijoje skolininko teisių apsaugos sistemos atsiradimas siejamas su pasauline 1930 metų ekonomine krize. Su skolininko teisių apsaugos problema susijęs vykdymo ekonomiškumo principas. Vykdymo procese turi būti siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo, kad būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams ir išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

Viena svarbiausių vykdymo proceso stadijų yra skolininko turto realizavimas. Šiame etape vienas svarbiausių veiksnių yra tinkamo realizuojamo turto pirkėjo suradimas, kad būtų maksimaliai patenkinti visų šalių interesai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti varžytinių paskelbimui. Šiuo klausimu domėtasi jau Tarpukario Lietuvoje. Analizuojant senuosius dokumentus, pastebime keletą įdomių faktų.

Pirmiausia, kad tai buvo iš anksto vidaus reikalų ministro nustatytos dienos, ne mažiau kaip keturis kartus per metus. Suinteresuoti asmenys galėjo iš anksto ruoštis varžytinėms, sekti nagrinėjamas bylas, domėtis realizuojamu turtu ir juose dalyvauti. Ar tai nebuvo progresyvu, ir ar tokiu būdu nebuvo praplėstas potencialių pirkėjų ratas? Dabar tokių keturių visuotinai žinomų varžytinių dienų nėra. CPK nuostatuose paskelbimo apie varžytines terminas nėra siejamas su turto verte.

Nuo varžytinių paskelbimo iki jų pradžios turi praeiti ne mažiau kaip vienas mėnuo, jei tai nekilnojamas ar kitas įstatymu nustatyta tvarka registruotas turtas, arba turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 litų. Kitam turtui yra sutrumpintas paskelbimo apie jo pardavimą iš varžytinių terminas - dvidešimt dienų. Turto realizavimas tai svarbus vykdymo proceso etapas, kurio metu įgyvendinamos priverstinio poveikio priemones.

Parduodamas turtas varžytynėse.

Norėdamas paruošti turtą realizavimui, antstolis turi ne tik surasti areštuotiną turtą, jį aprašyti, bei teisingai įvertinti (kiekvieno daikto skyrium ir viso areštuojamo turto vertę). Pagrindinis reikalavimas antstoliui šiame etape turto aprašyti tiek, kiek jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kartu turi būti atsižvelgiama į išieškojimo pobūdį, areštuoto turto paklausą ir galimybę jį realizuoti.

Pagal CPK straipsnį, areštuojant turtą skolininkas turi teisę pareikšti teismo antstoliui į kuriuos daiktus reikia nukreipti išieškojimą pirmiausia. Turto pardavimas iš varžytinių tai vienas pirmųjų ir iki šiol dominuojantis priverstinio turto realizavimo būdas. Tačiau tam tikras turtas negali būti parduodamas iš varžytinių, todėl CPK numato ir kitus būdus. Vertybiniai popieriai parduodami per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus.

Tokios įmonės realizuoja ir brangiuosius metalus bei brangakmenius. Praktika rodo, kad tokie būdai pasitaiko retai, todėl jų reglamentavimas nėra labai išsamus. Galbūt antstoliai vengia areštuoti tokį turtą dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo ir galimų problematiškų situacijų atsiradimo. Turto realizavimas - svarbus turto realizavimo etapas. Nuo jame atliktų veiksmų priklauso viso vykdymo proceso efektyvumas.

Turto pardavimas - svarbus etapas vykdymo procese.

Bet svarbu ne tik formaliai realizuoti turtą, bet ir maksimaliai patenkinti visų šalis: antstolio, išieškotojo ir skolininko interesus. Antstoliai, siekdami greitai gauti reikiamą sumą už turto realizavimą, neretai pažeidžia skolininko interesus, nes turtas dažniausiai parduodamas už žymiai mažesnę, nei rinkos, kainą. Tačiau nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta  žymiai mažesnės kainos sąvoka.

Apibendrinant, galima teigti, kad naujame Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisinis vykdymo proceso reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo senajame kodekse įtvirtinto reglamentavimo. Jame, atsižvelgiant į ekonomines, politines ir socialines realijas. Taip Europos Sąjungoje deklaruojamas Subalansuotos vykdymo proceso šalis - išieškotojo ir skolininko teisės.

Nustatyta informacijos apie skolininko turtą pateikimo tvarka sudaro prielaidas supaprastinti skolininko turto paiešką. Reglamentuotas vertėjo, kviestinis, eksperto dalyvavimas vykdant teismų sprendimus, nustatytos šių asmenų procesinės teisės ir pareigos. Pakeistos raginimo įvykdyti sprendimą geruoju įteikimo skolininkui sąlygos iš esmės užkerta kelią proceso vilkinimui šioje vykdymo stadijoje. Turto arešto, pardavimo iš varžytynių procedūros detaliai reglamentuotos. Sudarytos teisinės prielaidos vykdymo proceso šalims aktyviai dalyvauti parenkant turtą, į kurį nukreipiamas išieškojimas, areštuojant šį turtą ir jį realizuoja...

Sprendimų vykdymo instrukcija

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau - Instrukcija) nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso vykdymo proceso veiksmų atlikimo tvarką. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta.

Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui, pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Prašyme aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas: kada ir kokias vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Jeigu vykdyti pateikiamas notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas prašyme taip pat privalo nurodyti savo pasirinkimą dėl hipoteka ar įkeitimu įkeisto daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ar perdavimo išieškotojui administruoti, jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą nevykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo.

Antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Antstolis siunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ar siūlymą sumokėti skolą. Jeigu skolininkas nevykdo reikalavimų, antstolis skiria turto vertintoją, atitinkantį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.

Turto areštas ir realizavimas

Antstolis išsiunčia išieškotojui turto arešto akto ir patvarkymų, kuriais buvo taikytos priverstinio vykdymo priemonės, patvirtintas kopijas. Išieškant pinigų sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, antstolis, areštuodamas skolininko butą ar gyvenamąjį namą, kuriame jis gyvena, privalo raštu išaiškinti skolininkui teisę prašyti teismo taikyti apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio 4 dalyje.

Taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmesnės eilės išieškotojo reikalavimams užtikrinti, aprašyti turtą, kuris jau yra areštuotas vykdant piniginio pobūdžio išieškojimus, leidžiama tais atvejais, kai teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta aprašyti būtent šį turtą, taip pat tais atvejais, kai skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka teismo nutartyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti arba aprašant kitą skolininko turtą būtų pažeista teismo nutartyje nurodyta skolininko turto arešto tvarka ar CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė.

Kai antstolis vykdo vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis, priteisto teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi, išieškojimo, antstolis išsiunčia pranešimą skolininkui apie tai, kad iš jo pajamų bus išieškomas vaiko išlaikymas. Skundas dėl antstolio veiksmo arba atsisakymo juos atlikti per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą pateikiamas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami.

Vykdymo išlaidos

Šioje Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos apmokamos antstoliui grynaisiais pinigais arba atliekami mokėjimai negrynaisiais pinigais Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į išieškotojo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti.

Kiekvienais kalendoriniais metais iki sausio 15 dienos antstolis pateikia Teisingumo ministerijai prašymą, kuriame nurodo prašomą apmokėti būtinas vykdymo išlaidas sumą praėjusiais kalendoriniais metais užvestose vykdomosiose bylose. Būtinos vykdymo išlaidos pagal antstolių prašymus apmokamos iš tiems metams teismų sprendimams vykdyti skirtų asignavimų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos už išieškotojus, kuriems Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama antrinė teisinė pagalba, apmoka būtinas vykdymo išlaidas arba jų dalį.

Būtinos vykdymo išlaidos neapmoka išieškotojai - valstybės ir savivaldybis globos namai, jei išieškomas išlaikymas globos namuose gyvenantiems asmenims. Už valstybės ir savivaldybis globos namus būtinas vykdymo išlaidas apmoka Teisingumo ministerija iš šiam tikslui skirtų asignavimų.

Jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos skirstomos į: vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir kitas vykdymo išlaidas. Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas, išskyrus šioje Instrukcijoje nustatytas išimtis.

tags: #viesu #varzytiniu #protokolas