Evakavimo planas yra esminė saugumo dalis, užtikrinanti, kad esant pavojui visi žmonės galėtų greitai ir saugiai palikti pavojingą zoną. Evakavimo planas - tai iš anksto parengtas dokumentas, kuriame aprašyti veiksmai, kurių reikia imtis esant pavojui, pavyzdžiui, gaisrui, cheminiam nutekėjimui, gamtinėms nelaimėms ar kitoms avarijoms. Nors planas pats savaime yra svarbus, dar svarbiau yra užtikrinti, kad visi žinotų, kaip juo naudotis, ir kad evakuacija būtų vykdoma sklandžiai.
Reguliarūs mokymai, informacijos sklaida ir įrangos priežiūra yra raktas į sėkmingą evakuaciją. Tik gerai pasiruošus galima tikėtis, kad ekstremalios situacijos metu bus išvengta nelaimių ir išsaugota žmonių sveikata bei gyvybės.
Pagrindiniai evakuacijos plano elementai
Svarbiausia evakavimo plano dalis - tai aiškiai pažymėti evakuacijos maršrutai ir išėjimai. Plane turi būti numatyti asmenys, atsakingi už evakuacijos koordinavimą. Reikia užtikrinti, kad visi, esantys pastate ar teritorijoje, žinotų apie evakuacijos planą. Tai saugi vieta už pavojingos zonos ribų, kur visi evakuoti žmonės turi susirinkti.
- Maršrutai ir išėjimai: Aiškiai pažymėti evakuacijos maršrutai ir išėjimai.
- Susirinkimo vieta: Saugi vieta už pavojingos zonos ribų.
- Atsakingi asmenys: Asmenys, atsakingi už evakuacijos koordinavimą.
- Informacijos sklaida: Visi turi žinoti apie evakuacijos planą.
Evakuacijos plano įgyvendinimas
- Treniruotės/Pratybos: Evakavimo planas bus naudingas tik tuo atveju, jei visi žinos, kaip jį įgyvendinti.
- Informacija: Visi pastato ar teritorijos gyventojai ir lankytojai turi būti supažindinti su evakavimo planu.
- Įrangos priežiūra: Svarbu reguliariai tikrinti evakuacijos įrangą, tokią kaip gaisro gesintuvai, avariniai išėjimai, apšvietimas, dūmų detektoriai ir kita būtina įranga.
- Rizikų vertinimas: Kiekvienas pastatas ar teritorija yra unikalūs, todėl svarbu atlikti rizikų vertinimą ir atitinkamai pritaikyti evakavimo planą.
Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos (GASS)
GASS projektuojama taip, kad aptiktų gaisrą ankstyvojoje stadijoje ir perduotų reikiamus valdymo ir pavojaus signalus kitoms inžinerinėms sistemoms. Šios taisyklės nustato GASS įrengimo, esamų sistemų išplėtimo, statinio konstrukcijų, kurios reikalingos GASS tinkamam veikimui užtikrinti, reikalavimus. Žmonių įspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistemų reikalavimai nustatyti STR 2.01.04:2004 [10.4].
GASS turi būti įrengta vadovaujantis šių taisyklių reikalavimais ir atitikti projektą. GASS išbandoma vadovaujantis galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais [10.6].
Gaisro detektorių įrengimas
Gaisro detektorių skaičius nustatomas atsižvelgiant į gaisro aptikimo būtinumą visame saugomos patalpos plote (zonose), o liepsnos detektorių - ir įrenginiuose bei atvirose teritorijose. Dūmų ir šilumos detektoriai paprastai įrengiami palubėje. Atstumas nuo sienos iki detektorių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Kai detektoriai negali būti įrengiami ant lubų, jie įrengiami ant sienų, sijų ir kolonų.
Patalpose, kuriose yra pakabinamosios lubos, gaisro detektoriai turi būti įrengiami virš pakabinamųjų lubų (prie perdangos, denginio erdvėje virš pakabinamųjų lubų) ir po jomis (prie pakabinamųjų lubų tiesiogiai patalpoje). Leidžiama detektorių virš pakabinamųjų lubų neįrengti, jei erdvė tarp pakabinamųjų lubų ir perdangos denginio mažesnė kaip 0,4 m. Vienbučiuose, dvibučiuose ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose vadovaujantis Autonominių dūmų detektorių instrukcija [10.8] turi būti įrengiami autonominiai dūmų detektoriai.
Dažniausios gaisrų priežastys ir prevencija
Beveik du trečdaliai gaisrų kyla dėl neatsargaus elgesio, apie 10 proc. - dėl netvarkingų elektros įrenginių. Kad išvengti tokio gaisro, reikia nejungti į vieną buitinį kištuką daugiau kaip 1200 W galios elektros prietaisų.
Krosnis gali sukelti gaisrą, jeigu ji neteisingai įrengta ir nesaugiai eksploatuojama. Svarbiausia, nepalikti besikūrenančios krosnies be priežiūros, ypač jeigu namuose lieka mažamečiai vaikai. Kad krosnis neperkaistų - reikia ją kūrenti ne ilgiau kaip 1,5 valandos, 2-3 kartus per dieną.
Balkonuose, lodžijose, erkeriuose, terasose ir ant pastatų stogų draudžiama naudoti kietojo kuro (anglimis ar malkomis kūrenamas) kepsnines, šašlykines ir rūkyklas. Tačiau pastaruoju metu vis labiau populiarėja elektriniai stalo griliai juose keptas maistas taip pat įgauna malonų dūmo kvapą, naudotis jais saugu ir paprasta.
Evakuacija iš senos statybos daugiabučių
Su senos statybos daugiabučiais - didelė bėda. Yra tik vienas išėjimas, tai gaisro atveju, jei kas nors užsidega, laiptinėje dūmai, žmogui iš tokio daugiabučio evakuotis yra labai sunku. Tik 2011 metais Lietuvoje buvo priimtos Gyvenamųjų namų gaisrinės saugos taisyklės, kuriose numatyta gyvenamosios paskirties patalpas skirstyti į 4 grupes. Kiekvienai jų, pasak gaisrinės saugos specialisto, yra numatyti evakuacinių išėjimų kiekio, lygio ir pan. reikalavimai.
Tokiu atveju tik patys gyventojai gali pasirūpinti savo saugumu: laiptinėse palaikyti tvarką, neužstatyti jų baldais ar kitais objektais, kurie trukdytų praeiti. Jis pabrėžia, kad, pirmiausia, bet kokiame pastate kiekvienas evakuacijos ar avarinis išėjimas turi būti lengvai praeinamas bet kuriuo paros metu.
Veiksmai kilus gaisrui
Jeigu gaisras kyla jūsų bute, svarbiausia - kuo skubiau išeiti iš degančio buto ir uždaryti duris, kad dūmai neplistų į laiptinę. Išėjus į saugią vietą, nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus ir perspėti kaimynus. Jeigu gaisras kilo ne jūsų bute ir laiptinė yra labai uždūminta, geriausia likti bute, sandariai uždaryti duris, eiti į balkoną ar prie atviro lango ir šauktis pagalbos. Dėmesį galima atkreipti mojuojant ryškiu audeklu ar pan.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas primena, kad gaisro metu naudotis liftu draudžiama, nes, dingus elektrai, tai galėtų būti mirtini spąstai. Taip pat nereikia grįžti į degantį pastatą pasiimti dokumentų ar kitų asmeninių daiktų ir, žinoma, laiku sureaguoti į kilusį gaisrą padeda autonominiai dūmų detektoriai - jie privalo būti įrengti kiekvienuose namuose.
Apšvietimas laiptinėse
Evakuacinis apšvietimas turi užtikrinti ne mažesnę kaip 5 lx apšvietą laiptinėse ir ties evakuaciniais išėjimais. Pagal "BENDROSIOS GAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS", 2019 m. 66. 110. 110.1. Pagal pakeistas "Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės" (įsigalioja 2013 m. „139. Evakuoti(s) skirtose laiptinėse draudžiama įrengti bet kokios kitos paskirties patalpas, pramoninį dujotiekį [10.11] ir garotiekį, degių skysčių vamzdžius, tranzitinius elektros kabelius, elektros kabelius ir laidus (išskyrus elektros instaliaciją laiptinėms ir koridoriams apšviesti, elektros apskaitos skydelius), krovininius liftus ir išėjimus iš jų, šiukšlių šalinimo vamzdžius, taip pat įrenginius, sienos plokštumoje išsikišančius žemiau kaip 2,2 m nuo laiptų aikštelių ir jų pakopų.
Apibendrinant, saugi evakuacija iš daugiabučio namo reikalauja tinkamo pasiruošimo, plano žinojimo ir atsakingo elgesio. Būkime budrūs ir rūpinkimės savo bei aplinkinių saugumu!
tags: #evakacijos #is #daugiabucio #ypatumai