Pastaraisiais metais visame pasaulyje viešojo ir privataus sektorių kooperavimasis stiprėja siekiant plėtoti plataus spektro ekonomines priemones. Tokį viešosios privačiosios partnerystės populiarumą paskatino ne tik investicijų, skirtų infrastruktūros plėtrai, stoka, bet ir poreikis pagerinti viešųjų paslaugų kokybę bei efektyvumą.
Nors pasaulinėje praktikoje viešoji privačioji partnerystė yra plačiai žinoma bei taikoma įgyvendinant didelės apimties visuomenei ir valstybėms svarbius projektus, Lietuvoje šis viešosios nuosavybės įgyvendinimo būdas yra vis dar besiformuojantis. Nuo 2009 m. yra sistemingai tobulinama teisinė aplinka bei priimami strateginės reikšmės turintys teisės aktai, kurie sudaro prielaidas plėtotis viešosios privačiosios partnerystės institutui bei sudaryti palankias sąlygas privačiam sektoriui įsitraukti į viešojo sektoriaus reguliavimui priskirtinas veiklos sritis ir užtikrinti efektyvesnį viešųjų funkcijų vykdymą.
Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas gali teikti didelę naudą visuomenei, nes įgyvendinant investicinius projektus privatus sektorius, naudodamas savo lėšas, patirtį ir iniciatyvą, gali teikti viešąsias paslaugas, gerinti jų kokybę, sukurti ir atnaujinti viešosioms paslaugoms teikti reikalingą turtą. Racionaliai sujungiant šių sektorių išteklius, išnaudojant pranašumus galima kokybiškai ir efektyviai patenkinti visuomenės poreikius.
Svarbiausias viešosios nuosavybės įgyvendinimo ypatumas - viešosios nuosavybės teisę įgyvendinantys subjektai veikia ne pagal privatinės, bet pagal viešosios teisės nuostatas ir principus.
Nuosavybės teisės įgyvendinimo samprata
Savininko valdymas yra titulinis valdymas. Savininko valdymo negalima sutapatinti su valdymu be titulo, kuris CK 4.22 str.
Prievolinio teisinio santykio teisę turintis subjektas turi tik reikalavimo teisę kitam teisinio santykio dalyviui (šaliai).
Pagal viešosios teisės principus draudžiama viskas, kas tiesiogiai neleista, t.y. vietinės valdžios ir valdymo institucijos gali veikti tik savo kompetencijos ribose pagal norminius aktus reikalavimus.
Sprendimą perduoti valstybės ar savivaldybės turtą panaudos subjektams, siekdama užtikrinti visuomenės interesus, priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba.
Pagal mainų sutartį valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldos institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę perleisti viena kitai joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 procents vertės besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu šie mainai reikalingi valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti. Mainomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas įvertinamas taikant bet kokį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą turto vertinimo metodą.
Šio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto perdavimas privataus kapitalo įmonei, jeigu ji persiregistravo į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, už jos akcijas. Šio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Šio ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimo į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves gali priimti tik tada, kai Valstybės ir savivaldybis turto privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka to turto privatizuoti nepavyko, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
Valstybės ir savivaldybės įmonės įstatymo 4 str. 1. 7) jis trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus statinius ar teritorijas. Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga. Likusį turtą, taip pat turtą, kurio išardymo išlaidos viršija laukiamą liekamųjų medžiagų vertę, galima likviduoti pašalinus kenksmingumą, jei reikia.
Štai keletas pavyzdžių iš teismų praktikos, susijusios su viešosios nuosavybės teisių įgyvendinimu:
Kasacinės instancijos teismo Civ. byla Nr. 2000 m. pagal atsakovo akcinės bendrovės "Lietuvos žemės ūkio bankas" kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 1999 m. spalio 11 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. sausio 25 d.
AB "Lietuvos žemės ūkio bankas" 1998 m. birželio 10 d. paskolos sutartimi Nr. šiam asmeniui UAB "Rida" 2000000 Lt paskolą iki 1999 m. gegužės 1 d. Už savalaikį paskolos grąžinimą 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartimi Nr. Jonionio rajono savivaldybės taryba. Šia 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartimi. Vilniaus apygardos teismas 1999 m. spalio 11 d. Šia 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartimi Nr. Jonionio rajono savivaldybės tarybai. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad 1998 m. birželio 10 d. laidavimo sutartis Nr. 1 neatitinka įstatymo reikalavimų (CK 47 str.). Šio laidavimo sutartis turi subjekto, sudėties trūkumų, kurie susiję su laiduotojo teisnumo reikalavimais. Šalis sudarytas sandoris prieštarauja laiduotojo veiklos tikslams, nurodytiems jo Statute, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, kitose norminiuose aktuose.
Viešojo ir privataus sektorių partnerystės schema
Ši informacija iliustruoja, kaip svarbu yra tinkamai įgyvendinti viešosios nuosavybės teises ir užtikrinti, kad visi sandoriai atitiktų įstatymų reikalavimus.
Įvadas į viešojo ir privataus sektorių partnerystę
tags: #viesosios #nuosavybes #teises #igyvendinimo #ypatumai