Viešbutis – visuomeninės paskirties pastatas: apibrėžimas ir teisiniai aspektai Lietuvoje

Dažnas gyvendamas daugiabutyje nesuka galvos dėl esamos būsto paskirties, tačiau apie tai susimąstome tik iškilus tam tikriems nesklandumams arba ieškodami naujo gyvenamojo ploto. Tarkim, jūsų kaimynai sugalvojo savo bute įsteigti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigą, o gal jūs esate architektas ir norite vykdyti profesinę veiklą savame gyvenamajame būste - ar teisiškai tai įmanoma? Ką turėtų žinoti naujas patalpas besiruošiantis įsigyti naujakurys? Kokie sunkumai jo laukia įsigijus negyvenamosios paskirties būstą ir ar galima jo paskirtį pakeisti?

Pirmiausia, išskirkime du atvejus, kuriuos panagrinėsime išsamiau - veiklos vykdymas gyvenamosios paskirties patalpose ir gyvenimas negyvenamosiose patalpose.

Veiklos vykdymas gyvenamosios paskirties patalpose

Besidomintiems individualia veikla, derėtų žinoti, kad ne visoms veikloms vykdyti būtina keisti patalpos paskirtį - patalpas įsirengti galima tiesiog savo bute. Gyvenamosios paskirties butų savininkai, sugalvoję užsiimti draudimo, kompiuterių programavimo veikla ar sumąstę įsirengti muziejų, neprivalo keisti esamos gyvenamojo būsto paskirties.

Visas vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar jo gyvenamosiose patalpose leistinų vykdyti veiklų sąrašas pateikiamas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Jame išvardintomis negamybinėmis veiklomis galima užsiimti savininko naudojamose gyvenamosiose patalpose, nepakeitus jų paskirties ir neįrengus atskiro įėjimo, taip pat nedarant žalos gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.

Gyvenimas negyvenamosiose patalpose

Kalbant apie gyvenamąsias patalpas kitu aspektu, reikėtų paminėti, kas daugeliui gali pasirodyti savaime suprantama, tačiau susidūrus tiesiogiai ne visada paisoma - gyventi galima tik gyvenamosios paskirties būste, tiksliau administracinės, gamybos, kitos negyvenamosios paskirties patalpose gyventi draudžiama. Tai apibrėžia Statybos įstatymas, nurodantis statinius ir patalpas naudoti pagal paskirtį.

Už šį pažeidimą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-2 straipsnį gresia administracinė atsakomybė ir bauda, kuri svyruoja nuo 144 iki 1448 eurų, o pakartotinė - nuo 289 iki 2896 eurų. Tai turėtų būti itin aktualu besižavintiems gyvenimu loftuose, nes dažnai vystytojai parduoda gyvenimui skirtas patalpas su gamybine ar kūrybinių dirbtuvių paskirtimi. Pirkėjas, įsigijęs šį būstą už mažesnę kainą, tačiau nepasidomėjęs registrų centre įregistruota šių patalpų paskirtimi, vėliau gali nemaloniai nustebti, sužinojęs, kad gyvena neteisėtai.

Be to, fiziniams asmenims už jiems priklausančias komercinių, pramoninių, administracinių paskirčių patalpas yra taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kuris kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas, o Vilniaus mieste sudaro 0,7-3 proc.

Norint pakeisti patalpų paskirtį iš gyvenamosios į komercinę, iš pradžių reikia gauti projektavimo sąlygų sąvadą (jį sudaro visų žinybų, derinančių projektus, sąlygų suvestinė). Paskirties keitimas yra reglamentuotas statybos reglamentu STR 1.05.03.2002. "Kai keičiama gyvenamųjų patalpų paskirtis, jos turi būti pertvarkytos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir statybos techninius reikalavimus".

Patalpų paskirties keitimas: teisiniai aspektai ir procedūros

Patalpų paskirties keitimą reglamentuoja Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai. Prieš imantis projektavimo darbų, reikėtų išsiaiškinti, ar apskritai yra galimybė pakeisti norimo būsto paskirtį, t.y. jūsų pastangos gali būti bergždžios, jeigu jūsų planuojama pakeisti patalpa pakeistų viso pastato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (iš negyvenamosios į gyvenamąją ir atvirkščiai) arba vyraujančių pastato patalpų grupių paskirtį (pvz., iš gamybinės į administracinę).

Tarkime, kad namas yra gamybinis, vadinasi, jame didžiąją dalį patalpų sudaro būtent gamybinės patalpos, tačiau jame yra ir kitos paskirties patalpų - administracinių. Dėl šios priežasties jums patalpos paskirties pakeisti nepavyks, prieš tai nepakeitus viso statinio paskirties, o galimai ir žemės sklypo naudojimo būdo. Mat gamybiniai statiniai statomi pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, o administraciniai - visuomeninės paskirties teritorijose.

Tai apibrėžia LR Aplinkos ministerijos patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija. Žemės sklypo naudojimo būdas turi neprieštarauti savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui. Pažymėtina, kad žemės sklypo naudojimo būdas neturi įtakos keičiant patalpų, užimančių mažiau nei 50 proc.

Gyvenamajame name įsirengiant kitos paskirties patalpas taip pat yra tikrinama, ar naujai suformuotos patalpos gali būti naudojamos kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktai, t.y., numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas, atskirtos arba įrengtos naujos inžinerinės sistemos ir kt. Nepaisant to, gyvenamosios patalpos turi atitikti ir teisės aktų joms keliamus reikalavimus.

Pasitikrinę pagal visus išvardintus faktorius savojo būsto paskirties keitimo galimybes ir juos atitikę, galite imtis tolimesnių veiksmų - pradėti ruošti projektą, o kartu su juo surinkti statinio bendraturčių daugumos rašytinius sutikimus.

Projekto sudėtingumas priklauso nuo reikalingų atlikti darbų pobūdžio. Tai gali būti kapitalinis remontas arba statinio rekonstravimas, tokiu atveju reikės parengti kapitalinio remonto aprašą (projektą) arba statinio rekonstravimo projektą. Jeigu atliekami tik paprastajam remontui priskiriami statybos darbai arba darbų atlikti visai nereikia, rengiamas pastato (patalpų) paskirties keitimo projektas.

Tokio projekto sudėtį nusako STR „Statinio projektavimas“ 36 punktas ir bendruoju atveju ji yra tokia: projekto antraštinis lapas, aiškinamasis raštas, paprastojo remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai, patalpų planai. Projektą gali rengti tik kvalifikuoti specialistai.

Taigi, statytojas, gavęs statybą leidžiantį dokumentą ir, jei tai būtina, atlikęs statybos darbus, STR „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Kaip ir kiekvienai rekonstrukcijai, projektas yra būtinas ir jis turi būti suderintas su visomis žinybomis, turi buti rengiamas pagal projektavimo sąlygų sąvadą.

Patalpų paskirties keitimo kaina labai įvairi.

Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo.

Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis. Turiu pabrėžti, kad informacija ar tam tikri nuostatai kinta, yra tikslinami ar net keičiami. Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis.

Tad specialistų(matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Nekilnojamojo turto paskirtys

Bet kuris NT objektas turi savo paskirtį, kuri yra apibrėžta ir reglamentuota Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003. Paskirtis - tai oficialus leidimas vystyti tam tikros rūšies veiklą arba tiesiog gyventi. Dažniausiai pastato paskirtis gali būti keičiama (tačiau yra ir pastatų, kurių paskirtis nekeičiama). Tai daroma įgyvendinus visus keliamus reikalavimus norimos paskirties statiniui.

Jei pastate nebus vykdoma gamybinė veikla, kuri trukdys kitiems šalia gyvenantiems arba dirbantiems žmonėms, paskirties keisti nebūtina. Jei esate verslininkas ir norite pirmojo aukšto biure įrengti kirpyklą, paskirties keisti nereikės, nes tai paslaugos, o ne gamybinė veikla. Aišku, kirpyklai galioja ir kiti reikalavimai, kuriuos nustato Nacionalinis visuomenės sveikatos centro departamentas.

Jei pastatas yra didelis ir ketinama vykdyti veiklą mažesniame nei 50 proc. jo plote, paskirties keisti nereikia. Taigi sandėlyje gali būti įrengtas nedidelis garažas be jokio paskirties keitimo. Deja, piktnaudžiauti tokia situacija nepavyks ir didelėje patalpoje vykdant skirtingą veiklą, teks pastatą suskirstyti į mažesnius objektus. Vienoje vietoje daržinės, viešbučio, garažo, sandėlio, pirties, dirbtuvių ir gydymo įstaigos surasti nepavyks.

Norint pakeisti paskirtį, reikalingi keli svarbūs dokumentai, kurie pateikiami "Registrų centrui". Būtent ši institucija registruoja ne tik visus gyventojus, bet ir visą nekilnojamąjį turtą bei jo savybes bei rinkos vertę. Reikalingas prašymas pakeisti patalpų paskirtį, taip pat ir kadastro duomenų byla, kurią padaro matininkai. Dokumentai pateikiami iki atliekant reikalingus statybos ar renovacijos darbus. Po darbų "Registrų centras" informuojamas specialia deklaracija apie jų baigtumą.

Žemės sklypo paskirtis kartais irgi reikalauja keitimo, jei ketinama keisti ant jos stovinčių pastatų paskirtį. Pavyzdžiui, jei iš sandėlio, kuris stovi ant žemės ūkio paskirties žemės ketinama padaryti viešbutį, reikia pakeisti ir žemės sklypo paskirtį į komercinį, o tik tada pakeisti pastato paskirtį iš žemės ūkio į viešbučių.

Ar galima nuslėpti tikrąją NT objekto paskirtį? Deja, ne. Reklamos įstatymas įpareigoja pardavėjus skelbimuose pateikti tikslią paskirtį, kad nebūtų klaidinamas nei brokeris, ieškanti objekto savo klientui, nei galutinis klientas, skaitantis skelbimą. Nepaisant gresiančių baudų, pasitaiko nesąžiningų pardavėjų, kurie vietoj buto parduoda kūrybines dirbtuves arba viešbučio paskirties patalpas. Kartais nuo NT brokerio pastangų priklauso, ar klientas nebus apgautas.

Yra viena NT rūšis, kurią galima priskirti viduriui tarp šių dviejų kategorijų: tai butai pirmuose gyvenamųjų pastatų aukštuose. Juos, pakeitus paskirtį, galima pervesti į negyvenamosios paskirties fondą ir, pasinaudojus patogia geografine padėtimi, įrengti juose parduotuvę, biurą, dirbtuves (batų taisyklą ar siuvyklą), banko skyrių... Įstatymais tai leidžiama.

Gyvenamasis ir negyvenamasis NT - antipodai. Kas turima galvoje, sakant „geras butas"? Kiekvienas šiuo klausimu turėtų, ką pasakyti, bet bendra nuomonė turbūt būtų, kad tai patogaus išplanavimo butas, šviesus, geroje, ramioje, nesunkiai pasiekiamoje miesto vietoje. O kokie reikalavimai keliami biurui ar parduotuvei? Judri gatvė šalia, žmonių minios. Taigi, visiškai priešingi dalykai.

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbų apie biurų, komercinių patalpų trūkumą, todėl ne vienas investuotojas iš gyvenamosios paskirties statybos persiorentuoja į komercinės paskirties patalpų statybą, neretai pasitaiko ir butuose įsirengusių komercines patalpas, biurus.

Patalpų paskirties

Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai.

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Pastarieji turi pogrupius, pavyzdžiui, maitinimo, transporto, prekybos ir kt. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.

• Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui.
• Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.

Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius. Jeigu fizinio asmens disponuojamas nekilnojamasis turtas yra mokslo, poilsio, ūkio, garažų, fermų ir kt. Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.

Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.

Apie paslaugą

Viešosios paskirties pastatų statyba apima įvairių objektų, skirtų visuomenės poreikiams tenkinti, projektavimą ir statybą. Tai gali būti mokyklos, ligoninės, kultūros centrai, biurų pastatai, viešbučiai, sporto kompleksai ir kiti infrastruktūros projektai. Šie pastatai atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, todėl jų projektavimas ir statyba turi atitikti aukštus standartus, užtikrinančius funkcionalumą, saugumą ir estetiką.

Mūsų įmonė specializuojasi viešosios paskirties pastatų statyboje, teikdama išsamias paslaugas nuo idėjos iki įgyvendinimo. Mes bendradarbiaujame su architektais, inžinieriais ir klientais, kad sukurtume projektus, atitinkančius visuomenės poreikius ir lūkesčius. Mūsų komanda turi patirties kuriant įvairius projektus, todėl galime pasiūlyti individualius sprendimus, atsižvelgdami į specifinius reikalavimus.

Statybos procesas prasideda nuo išsamaus projekto planavimo, kuriame apima architektūros brėžinius, inžinerinius sprendimus ir aplinkosaugos aspektus. Mes vykdome visus statybos darbus, įskaitant pamatų, sienų, stogo ir vidaus apdailos statybą. Be to, teikiame inžinerinių sistemų montavimo paslaugas, tokių kaip vandentiekis, šildymas, vėdinimas ir elektros tinklai, kurie yra būtini, kad pastatai veiktų efektyviai.

Siekdami užtikrinti, kad mūsų pastatai atitiktų visus teisės aktus ir standartus, mes taip pat atidžiai stebime aplinkos tvarkymo aspektus, kad užtikrintume tvarumą ir ekologiškumą. Mūsų tikslas yra sukurti erdves, kuriose būtų patogu ir saugu dirbti, mokytis ar leisti laisvalaikį.

Jei ieškote patikimos kompanijos, galinčios įgyvendinti viešosios paskirties pastatų statybą, susisiekite su mumis šiandien.

visuomenniai pastata, statinių rūšis; visuomeniniams poreikiams skirti pastatai ir jų kompleksai. Pagal paskirtį skiriama mokymo ir auklėjimo (vaikų lopšelis‑darželis, mokykla), sveikatos apsaugos (ligoninė, sanatorija), kultūros (biblioteka, kino teatras, muziejus), sporto (plaukimo baseinas, stadionas), prekybos (parduotuvė, paviljonas, turgus), buitinio aptarnavimo (restoranas, viešbutis), transporto (metropolitenas, oro uostas, stotis), sakralinės architektūros pastatai, administraciniai pastatai. Lietuvoje visuomeniniai pastatai pradėti statyti 13 a. viduryje; 14 a. pabaigoje pastatyta Vilniaus rotušė, 16 a. - pirmosios ligoninės. Po 1990 statoma daug didelių prekybos centrų, bankų, aukštybinių biurų pastatų, viešbučių.

Ar administracinės paskirties pastatas yra viešasis pastatas? Administracinės paskirties pastatais laikomi pastatai, skirti administraciniams tikslams, t. y. „Įstaiga apibrėžiama kaip susivienijimas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas, ar susivienijimas, veikiantis socialinio, švietimo mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse, kurio tikslas - tenkinti tam tikrus viešuosius interesus.

Statybos inspekcija primena, kad pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausia jo dalis naudojama tai paskirčiai. Tais atvejais, kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą.

„Apibendrinant teigtina, kad administracinės paskirties pastatas gali būti naudojamas tiek valstybės ir savivaldybės įstaigų, kitų įstaigų ir organizacijų veikloms, tiek ir privačios įstaigos administraciniams tikslams. Jeigu privačios įmonės valdomas pastatas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip administracinės paskirties pastatas ir gali būti naudojamas įstaigos tikslams, jis laikytinas viešuoju pastatu“, - rašoma Statybos inspekcijos pranešime.

Darbo grupė gilinosi į Lietuvoje kylančias problemas, kai svečių namai, viešbučiai, vienbučiai gyvenamieji namai virsta daugiabučiais gyvenamaisiais pastatais, kūrybinės dirbtuvės - butais, ūkio pastatai - gyvenamaisiais namais. Rengiant šiuos pakeitimus darbo grupė atsižvelgė į Specialiųjų tyrimų tarnybos, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, užsienio valstybių praktiką.

Diskusijų metu buvo vertinamos neigiamos pasekmės, kylančios, kai nesilaikoma pastatų paskirtims keliamų reikalavimų: savivaldybių suplanuota infrastruktūra neatitinka poreikių, neužtikrinamas tinkamas gyventojų informavimas ir jų teisėti lūkesčiai, nesukuriama sveikatai palanki gyvenamoji aplinka, gyventojai įsigyja „negyvenamus“ butus ar rekreacinės teritorijos naudojamos ne viešajam interesui tenkinti. Įvertinusi problematiką, darbo grupė siūlo šias pagrindines pokyčio kryptis.

1. Turtinių vienetų reglamentavimas. 2023 m. gegužės 1 d. įsigalios Statybos įstatymo pakeitimai, kurie turtinių vienetų skaičių įtvirtina kaip vieną iš pagrindinių statinio paskirties kriterijų. Atsižvelgiant į tai, siūloma atskirti daugiabučius gyvenamuosius pastatus, kuriems būdingas daugelio savininkų nuosavybės teisės įgijimas ir bendras pastato naudojimas nuo viešbučių ir kitų apgyvendinimo paslaugas teikiančio verslo objektų, kuriems būdingas vieno ūkinės veiklos savininko veikimas.
2. Ūkinė veikla kaip statinio paskirties kriterijus. Apibrėžiant statinių paskirtis, siūloma aiškiai įvardinti, kad trumpalaikio ir laikinojo apgyvendinimo pastatai yra skirti būtent apgyvendinimo paslaugų teikimui, t. y. atitinkamos ūkinės veiklos vykdymui. Šis kriterijus leistų objektyviai atskirti atvejus, kai pastate gyvenama, nuo atvejų, kai vykdoma viešbučių ar trumpalaikės nuomos veikla, kurią galima pagrįsti atitinkamais komercinės veiklos dokumentais. Tai leistų efektyviau vykdyti statinių naudojimo pagal paskirtį priežiūrą.
3. Inžinerinių sprendimų kriterijus. Pastate, kuris formuojamas kaip vienas turtinis vienetas, siūloma leisti įrengti tik vieną inžinerinių tinklų ir inžinerinių išteklių (dujų, vandens, elektros) apskaitos sistemą. Taip būtų papildytas objektyviai vertinamų paskirčių kriterijų sąrašas, juo remiantis būtų galima įvertinti statinio paskirtį projektavimo ir jo naudojimo etape.
4. Baigtinis paskirčių sąrašas, perteklinių paskirčių panaikinimas. Siūloma peržiūrėti ir sudaryti baigtinį pastatų paskirčių sąrašą, kuriame būtų atsisakyta nebeaktualių arba dviprasmiškų paskirčių, taip pat pagal šių dienų poreikį pergrupuoti ar sukurti naujas paskirtis. Viešbučių paskirties pastatus siūloma pergrupuoti numatant, kad jie skirti tik trumpalaikio apgyvendinimo paslaugoms, atskirti šiuo metu populiarėjančių pastatų grupę - laikinojo apgyvendinimo paslaugų pastatus.
5. Pastato patalpų paskirties reglamentavimo pokyčiai. Šiuo metu numatyta, kad iki 49 proc. pastato patalpų gali būti kitos nei viso pastato paskirties. Toks reglamentavimas trukdo darniai vystyti teritorijas, jose atsiranda skirtingos veiklos, kurios nebuvo įvertintos planuojant infrastruktūrą, informuojant gyventojus. Siekiant išspręsti šias problemas neužkertant kelio multifunkcinėms teritorijoms vystyti, siūloma keisti galiojančią kitos paskirties patalpų proporciją į 90 proc. ir 10 proc.
6. Skirtingoms pastatų paskirtims taikomų norminių reikalavimų peržiūra. Pertvarkius pastatų paskirčių klasifikavimo sistemą, kartu siūloma detaliau peržiūrėti minėtus ir kitus norminius reikalavimus tam, kad būtų užtikrinta gyvenamosios aplinkos kokybė, sudarytos sąlygos savivaldybėms planuojant teritorijas atsižvelgti į jų specifiką, suderinti skirtingus visuomenės interesus, išsaugoti paveldą, užtikrinti tvarumą.

Darbo grupės pasiūlymai šiuo metu pristatomi ir svarstomi su suinteresuotomis institucijomis, praktinio sektoriaus atstovais, bendruomenėmis. Ateityje planuojama juos detalizuoti rengiant konkrečius teisės aktų projektus, numatant pereinamąsias nuostatas, naujų reikalavimų įgyvendinimo tvarką. Visi teisės aktų projektai bus pakartotinai svarstomi ir derinami, tikintis visų suinteresuotų visuomenės grupių glaudaus bendradarbiavimo, ieškant subalansuotų, kuriamos aplinkos kokybę ir visuomenės darną užtikrinančių sprendimų.

Darbo grupėje, šių metų sausio-kovo mėnesiais rengusioje šiuos siūlymus, dirbo Aplinkos ministerijos politikos grupių, kuruojančių statybos, architektūros, urbanistikos, žemės, teritorijų planavimo sritis, atstovai. Taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vilniaus ir Palangos savivaldybių administracijų, Lietuvos nekilnojamojo turto vystymo asociacijos, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos, Lietuvos statybininkų asociacijos, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos atstovai.

Darbo grupės pasiūlymai jau buvo apsvarstyti Aplinkos ministerijos socialinių partnerių renginyje, dalyvaujant daugiau nei 200 reglamentuojamo sektoriaus atstovų, įvertintos jų pastabos ir pasiūlymai.

tags: #viesbutis #visuomenines #paskirties #pastatas