Informuojame, kad, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriaus „Visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus“ nuostatomis, yra parengti projektiniai pasiūlymai įvairiems statybos projektams Kauno rajone.
Šiame straipsnyje aptariami vieši svarstymai dėl miškų ūkio sektoriaus pertvarkos Lietuvoje, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos iniciatyvas ir visuomenės nuomonę.
Aplinkos ministerijos inicijuotos reformos
Aplinkos ministerija imasi reformuoti valstybinių miškų ūkio valdymą. Ketvirtadienį vykstančioje spaudos konferencijoje aplinkos ministras Kęstutis Navickas pristatė valstybinio miškų ūkio sektoriaus pertvarkos planus.
„Esu įsitikinęs, kad valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje valstybės įmonėje geriausiai užtikrintų ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą, kartu leistų padidinti ekologinę ir socialinę miškų vertę, - sako aplinkos ministras K. Navickas. - Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus.
Pasirinktas ne lenkiškasis vienos įmonės variantas su stipriais filialais, kuris mūsų miškininkų bendruomenei būtų ne toks skausmingas, bet latviškasis, kur svarbiausias centralizuotos įmonės veiklos prioritetas - stambaus verslo įmonėms palanki medienos ruoša ir prekyba.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pirmadienį lankėsi DELFI tiesioginėje konferencijoje ir kalbėjo apie įvairių ministerijos sričių reformas.
„Vietoj 44-ių juridinių asmenų mes siekiame, kad turėtų likti vienas juridinis asmuo. Bet tai nebus visiškai vienas vienetas, mes kalbame apie regioninius centrus urėdijų pagrindu. Būtų centrinė įmonė, panašiai kaip vyksta kitose valstybinėse įstaigose: „Lietuvos energijoje“, „Lietuvos geležinkeliuose“ atsiranda valdyba, kuri organizuoja strateginius klausimus, kuri skiria ir atleidžia įmonės vadovybę. Tai yra siekiant atriboti politinės valdžios įtaką“, - kalbėjo K. Navickas.
Struktūriniai pokyčiai ministerijoje
Nuo vasario 1-osios iš dalies pakeista Aplinkos ministerijos struktūra. Vietoj jų suformuoti Gamtos apsaugos ir miškų departamentas bei Statybos ir teritorijų planavimo departamentas.
Gamtos apsaugos ir miškų departamentą sudarys šeši skyriai: Gamtos apsaugos, Miškų ūkio plėtros, Miškotvarkos ir miško išteklių, Miškininkystės, Privačių miškų, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio.
Šiandien aplinkos viceministro pareigas pradėjęs eiti Martynas Norbutas kuruos gamtos apsaugos, miškų ir žemės gelmių sektorius. 35 metų Martynas Norbutas - aktyvus nevyriausybininkas, semiotikas.
Visuomenės nuomonė ir reakcija
Miškininkų atstovai atsakingai pareiškia, kad pagal visus rodiklius 42 šalies urėdijos dirba efektyviau nei pavyzdžiu rodoma viena įmonė Latvijoje, akcinė bendrovė „Latvijas valsts meži“, panašios įmonės Estijoje, Švedijoje ir Suomijoje.
Bene geriausiai prastą Latvijos valstybinių miškų įmonės ūkininkavimą atskleidžia 2010 metais jai panaikintas tarptautinis FSC sertifikatas.
LMPF vakar išplatino pareiškimą, kad reikalauja aplinkos ministro K.Navicko viešo atsiprašymo. Miškininkus įžeidė K.Navicko 2017 m. vasario 11 d. „Mes manome, kad per vieną įmonę, per vieną centralizuotą įmonę mes galėsim užtikrinti ir skaidrius valdymo mechanizmus, ir apskaitos mechanizmus, ir miško pardavimo priemones. Dėl to žinodami bendrą kontekstą ir kad sąžiningų ir kvalifikuotų žmonių Lietuvoje nėra daug.
„Ministro požiūris į savo krašte dirbančius žmones šokiruoja. Jeigu ministras nepasitiki savo tautiečiais, kurios šalies žmonėmis jis pasitiki? 3 tūkst. darbuotojų planuojama ne tik atleisti, bet ir jie išvadinami sukčiais ir nekvalifikuotais.
„Kiek teko bendrauti su darbuotojais - jie neįsivaizduoja savo gyvenimo Lietuvoje, jei bus išvaryti iš miško. Darbuotojai nuliūdę ir nusiminę, jog jų įdirbio nebereikia, o sukauptą ilgametę patirtį ir žinias teks pakeisti pigiai apmokamais darbais užsienio valstybėse.
Aplinkos ministro nurodymu rengiamame valstybinių miškų konsolidavimo vienoje valstybės įmonėje įstatymo projekte nepateikti jokie siūlymai ką daryti su 3 tūkstančiais atleisti planuojamų miško darbuotojų. Iš viso miškų sistemoje šiuo metu dirba beveik 4 tūkstančiai darbuotojų, kurių tris ketvirtadalius planuojama atleisti.
„Mes nesipriešiname valstybinių miškų valdymo efektyvinimui ir veiklos optimizavimui. Tačiau negirdime jokių argumentų kokiais skaičiais ar faktais remiantis reforma vykdoma.
Aplinkos ministras K.Navickas 2017 m. vasario 11 d. Nacionalinio transliuotojo Lietuvos televizijos eteryje rodytos informacinės laidos Panorama metu kalbėdamas apie ministerijos planuojamą valstybinių miškų konsolidavimo projektą pareiškė: “Mes manome, kad per vieną įmonę, per vieną centralizuotą įmonę mes galėsim užtikrinti ir skaidrius valdymo mechanizmus, ir apskaitos mechanizmus, ir miško pardavimo priemones. Dėl to, žinodami bendrą kontekstą ir kad sąžiningų ir kvalifikuotų žmonių Lietuvoje nėra daug.
Signataras J. „Miškai yra vienas iš valstybės stabilumo objektų. Po 25 metų iškilo pavojus, kad valstybinių miškų valdymas gali atitekti į mums kol kas nežinomas rankas. Tvirtiname, kad tam tikros grupuotės nuolat siekia paveikti miškų ekosistemą savanaudiškais tikslais, tas siekis kartojamas po kiekvienų Seimo rinkimų naudojantis naujų Seimo narių patirties ir informacijos stoka“, - teigia J. Razauskas.
Stasys Pališkis: Ko nori urėdai? Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti - kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą - tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš. Gal saugokime ne tik atogrąžų miškus, gal pasirūpinkime ir savuoju? Beje, apie šiame sektoriuje dirbančius žmones niekas nekalba, tik žadama, kad jie bus perkvalifikuojami. Į ką? Miškininkas yra daugiau negu profesija. Tačiau Lietuvoje tokia jau tradicija - tavo problema, kur tu pasidėsi, ką veiksi. Jau girdėjau ne iš vieno jaunesnio kolegos, kad neatmeta emigracijos.
Lietuvos miškininkų sąjunga (LMS), Aplinkos ministerijai paskelbus apie urėdijų reformą, šeštadienį Raudondvaryje susirinko į neeilinį suvažiavimą. Miškininkai teigė palaikantys permainas, tačiau siekia Lietuvos interesus geriausiai tenkinančios valstybės miškų politikos.
Statistiniai duomenys ir palyginimai
Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas dr. Albinas Tebėra pateikia savo įžvalgas.
- Pokalbį pradėkime apie miškų išteklius ir jų naudojimą. - Pagal miškų našumą pasaulyje įsitvirtinome 14, o Europoje - 10 vietoje. Šiuo metu Lietuvos miškai produkuoja 250 m3/ha medienos. Palyginti su kaimynais, našesnius miškus turi tik vokiečiai.
Pagal miškų kirtimų intensyvumą Lietuva miškus naudoja labai saikingai. Lietuvoje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc. nuo medienos išteklių, t. y. beveik dvigubai mažiau nei kasmet užauga medienos. Mūsų kaimynų „apetitas“ didesnis, ypač Švedijos, Suomijos, kur miškų kirtimai perkopia 2-2,5 proc., latvių ir estų - artėja iki 2 proc.
Dėl saikingų kirtimų ir gero ūkininkavimo Lietuvos miškininkai jau keletą dešimtmečių sparčiai didina išteklių vertę. Jeigu pokariu šalies miškuose turėjome 125 mln. m3 medienos, tai šiandien perkopėme 500 mln. m3. Lietuva pagal miško išteklių plėtrą šiuo metu užima trečiąją vietą Europoje. Dėl ateities nerimauti nėra pagrindo.
Pajamas, gaunamas iš vieno hektaro miško ploto, padaliję iš miškų kirtimo intensyvumo, gauname objektyvų palyginamąjį miškų ekonomikos rodiklį, kuris pagal 2015 m. duomenis Lietuvoje siekė 112,8 Eur/ha. Kaimyninės šalyse, kuriose valstybinius miškus valdo viena valstybinė įmonė ar akcinė bendrovė, šis rodiklis 25-30 proc. mažesnis: Latvijoje - 84,6 Eur/ha, Estijoje - 80,6 Eur/ha, Švedijoje - 87,1 Eur/ha. Reikia pažymėti, kad Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, į valstybinės miškų įmonės gautas pajamas įskaičiuotos lėšos, gautos ir iš durpynų, žvyro, smėlio išteklių naudojimo.
Šiuo metu Slovakijoje, Danijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje 1000 ha miškų plotui tenka 7-10 miškininkystės darbuotojų, Latvijoje, Čekijoje, Olandijoje, Austrijoje, Kroatijoje - 5-6, Lietuvoje, Šveicarijoje, Airijoje, Vokietijoje - 4 darbuotojai. Yra šalių, kuriose miškininkų dirba daug mažiau, pavyzdžiui, Brazilijoje, Suomijoje, Argentinoje, Norvegijoje, Rusijoje, kur 1000 ha miškų tenka 1 ir mažiau darbuotojų, tačiau dideliuose šių šalių miškų plotuose iš viso nevykdoma miškininkystės veikla.
I.Ruginienė BNS teigė, kad Aplinkos ministerija manipuliuoja skaičiais ir iš tikro planuojama atleisti ne 400 darbuotojų, o 3 tūkst. „Tai yra visiška netiesa, nes pats aplinkos ministras savo pristatyme teigė, kad pirmuoju etapu turi likti 1,6 tūkst. darbuotojų sistemoje. Kadangi šiuo metu yra arti 4 tūkst., akivaizdu, kad 2,4 tūkst. darbuotojų netenka darbo, o tolesniais etapais bus atleista dar 600 darbuotojų ir liks tik 1 tūkst. Tai akivaizdu, kad 3 tūkst. darbuotojų bus atleista“.
Trečiadienį Aplinkos ministerijos vadovybė į susitikimą dėl valstybinių miškų pertvarkos išsikvietė visų miškų urėdijų vyr. miškininkus. „Tikėjomės diskusijos, tačiau vyko ministerijos monologas. Bandėme užduoti klausimų ministerijos vadovams ar parengta kaštų ir naudos analizė, kodėl nesilaikoma vyriausybės numatytos miškų ir regioninės politikos programų. Rinkiminiai pažadai buvo priešingi nei dabar daroma. Susitikimas inicijuotas Aplinkos viceministro Martyno Norbuto ir reformą rengiančio gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio. Vyr. miškininkai liko nepatenkinti.
„Ministerijos vadovai nesugeba pateikti kaštų ir naudos analizės - kiek ekonominės naudos valstybė gaus po reformos ir kiek valstybei kainuos įsipareigojimai naujiems bedarbiams.
Anot jos, svarbiausia, kad Seimas pavasario sesijoje pritartų projektams dėl minėtų reformų. „Mes matysime, pavasario sesijoje prasideda rimtų reforminių projektų teikimas, balsavimas parodys, ar dauguma pakankamai tvirta, ar reikia flirto su dar kažkuo.
Projektiniai pasiūlymai Kauno rajone
Informuojame, kad, vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriaus „Visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus“ nuostatomis, yra parengti projektiniai pasiūlymai įvairiems statybos projektams Kauno rajone:
- Paslaugų paskirties pastato su prekybos, administracinėmis patalpomis ir sandėliavimo paskirties pastato su prekybos, paslaugų, administracinėmis patalpomis Kauno r. sav., Kumpių k., Verslo g. 17 statybos projekto projektiniai pasiūlymai.
- Prekybos paskirties pastato Kauno r. sav., Garliavos apylinkių sen., Jonučių II k., Artojų g. 46, statybos projekto projektiniai pasiūlymai.
- Gamybos, pramonės paskirties pastato Kauno r. sav., Žemaitkiemio k., Ozo g. 6, statybos projekto projektiniai pasiūlymai.
- Griežlės g. (nuo Plento iki Kranto g.) kapitalinio remonto ir paviršinių nuotekų tinklų naujos statybos projekto projektiniai pasiūlymai.
- Geležinkelio kelio Kauno r. sav., Garliavos apylinkių sen., Juragių k., Jurginiškių k., statybos projekto projektiniai pasiūlymai.
- Gyvenamojo namo (Unik. Nr. 5294-9007-5017) dalies patalpų paskirties keitimo į odontologijos kabinetą paprastojo remonto ir naujų nesudėtingų statinių (takų, automobilių aikštelės), Kauno r. sav., Zapyškio m., Vytauto g. 7, statybos projekto projektiniai pasiūlymai.
- Gyvenamojo pastato Kauno r. sav., Ringaudų sen., Noreikiškių k., Gebenių g. 4 naujos statybos projekto projektiniai pasiūlymai.
- Mokslo paskirties pastato Kauno r. sav., Domeikavos sen., Domeikavos k., Aušros g. 26 A, statybos projekto projektiniai pasiūlymai.
- Poilsio aikštelės valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 92,990 km, dešinėje pusėje, kapitalinio remonto projekto projektiniai pasiūlymai.
- Kelio Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Biruliškių k., Veterinarų g. rekonstravimo ir buitinių, paviršinių nuotekų tinklų naujos statybos projekto projektiniai pasiūlymai.
- Gyvenamojo pastato Kauno r. sav., Užliedžių sen., Giraitės k., Putinų g. 24 naujos statybos projekto projektiniai pasiūlymai.
- Pagalbinio ūkio paskirties, būsima paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai) Kauno r. sav., Užliedžių sen., Giraitės k., Klevų g. 30A projekto projektiniai pasiūlymai.
- Gamybos paskirties pastato Kauno r. sav., Rokų sen., Patamulšėlio k., Sėmenos g. 52A, statybos projekto projektiniai pasiūlymai.
- Kelio Kauno r. sav., žemės sklypo kad. Nr. 5250/7001:15, plotas 16.1083 ha, žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos rekonstravimo projektiniai pasiūlymai.
Motyvuotas pastabas ir pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų sprendinių galima teikti projekto rengėjams nurodytais el. pašto adresais ir adresais darbo dienomis.
Konkrečių projektų pavyzdžiai
Pavyzdžiui, dėl paslaugų paskirties pastato su prekybos, administracinėmis patalpomis ir sandėliavimo paskirties pastato Kauno r. sav., Kumpių k., Verslo g. 17 statybos projekto projektinių pasiūlymų galima kreiptis į UAB „Studija Archispektras“ (el. paštu [email protected] arba telefonu +37069830916) ir adresu Kaunas, Puodžių g. 12-1 (darbo dienomis 10.00-18.00) iki 2024-07-16.
Viešasis susirinkimas dėl Griežlės gatvės kapitalinio remonto ir paviršinių nuotekų tinklų naujos statybos projekto įvyks 2024-07-12 15.00 val. Kauno r. sav., Užliedžių sen., Giraitės k., Topolių g. 5 (Užliedžių seniūnijos patalpose).
Viešasis susirinkimas dėl gyvenamojo pastato Kauno r. sav., Užliedžių sen., Giraitės k., Putinų g. 24 naujos statybos projekto projektinių pasiūlymų įvyks 2024-07-09 15.00 val.
Karas dėl Lietuvos miškų
Valstybiniai miškai, tiksliau, juos valdančios urėdijos - tarsi apgamas, du dešimtmečius kamuojantis šalies politinę sistemą. Karas dėl valstybinių miškų vyksta nuo 1997 m. Už visų šių valdymo modelių slypėjo aiškus tikslas: panaikinti 42 urėdijas, valstybinių miškų valdymą perimti į „vienas rankas“, ko visada siekė šalies stambieji medienos perdirbėjai. Tačiau politikams, suvokiantiems valstybinių miškų svarbą mūsų šalies ekonomikai, ekosistemai ir pagaliau visuomenei, pavyko atsilaikyti didžiuliam spaudimui.
Paskutinis reikšmingiausias „kryžiaus žygis“ už valstybinius miškus buvo 2015 m.
„Socialdemokratai pasisako už reformą, bet ne už tokį centralizavimą, vienintelės įmonės planavimą ir tam tikra prasme ženklų regiono susilpninimą“, - aiškino J. Sabatauskas.
Kimmo Tiilikainen‘as pasidalijo savo šalies patirtimi. Suomijoje valstybinius miškus valdo valstybės įmonė „Metsähallitus“.
„Valstiečiai“ ruošia dar vieną reformą: vietoj 9 institucijų liktų viena. „Valstiečių“ paskirtas aplinkos ministras Kęstutis Navickas planuoja dar vieną ankstesnės kadencijos Seime užstrigusią reformą.
Šiandien Seime buvo pritarta Aplinkos ministerijos parengtam pasiūlymui pertvarkyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas. Planuojama, kad artimiausiu metu bus sukurta viena efektyviai dirbanti įstaiga - Aplinkos apsaugos departamentas.
2017-02-25 Raudondvaryje įvyko Lietuvos miškininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas, kuriame buvo aptarta LR Aplinkos ministerijos parengta valstybinių miškų valdymo reforma.
Lietuvos urėdijų atstovai, savaitgalį susirinkę į neeilinį suvažiavimą Raudondvaryje, pasisakė už permainas, tačiau siekia Lietuvos interesus geriausiai tenkinančios valstybės miškų politikos.
Šis straipsnis apžvelgia viešus svarstymus dėl miškų ūkio pertvarkos Lietuvoje, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos iniciatyvas, visuomenės nuomonę ir statistinius duomenis. Diskusijos dėl valstybinių miškų valdymo ir galimų reformų išlieka aktualios, siekiant užtikrinti tvarų ir efektyvų miškų naudojimą bei išsaugoti jų ekologinę ir ekonominę vertę.
tags: #viesas #svarstymas #ignalinos #misku #uredijos #patalpose