Kaip Tapti Emociškai Atspariu: Praktiniai Patarimai

Žmogaus gyvenimas - tai nuolatinė kova su iššūkiais. Vieni juos įveikia lengvai, o kiti palūžta.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra psichologinis atsparumas, kaip jis veikia ir kaip jį galima ugdyti.

Emociškai stiprūs žmonės geriau sugeba susidoroti su stresinėmis situacijomis kasdieniame gyvenime.

Pirmiausiai, labai svarbu teisingai suprasti, koks žmogus išties yra emociškai stiprus.

Populiarioji kultūra piešia emociškai stiprų žmogų kaip tylų stoiką, kuris niekada nesiskundžia ir kurio emocinė raiška krizių metu apsiriboja kumščio sugniaužimu ar dramatišku žvelgimu į horizontą.

Deja, toks požiūris yra ne tik neteisingas, bet ir klaidinantis.

Emocinis tvirtumas turi mažai ką bendra tiek su stoiškumu, tiek su sugebėjimu susitvardyti tam tikru momentu.

Atvirkščiai, emocinis stiprumas yra susijęs su žmogaus sugebėjimu susidoroti su iššūkiais ir išgyventi juos ilgo laiko perspektyvoje.

Svarbi ne tiek žmogaus momentinė reakcija kiek tai, kaip žmogus elgiasi netrukus ir kiek vėliau.

Kai kurie išsiverkia, tačiau po to iškart imasi problemos sprendimo ir sugeba jį rasti.

Ašaros - frustracijos išraiška, o ne pralaimėjimo.

Niekam nėra lengva išgyventi skausmą ir nusivylimą, neleidžiant jiems išvešėti ir tapti gniuždančiais.

Vis dėlto, mokslininkai pradeda suprasti, kaip atsparesni žmonės psichiškai reaguoja į tokius gyvenimo smūgius kaip mylimo žmogaus mirtis, darbo praradimas, lėtinės ar ūminės ligos ir kitos nesėkmės.

Kas yra Emocinis Intelektas ir Kodėl Jis Svarbus?

Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas suvokti, suprasti, valdyti ir naudoti emocijas.

Jis yra toks pat svarbus kaip ir intelektas (IQ), o kai kuriais atvejais net ir svarbesnis, ypač kalbant apie sėkmę gyvenime, santykius ir gerovę.

Emocinis intelektas apima kelias pagrindines kompetencijas:

• Savęs pažinimas: Gebėjimas atpažinti ir suprasti savo emocijas, stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes ir motyvus.
• Savęs valdymas: Gebėjimas valdyti savo emocijas, impulsus ir elgesį, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
• Socialinis sąmoningumas: Gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas, perspektyvas ir poreikius, empatija.
• Santykių valdymas: Gebėjimas kurti ir palaikyti teigiamus santykius, efektyviai bendrauti, spręsti konfliktus ir įtakoti kitus.

Kodėl emocinis intelektas toks svarbus? Vaikai, turintys aukštą EQ, geriau susidoroja su stresu, lengviau randa bendrą kalbą su kitais, efektyviau sprendžia problemas, yra atsparesni psichologinėms problemoms, geriau mokosi ir pasiekia didesnę sėkmę tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.

Aukštas EQ padeda formuoti stiprius ir sveikus santykius, efektyviai bendrauti, spręsti konfliktus ir priimti teisingus sprendimus.

Kaip Tėvai Gali Ugdyti Vaiko Emocinį Intelektą: Praktiniai Patarimai

Emocinis intelektas ugdomas palaipsniui, nuo pat vaikystės.

Tėvai atlieka lemiamą vaidmenį šiame procese.

Štai keletas praktinių patarimų, kaip galite padėti savo vaikui ugdyti EQ:

1. Būkite Emociniu Pavyzdžiu

Vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami savo tėvus.

Jei norite, kad jūsų vaikas būtų emociškai inteligentiškas, pirmiausia turite patys būti emociškai inteligentiški.

Tai reiškia, kad turite suvokti savo emocijas, jas valdyti ir tinkamai reikšti, rodyti empatiją kitiems ir efektyviai spręsti konfliktus.

Dalinkitės savo jausmais su vaiku, įvardykite juos: "Aš jaučiuosi pavargęs po darbo", "Aš džiaugiuosi, kad šiandien gerai praleidome laiką".

Parodykite, kaip jūs valdote savo emocijas: "Aš pykstu, bet giliai įkvėpsiu ir pabandysiu ramiai išspręsti šią problemą".

2. Padėkite Vaikui Atpažinti ir Įvardinti Emocijas

Vienas iš pirmųjų žingsnių ugdant emocinį intelektą - padėti vaikui atpažinti ir įvardinti savo emocijas.

Maži vaikai dažnai jaučia emocijas, bet nežino, kaip jas įvardinti.

Padėkite jiems tai padaryti.

Kai matote, kad vaikas jaučia tam tikrą emociją, paklauskite jo: "Ar tu pyksti?", "Ar tu liūdi?", "Ar tu džiaugiesi?".

Naudokite emocijų korteles arba knygeles su paveikslėliais, kuriuose pavaizduotos skirtingos emocijos.

Aptarkite, kaip atrodo kiekviena emocija, ką ji reiškia ir kaip ji jaučiama kūne.

Pavyzdžiui, galite sakyti: "Kai pyksti, tavo veidas parausta, kumščiai suspausti, norisi rėkti".

3. Klausykite Aktyviai ir Empatiškai

Kai vaikas bando jums papasakoti apie savo jausmus, klausykite atidžiai ir empatiškai.

Atsijunkite nuo savo darbų, atsisėskite šalia vaiko, palaikykite akių kontaktą ir parodykite, kad tikrai klausotės.

Stenkitės suprasti, ką vaikas jaučia, net jei nesutinkate su jo požiūriu.

Pakartokite tai, ką girdite, savo žodžiais, kad įsitikintumėte, jog teisingai supratote: "Taigi, tu jautiesi nusivylęs, nes tau nepavyko pastatyti bokšto?".

Parodykite empatiją: "Aš suprantu, kad tau liūdna, kai draugas su tavimi nesidalina žaislais".

Venkite kritikos, moralizavimo ar patarimų, kol vaikas nepasidalins visomis savo emocijomis.

Pirmiausia svarbu, kad vaikas jaustųsi išklausytas ir suprastas.

4. Mokykite Sveikai Reikšti Emocijas

Svarbu ne tik atpažinti ir suprasti emocijas, bet ir mokėti jas sveikai reikšti.

Vaikai turi suprasti, kad visos emocijos yra normalios, tačiau ne visi elgesio būdai yra priimtini.

Mokykite vaiką reikšti savo emocijas žodžiais, o ne veiksmais.

Pavyzdžiui, jei vaikas pyksta, mokykite jį sakyti: "Aš pykstu", o ne spardyti ar mušti.

Padėkite vaikui rasti tinkamus būdus išreikšti savo emocijas, tokius kaip piešimas, rašymas, sportas, muzika ar tiesiog pasikalbėjimas su patikimu žmogumi.

Svarbu pabrėžti, kad emocijų slopinimas taip pat nėra sveikas būdas.

Vaikai turi jaustis saugūs reikšti savo emocijas, net jei jos yra neigiamos.

5. Mokykite Problemų Sprendimo Įgūdžių

Emocinis intelektas glaudžiai susijęs su problemų sprendimo įgūdžiais.

Kai vaikas susiduria su sunkumais, padėkite jam rasti sprendimą, o ne tiesiog atlikite darbą už jį.

Pirmiausia, padėkite vaikui apibrėžti problemą: "Kas atsitiko?", "Kaip tu jautiesi?".

Tada, kartu su vaiku sugalvokite kelis galimus sprendimus: "Ką tu galėtum padaryti, kad išspręstum šią problemą?".

Aptarkite kiekvieno sprendimo privalumus ir trūkumus.

Padėkite vaikui pasirinkti geriausią sprendimą ir jį įgyvendinti.

Galiausiai, aptarkite, ar sprendimas buvo veiksmingas, ir ką galima būtų padaryti kitaip kitą kartą.

Šis procesas padeda vaikui ugdyti savarankiškumą, atsakomybę ir gebėjimą susidoroti su iššūkiais.

6. Ugdykite Empatiją

Empatija - tai gebėjimas suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas.

Empatija yra labai svarbi kuriant stiprius ir sveikus santykius.

Mokykite vaiką įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje: "Kaip, tavo manymu, jaučiasi tavo draugas, kai tu su juo nesidalini žaislais?".

Aptarkite su vaiku kitų žmonių emocijas, kai skaitote knygas, žiūrite filmus ar stebite žmones realiame gyvenime.

Skatinkite vaiką padėti kitiems, savanoriauti ir būti geranorišku.

Parodykite vaikui, kad rūpinatės kitais žmonėmis ir jų jausmais.

7. Skatinkite Savęs Pažinimą

Savęs pažinimas - tai gebėjimas atpažinti ir suprasti savo emocijas, stipriąsias ir silpnąsias puses, vertybes ir motyvus.

Skatinkite vaiką reflektuoti apie savo jausmus, mintis ir elgesį.

Klauskite vaiko: "Kas tau patinka daryti?", "Kas tau sekasi geriausiai?", "Ką tu norėtum pakeisti savyje?".

Padėkite vaikui suprasti savo vertybes ir motyvus.

Skatinkite vaiką užsiimti veikla, kuri jam patinka ir kurioje jis jaučiasi gerai.

Suteikite vaikui galimybę patirti skirtingas situacijas ir išbandyti skirtingus dalykus, kad jis galėtų geriau pažinti save.

8. Leiskite Vaikui Patirti Natūralias Pasekmes

Kartais geriausias būdas išmokti - patirti natūralias savo veiksmų pasekmes.

Jei vaikas elgiasi netinkamai, leiskite jam patirti pasekmes, o ne tiesiog apsaugokite jį nuo jų.

Pavyzdžiui, jei vaikas nesusitvarko savo žaislų, neleiskite jam žaisti su jais tol, kol jis nesusitvarkys.

Jei vaikas įžeidžia draugą, leiskite jam atsiprašyti.

Svarbu, kad vaikas suprastų, kad jo veiksmai turi pasekmes, ir kad jis yra atsakingas už savo elgesį.

Tačiau, svarbu, kad pasekmės būtų proporcingos nusižengimui ir kad vaikas jaustų jūsų palaikymą ir supratimą.

9. Būkite Kantrūs ir Palaikantys

Emocinio intelekto ugdymas - tai ilgas ir nuolatinis procesas.

Būkite kantrūs ir palaikantys savo vaiką.

Neskubinkite jo ir nepykite, jei jam ne viskas pavyksta iš karto.

Svarbu, kad vaikas jaustų jūsų meilę ir palaikymą, nepriklausomai nuo to, kaip jam sekasi.

Švęskite kiekvieną vaiko pasiekimą, net jei jis yra mažas.

Parodykite vaikui, kad tikite jo gebėjimais ir kad jis gali pasiekti viską, ko nori.

10. Ieškokite Pagalbos, Kai Jos Reikia

Jei jums sunku ugdyti vaiko emocinį intelektą savarankiškai, nebijokite ieškoti pagalbos.

Kreipkitės į psichologą, psichoterapeutą ar kitą specialistą, kuris gali jums padėti.

Yra daug knygų, straipsnių ir seminarų apie emocinį intelektą, kurie gali jums suteikti naudingos informacijos ir patarimų.

Svarbiausia, kad nesijaustumėte vieni su šia problema ir kad ieškotumėte būdų, kaip padėti savo vaikui tapti emociškai stipriu ir atspariu asmeniu.

Konkrečios Situacijos ir Kaip Jose Elgtis

Štai keletas konkrečių situacijų, su kuriomis galite susidurti ugdydami vaiko emocinį intelektą, ir kaip jose elgtis:

• Vaikas pyksta: Leiskite vaikui išreikšti savo pyktį, bet nustatykite ribas. Pasakykite: "Aš suprantu, kad tu pyksti, bet tu negali mušti ar spardyti". Padėkite vaikui rasti tinkamus būdus išreikšti savo pyktį, pavyzdžiui, piešti, rašyti, sportuoti ar tiesiog pasikalbėti su jumis.
• Vaikas liūdi: Leiskite vaikui išsiverkti ir išjausti savo liūdesį. Pasakykite: "Aš matau, kad tau liūdna. Aš esu čia, kad tave apkabinčiau ir palaikyčiau". Pasiūlykite vaikui kartu pažiūrėti filmą, pasivaikščioti ar tiesiog pabūti kartu.
• Vaikas bijo: Pripažinkite vaiko baimę ir parodykite jam, kad suprantate jo jausmus. Pasakykite: "Aš suprantu, kad tu bijai tamsos. Aš būsiu šalia, kad tave apsaugočiau". Padėkite vaikui įveikti savo baimę palaipsniui, pavyzdžiui, palikite įjungtą naktinę lemputę arba kartu perskaitykite knygą apie baimę.
• Vaikas pavydi: Padėkite vaikui suprasti, kodėl jis pavydi, ir parodykite jam, kad jis yra mylimas ir vertinamas. Pasakykite: "Aš suprantu, kad tu pavydi savo broliui, nes jis gavo naują žaislą. Bet aš tave myliu ir vertinu tave tokį, koks esi". Pasiūlykite vaikui kartu pažaisti su nauju žaislu arba sugalvokite jam kitą įdomią veiklą.

Kaip Ugdyti Psichologinį Atsparumą?

Dabar turime prieš save pasirinkimą, ar norime atsispirti ir augti, ar džiūti savo gyvenime.

Kai kurių dalykų negalime pakeisti, o tik su jais susitaikyti.

Vis dėlto, nors būti pažeistam yra sunku, svarbu pripažinti savo žmogišką stiprybę ir pasiaukojimą šioje situacijoje.

Štai keletas patarimų, kaip ugdyti psichologinį atsparumą:

• Priimkite realybę. Pripažinkite, kad gyvenimas yra pilnas iššūkių ir sunkumų.
• Ieškokite prasmės. Raskite prasmę net sudėtingose situacijose. Kiekviena situacija mus kažko moko. Pastangos visada geriau nei žinios ir pažadai sau. Ne tiek svarbu, kiek jūs turite resursų, bet kaip jais sugebate pasinaudoti.
• Būkite optimistiški. Tikėkite, kad galite įveikti iššūkius.
• Puoselėkite santykius. Palaikykite ryšius su artimaisiais ir draugais.
• Rūpinkitės savimi. Skirkite laiko poilsiui, fizinei veiklai ir sveikai mitybai.
• Mokykitės iš savo patirties. Analizuokite savo klaidas ir siekite tobulėti. Ką Jums davė ši patirtis? Ko išmokote ir kaip sustiprėjote? Ką iš šios patirties gali pasiimti sau, kaip resursą ateičiai?
• Būkite lankstūs. Prisitaikykite prie pokyčių ir naujų situacijų.
• Praktikuokite dėkingumą. Kasdien dėkokite už tai, ką turite.
• Ugdykite savęs pažinimą. Ar Jums lengva atpažinti, kaip jaučiatės, įsivardinti tai? Ar lengva priimti jausmus, nebėgti nuo jų bei rasti adekvačių būdų tiems jausmams išreikšti? Ar skiriate dėmesio kūnui, pojūčiams? Ar žinote, ko norite, gebate įvardinti savo poreikius?
• Stiprinkite fizinį atsparumą: fizinis atsparumas - mūsų kūno gebėjimas atsigauti po iššūkius keliančių situacijų.

Emocijos: Kas Jos Yra ir Kodėl Jos Svarbios?

Emocijas paprastai būtų galima apibrėžti kaip automatines organizmo reakcijas į tam tikrus dirgiklius ar stimulus.

Emocijas gali sukelti tam tikras įvykis, interakcija, prisiminimas ar tiesiog kilusi paprasta mintis.

Palyginti su gyvūnais, mes daug dažniau jaučiame baimę, pyktį, liūdesį, džiaugsmą ir meilę.

Evoliucinio požiūrio modernus šalininkas R. Plutchik teigia, kad pagrindinės emocijos atsirado dar evoliucijos eigoje, kiekviena iš jų turi santykį su išlikimo svarba ir įeina į žmogaus prigimtį.

Pavyzdžiui, baimė paskatina pasitraukimą iš pavojingos situacijos, pyktis - suaktyvina kovą dėl išlikimo.

Anot mokslininkų, emocijas sudaro:

• Fiziologinis sužadinimas (susijaudinus stipriau plaka širdis).
• Išraiška (išsigandus įsitempia veido raumenys, pykčio metu sukandami dantys).
• Sąmoningas išgyvenimas (mintyse bandome analizuoti bei paaiškinti sau patirtas emocijas).

Kitaip tariant, kad mums kiltų emocija, pirmiausia reikalingas tam tikras sužadinimas ar įvykis, kuris mus paveikia ir tuomet mes išreiškiame emocijas - pyktis, baimė, liūdesys - tai matosi mūsų veido išraiškoje, girdima balso tone, jaučiama širdyje.

Emocijų spektras yra labai platus ir sudėtingas.

Jos dažnai būna persipynusios tarpusavyje ir kartais atrodo sudėtinga išskirti jas visas.

Taip pat kelių emocijų kombinacijos gali sudaryti naujas emocijas.

Amerikiečių psichologas C. Izard išskiria 10 pagrindinių bazinių emocijų: susidomėjimas, džiaugsmas, nuostaba, nusiminimas, pyktis, pasibjaurėjimas, panika, baimė, gėda, kaltė.

Taip pat S. Tomkins‘as teigė, jog žmogaus veido išraiškos yra labai svarbus reiškinys, nes tokiu būdu mes išreiškiame savo emocijas ir tuo pačiu siekiamus motyvus.

Stresas: Priežastys, Poveikis ir Valdymo Būdai

Stresas - neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis.

Jis gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo kasdienių rūpesčių iki didelių gyvenimo iššūkių.

Nors nedidelis streso kiekis gali būti netgi naudingas, motyvuojantis ir skatinantis kūrybiškumą, nuolatinis ir per didelis stresas kenkia tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.

Todėl labai svarbu išmokti valdyti stresą ir rasti būdų, kaip nuo jo išsilaisvinti.

Streso Priežastys ir Fiziologinis Poveikis

Norint veiksmingai valdyti stresą, svarbu suprasti jo priežastis ir kaip jis veikia mūsų organizmą.

Biologiniu požiūriu stresas yra apsauginė organizmo reakcija į pavojų ar grėsmę.

Psichologai stresą apibrėžia kaip emocinę arba psichologinę įtampą.

Susidūrus su stresoriumi, smegenys reaguoja pirmiausia.

Migdolinis kūnas, gavęs informaciją apie pavojų, siunčia signalą pogumburiui.

Šis išskiria hormonų srautą, įjungdamas simpatinę nervų sistemą.

Pogumburys aktyvina antinksčius, kurie išskiria adrenaliną, ir stimuliuoja hipofizės liauką, gaminančią adenokortikotropiną.

Jam pasiekus antinksčius, gaminasi kortizolis.

Padidėjęs hormonų kiekis sukelia fiziologines reakcijas:

• Padidėja kraujospūdis.
• Padažnėja pulsas.
• Greitėja širdies ritmas.
• Įsitempia raumenys.
• Išmuša prakaitas.
• Suintensyvėja kvėpavimas.

Tuo pat metu virškinimo sistemos veikla lėtėja, silpnėja imuninės sistemos aktyvumas.

Pasireiškia ir emocinės reakcijos, tokios kaip pyktis, nerimas, baimė, nuotaikų kaita, prislėgtumo jausmas.

Stresas gali būti ūmus arba lėtinis.

Ūmus stresas yra trumpalaikis ir dažniausiai nesunkiai įveikiamas.

Lėtinis stresas daro ilgalaikę žalą sveikatai, didindamas riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, sutrikdydamas miegą, imuninės ir reprodukcinės sistemos funkcijas.

Emocijų Atpažinimas ir Valdymas Vaikams

Emocijų atpažinimas ir supratimas yra esminė vaikų socialinio-emocinio ugdymo dalis, padedanti formuotis harmoningai ir savimi pasitikinčiai bei savivaldžiai asmenybei, pagarbiems santykiams su kitais, harmoningam požiūriui į save, gerai savijautai, priimti save ir kitus.

Kodėl Svarbu Ugdyti Emocijų Atpažinimą Vaikams?

Pirmiausia mokėjimas atpažinti savo emocijas padeda vaikams suprasti, kaip įvairios situacijos veikia jų savijautą, ir skatina pozityvų požiūrį į save bei kitus.

Pavyzdžiui, vaikai, mokantys atpažinti pyktį ar nusivylimą, lengviau suvaldo šias emocijas ir išvengia destruktyvaus elgesio.

Antra, emocijų atpažinimas prisideda prie savivertės augimo.

Kai vaikas jaučia, kad suaugusieji priima ir pripažįsta jo jausmus, jis ima labiau pasitikėti savimi, nes mato, kad jo emocijos yra svarbios.

Tai taip pat skatina sveiką bendravimą ir padeda išvengti užslopintų emocijų, kurios gali lemti elgesio problemas.

Kaip Padėti Vaikams Atpažinti Emocijas?

Aptarsime konkrečius būdus, kaip padėti vaikams atpažinti emocijas: nuo emocinių dienoraščių rašymo iki vaidybinių žaidimų ir pasakų aptarimo.

• Kalbėkite su vaiku apie jo kasdienę veiklą: Įgytas patirtis ir kaip jis jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje. Klausimas „Kaip tu jautiesi?“ ar „Kaip tu jauteisi?“ gali tapti puikiu būdu paskatinti vaikus atvirai reikšti mintis apie išgyvenamas ar išgyventas emocijas ir jausmus. Vaikas jausis gerbiamas ir saugus, jei žinos, kad suaugusieji priima jo emocijas. Kartu svarbu padėti vaikui įvardyti, ką jis jaučia: „Ar tai, ką jauti, panašu į pyktį?“ arba „Ar liūdi dėl to, kad draugas įskaudino?“ Galima bandyti spėti, kaip vaikas jaučiasi.
• Plėskite žodynėlį: Patiems įvardijant savo emocijas, bandyti spėti vaiko emocijas, įvardijant jas žodžiu. Vaikams reikalinga pagalba mokantis kiekvieną emociją tinkamai įvardyti. Su vaikais galima žaisti smagius emocijų įvardijimo žaidimus. Tam tinka ir mūsų sukurtas bei ištestuotas emocijų kortelių žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Kai vaikas išmoksta atpažinti įvairias emocijas, gali lengviau jas apibūdinti.
• Skatinkite tinkamas emocijų išraiškas: Tai iš paskutiniųjų stengtis mažinti netinkamą vaikų elgesį, bet siekti pastebėti ir pastiprinti tinkamą emocijų reiškimo veiksmą ir žodį. Stebėkite ir vaikui garsiai pasakykite bei pabrėžkite jo tinkamą elgesį reiškiant emocijas. Paaiškinkite, kad pykti yra normalu, tačiau svarbu nešaukti ir neskriausti kitų. Parodykite tinkamus būdus, kaip valdyti emocijas, pvz., giliai kvėpuoti, ramiai kalbėtis arba užsiimti fizine veikla.
• Parodykite asmeninį pavyzdį: Vaikai mokosi stebėdami aplinką, todėl suaugusiųjų elgesys yra labai svarbu. Parodykite, kad ir jūs patiriate įvairių emocijų bei mokate jas valdyti, o kartais ir netinkamai išreiškiate, bet tada yra proga atsiprašyti už netinkamus veiksmus ir žodžius.
• Sukurkite saugią aplinką: Vaikas turi jaustis saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose. Leiskite jam žinoti, kad jo emocijos vertinamos ir kad bet kuri emocija yra organiška, jos negali kontroliuoti, bet gali kontroliuoti veiksmus ir žodžius, kuriais reiški emocijas.
• Naudokite emocijų žaidimus ir korteles: žaidimai ir kortelės su skirtingais jausmais padeda vaikams įsisąmoninti emocijas linksmai ir paprastai. Sužaidybinkite kasdienes situacijas ir pasirinkite dienoraščio rašymo pačias įvairiausias formas. Galima aptarti pasakų, skaitytų knygų ar filmų herojus bei jų išgyventas emocijas skirtingose situacijose ir susieti su savo gyvenimiškomis situacijomis.
• Skirkite laiko poilsiui, bendrai veiklai kartu ir refleksijai: kuo mažiau streso vaikas patiria, tuo lengviau jam atpažinti ir valdyti emocijas.
• Padėkite mokytis atsiprašyti ir atleisti: jei vaikas supyksta arba įskaudina kitą, padėkite jam išmokti atsiprašyti. Jeigu vaikai nuolat riksmu, verksmu, agresyviu elgesio ar kitais netinkamai būdais reiškia savo emocijas, tai padėkime jiems susikurti vidinę ramybę ir suteikime galimybių mokytis savo emocijas reikšti pozityviais būdais.

tags: #kaip #buti #kietasirdis