Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - Civilinis kodeksas) reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius.
Įstatymų leidėjui, priėmus naują 2000 metų liepos mėnesio Civilinį kodeksą, L skyriuje pateikta turto patikėjimo sutarties samprata, reglamentuotos šalių teisės ir pareigos. Norisi pabrėžti, kad sename Civiliniame kodekse visiškai nebuvo reglamentuojami turto patikėjimo klausimai.
Turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais.
Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės.
Pagrindinių turto patikėjimo sutarties bruožų galima būtų laikyti tai, kad savininkas perduoda savo turtą kitam asmeniui. Pastarasis minėtą turtą priima ir juo disponuoja, valdo, naudoja. Kaip mes matome iš įstatymo nuostatų sutarties šalis - patikėtinis čia yra kaip atstovas. Jis būtinai turi veikti kitos šalies , t.y. patikėtojo interesais.
Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindai ir objektai
Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti: įstatymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas, teismo sprendimas.
Patikėjimo teisės objektais gali būti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ar kitoks turtas.
Valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.
LR Civilinis kodeksas
Turto patikėjimo sutarties forma ir terminas
Turto patikėjimo sutartis turi būti rašytinė. Nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos. Prieš trečiuosius asmenis ji gali būti panaudota tik įregistravus ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.
Turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties metų terminui. Įstatymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus. Šalis, norinti atsisakyti sutarties, privalo apie tai raštu pranešti kitai šaliai prieš šešis mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.
Patikėtinio atsakomybė
Patikėtinis, kuris tinkamai nesirūpino jam perduotu turtu ir patikėtojo bei naudos gavėjo interesais, turi atlyginti naudos gavėjui arba patikėtojui nuostolius, padarytus dėl turto praradimo ar sugedimo, ir negautas pajamas. Patikėtinis atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo, jeigu įrodo, kad jie atsirado dėl nenugalimos jėgos arba patikėtojo ar naudos gavėjo veiksmų.
Jeigu patikėtinis sudaro sandorį viršydamas jam suteiktus įgaliojimus arba pažeisdamas sutartyje nustatytus apribojimus, tai pagal tokį sandorį jis atsako pats. Skolos pagal prievoles, atsiradusios turtą patikėjimo teise valdant, naudojant ar juo disponuojant, apmokamos iš patikėto turto.
Turto patikėjimo sutarties sąvoka ir esminiai bruožai
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.953 str. numato turto patikėjimo sutarties sąvoką. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.106 str. numato patikėjimo teisės sąvoką ir tikslą.
Pabrėžtina, kad įstatymas nenumato išsamaus aplinkybių arba sąlygų rato kada tokia sutartis gali būti sudaroma, turtas perduodamas patikėjimo pagrindais. Kaip galima būtų vertinti, turto patikėjimo praktiką, tai plačiai naudojama tarpusavyje pavaldžių valstybės institucijų, valstybės įmonių.
Kaip atskirą turto patikėjimo teisės elementą įstatymo leidėjas išskyrė patikėtiniui teisę sudarinėti sandorius dėl Jam patikėto turto. Šiuo atveju šalys patys pasirinko bendradarbiavimo modelį perduodant turtą patikėjimo pagrindais.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.961 str. 2 d. Išieškoti pagal patikėtojo kreditorių ieškinius iš turto, perduoto patikėjimo teise, draudžiama, išskyrus atvejus, kai patikėtojui iškeliama bankroto byla ar jis tampa nemokus.
Išanalizavus civilinius įstatymus, reglamentuojančius šalių turtinius santykius, galima teigti, kad tai yar vienintelis atvejis, kai skolininko turtas apsaugomas nuo kreditorių pretenzijų tokiu specifiniu būdu. Būtina pabrėžti, kad patikėtojas (skolininkas) negali visiškai išvengti skolos išieškojimo procedūros. Net ir paskiausiai turtas vis tiek parduodamas.
Nagrinėjant turto patikėjimo sutartį negalima nepastebėti jo panašumo su kitu civilinės teisės institutu - atstovavimo. Ir vienu ir kitu atveju, suinteresuotas asmuo - patikėtojas ar atstovaujamasis paveda kitam asmeniui savo interesais atlikti tam tikrus jam naudingus veiksmus.
Turto patikėjimo sutarties šalys ir jų statusas
Įstatymas numato, kad turto patikėjimo šalys yra patikėtojas ir patikėtinis. Patikėtojas - asmuo, perduodantis savo turtą ir nustatantis turto disponavimo sąlygas. Būtina pastebėti, kad įstatymas numato sąlygą - gali būti perduotas tiktai nuosavas ar kitų teisėtu pagrindu valdomas turtas.
Sudarant turto patikėjimo sutartį nemažą dėmesį būtina skirti patikėtinio teisiniams statusui, o būtent jo veiksnumui. Kaip seka iš įstatymo, patikėtinis yra asmuo, kuriam perduodamas turtas ir kuris įsipareigoja imtis tam tikrų veiksmų.
Įstatymas numato, kad įmonė, norint užsiimti tam tikra veikla, privalo tai nurodyti savo įstatuose, gauti tam reikiamus leidimus ar licencijas.
Turto patikėjimo sutarties dalykas ir palyginimas su kitomis sutartimis
Turto patikėjimo sutarties dalyką, manau galima būtų apibūdinti, kaip svarbiausių elementų visumą, būdingą šiai sutarčiai. Šiuo atveju tai būtų patikėtinio veiksmai valdant ir naudojant, disponuojant patikėtojo turtą, pastarojo interesais.
Analizuojant turto patikėjimo sutartį palyginsime ją su kitomis sutartimis - panaudos, nuomos, pavedimo.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.629 str. Neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.
Pagrindinis panašumas su turto patikėjimo sutartimi yra tas, kad šiuo atveju yra perduodamas turtas. Tačiau panaudos gavėjas yra apribotas laisvai disponuoti perduodamu turtu. kaip matome, pagrindiniu naudos gavėju būna gaunanti turtą šalis. Manu, kad jeigu šalis turi tikslą patenkinti turtinius turto gaunančios šalies interesus, turi būti pasirenkama turto panaudos sutartis.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.477 str. Šia sutartimi yra siekiama patenkinti turto savininko finansinius interesus, turtas perduodamas kitam asmeniui už užmokestį naudotis ir valdyti. Tenkinami ir nuomininko ir nuomotojo interesai. Esminiu skirtumu nuo turto patikėjimo galime laikyti tai, kad nuomininkas negali disponuoti turtu taip kaip patikėtinis.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.756 str.
Šalių teisės, pareigos ir atsakomybė
Įstatymas numato bendrus reikalavimus sutarties šalims - elgtis sąžiningai, laikytis savo įsipareigojimų, kooperuotis ir bendradarbiauti su sutarties partneriais. Turto patikėjimo sutarties šalims įstatymas numato papildomas teises ir pareigas. Jų santykis tarp sutarties šalių yra labai nevienodas. Pagal sutarties esmę, matome, kad patikėtojas turi pareigą perduoti turto patikėtiniui ir teisę reikalauti, kad pastarasis laikytųsi savo įsipareigojimų, numatyta sutartyje.
| Šalis | Teisės | Pareigos |
|---|---|---|
| Patikėtojas | Reikalauti, kad patikėtinis laikytųsi įsipareigojimų | Perduoti turtą patikėtiniui |
| Patikėtinis | Valdyti, naudoti ir disponuoti turtu patikėtojo interesais | Tinkamai rūpintis perduotu turtu, atlyginti nuostolius |
tags: #turto #patikejimo #teise #civilinis #kodeksas