Trakų Vokės dvaro sodyba: istorija, architektūra ir parkas

Trakų Vokės dvaro sodyba visada traukė lankytojus savo didinga istorija, išskirtine architektūra ir įspūdingu parku. Viena žymiausių lankytinų vietų yra Trakų Vokės dvaro sodyba. Trakų Vokė įžymi neoklasicistinio stiliaus grafų Tiškevičių rūmais, išlikusiais dvaro pastatais, parku.

Trakų Vokės dvaro sodyba

Adresas: Žalioji a. 2A, LT-02232, Vilniaus m. sav., Vilniaus m. Trakų Vokė yra Vilniaus miesto dalis, gyvenvietė, esanti į pietvakarius nuo miesto centro, prie kelio Vilnius-Trakai. Vietovė pavadinta pagal pro ją tekančią Vokės upę. Vietovardis susijęs su Vytauto Didžiojo laikais į Lietuvą atsikėlusiais totoriais. Kaip rašo menotyrininkė Birutė Vitkauskienė, Peterburgo universiteto tiurkų literatūros profesorius Antonijus Muchlinskis (Muchliński), vienas pirmųjų ėmęsis tyrinėti Lietuvos totorių archyvus, teigė, kad Vokė (lenk. Waka, arab. Wakja) - tai viena iš nedaugelio vietovių, kurioje totoriai gyveno kompaktiškai ir turėjo didelę mečetę. Wakja - arabiškai reiškia „atsitikimas“, „įvykis“.

Dvaro istorija

Istoriniai šaltiniai liudija, kad pirmą kartą Vokės vardas paminėtas 1375 m., kai pro šią vietovę žygiavo kryžiuočių kariuomenė. Tuo metu vyko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir kryžiuočių ordino kariuomenės mūšis. 1396-1397 m. Vytautas Didysis čia apgyvendino mūšiuose paimtus totorių belaisvius. Iš išlikusių dokumentų matyti, kad žemės valda Vokė - dabartinės Trakų Vokės dalis - priklausė totoriui Atikiezui Bezgimovičiui (Biezgimowicz), kurią jis gavo iš savo žmonos, bet jam mirus be paveldėtojų, atiteko totoriui Abrahimui Zavackiui (Zawacki), o šis XVII a. pradžioje ją pardavė tuometiniam LDK arklininkui Povilui Sapiegai. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji priklausė didikams Dombrovskiams. XIX a. viduryje Trakų Vokės dvarą iš tuometinio savininko Liudviko Dombrovskio įsigijo Juozapas Tiškevičius iš Voložino. 1850 m. šioje vietoje Tiškevičiams priklausiusios valdos sudarė 4735 dešimtines žemės ir, be medinio dvaro su parku, apėmė to paties pavadinimo palivarką, taip pat devynis kaimus ir vieną bajorkaimį. Po Juozapo Tiškevičiaus mirties dvarą paveldėjo jo sūnus, Vilniaus bajorų maršalka, Jonas Vitoldas Emanuelis Tiškevičius. Tada ir buvo pastatyti rūmai ir kiti dvaro pastatai, išlikę iki mūsų dienų. Valdant Jonui Tiškevičiui dvaras klestėjo. Iš Trakų Vokės dvaro buvo nutiesta pirmoji Lietuvoje telefono linija, įrengtas parkas, iškasti tvenkiniai. Grafas rūpinosi žemės ūkiu, sodininkyste, bitynais. Po J. V. E. Tiškevičiaus mirties dvaras atiteko jo sūnui Jonui Juozapui Tiškevičiui. Dvaro paveldėtojas domėjosi teatru, istorija, kaupė knygas ir gausino rūmų biblioteką. 1882 m. iš Trakų Vokės į Vilnių, Tiškevičių rūmus Trakų gatvėje, buvo nutiesta telefono linija. Jonas Tiškevičius 1890 m. kartu su lenkų rašytoju, tuo metu Varšuvos laikraščio „Słowo“ redaktoriumi Henriku Senkevičiumi (Henryk Sienkiewicz) išvyko į Afriką. Rašytojas įsipareigojo šiame laikraštyje spausdinti kelionės įspūdžius, kurie vėliau buvo išleisti atskira knyga „Laiškai iš Afrikos“ (1892 m.). Po ankstyvos Jono Juozapo Tiškevičiaus mirties, sulaukęs pilnametystės, dvarą paveldėjo Jonas Mykolas Tiškevičius. Jis buvo paskutinis Vokės savininkas prieškariu. Sovietų okupacijos metais Vokė buvo apylinkės centras. Čia veikė 1958 m. įsteigtas Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vokės filialas ir jo eksperimentinis ūkis. Trakų Vokėje buvo įsikūrusi agrometeorologijos laboratorija, stebinti gamtos reiškinius, žuvivaisos įmonė. Čia, dar 1880-1885 m., pagal žinomo ichtiologo Mykolo Girdvainio projektą įrengtuose tvenkiniuose, dirbtiniu būdu būdavo veisiami sykai. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta mokykla, vaikų darželis, kultūros namai. 1996 m.

Architektūra

Dvaro sodybai priklausė rūmai, oficina, virtuvė-skalbykla, ūkvedžio namas, kluonas, svirnas, šulinys, signalinis bokštas, arklidė, sargo namelis. Rūmai pastatyti pagal italų architekto Leonardo Markonio (Leandro Jan Ludwik Marconi) projektą. Vokės rūmai architektūrinėmis formomis priminė karališkąją Stanislovo Augusto Lazienkų Varšuvoje rezidenciją. Pagrindinį Vokės rūmų fasadą centre akcentuoja įgilintas portikas su dviem kolonomis. Jonas Vitoldas Tiškevičius iš Voložino rūmų čia perkėlė istorines ir šeimos relikvijas, įsteigė biblioteką, sukaupė XIX amžiaus Vakarų Europos dailininkų drobių kolekciją, Paryžiaus aukcione įsigijo senovinių gobelenų. Vokės rūmų frontoną puošė skulptūros, kurių viena simbolizavo bitininkystę, kita - žvejybą. Dvarą juosė didžiulė plytų tvora su pseudogotikinio-rytietiško stiliaus vartais bei urnomis. Dvaro sodybos puošnumą ir plano elementus patvirtina išlikusios keturios prancūzų kraštovaizdžio kūrėjo Eduardo Fransua Andrė (Edouard François André) šeimos archyvuose išsaugotos 1898 m.

Oficina

Vienas seniausių Trakų Vokės dvaro statinių - oficina. 1 aukšto pastatas su rūsiu ir pastoge statytas XIX a. pabaigoje. Dar ir dabar stovinčią oficiną galima pamatyti netoliese rūmų, kiek paslėptą augmenijos. Spėjama, kad oficina veikė tarsi prieglauda. Joje gyvenamasis plotas buvo suteikiamas seniems, tarnybą jau baigusiems, dvaro tarnams.

Ūkvedžio namas

Atskiras gyvenamasis pastatas dvaro sodyboje buvo skirtas valdas prižiūrėjusiam ūkvedžiui. 1 aukšto medinis pastatas įrengtas ant mūrinio pamato.

Kumetynas

Dvaro tarnams skirtas pastatas, kumetynas, savo ilgiu prilygo patiems dvaro rūmams. Skaičiuojama, kad kumetyno ilgis net 15 sieksnių. Vieno aukšto pastatas įrengtas itin paprastai. Čia suplanuota 18 visiškai vienodų kambarių.

Virtuvė ir skalbykla

Mūrinė virtuvėje, kurioje įmantriausius patiekalus šeimininkams ruošė dvaro virėjos su rūmais buvo sujungta požeminiu tuneliu. Tam, kad tiesiai į kambarius ar į prašmatnų valgomąjį pristatomų patiekalų nereikėtų nešti per lauką ir jie neatšaltų. 1 aukšto statinys su dviaukšte centrine dalimi, pastoge ir rūsiu, dvaro inventoriuje aprašytas dar 1875 m.

Kalvė

Dvaro kalvė įrengta itin kompaktiškai. Kalvės pastato sienos mūrytos iš lauko akmenų ir plytų sienų.

Ledainė

Šaldytuvo paskirtį atlikusi dvaro ledainė Trakų Vokėje įrengta neįprastos formos pastate. Ledainei skirtas apskritas statinys su pastoge.

Arklidės ir tvartas

Ištrupėjusių sienų pastate, kur dabar veikia vaistinė, Tiškevičių laikais buvo arklidės. Tai vienas įdomiausių dvaro statinių, savo forma primenantis nukirstą pasagą. Mūrinės, neobaroko bruožų turinčios arklidės buvo dengtos aukštu laužytu mansardiniu stogu. Aistra žirgams garsėjęs grafas čia buvo įrengęs dengtą maniežą ir net atskirą karietų kiemą.

Kluonas

Kluonas bene ilgiausias Trakų Vokės sodyboje esantis dvaro statinys. Medinio pastatas su mūriniais stulpais ilgis siekė net 31 sieksnį. Kluone buvo prikrauta įvairiausių grūdų.

Koplyčia-mauzoliejus

Pats pirmasis dvare atsiradęs pastatas - sodybos pakraštyje pastatyta neogotikinė Švč. Mergelės Marijos koplyčia. Koplyčios frontoną puošia keturios šventųjų skulptūros. Viduje, ant grindų, iš įvairiaspalvių mozaikinių elementų sudėtas didžiulis Tiškevičių herbas. Altorių Tiškevičių laikais gamino italų meistrai. Ąžuoliniam altoriui negailėta nei puošybos elementų nei aukso.

Pirtis-skalbykla

Dar ankstyvais Trakų Vokės gyvavimo laikais dvare veikė baltoji pirtis. Joje buvo net trys skyriai. Patalpas šildė mūrinė skliautuota krosnis. Iš išorės pirtis buvo dengta skiedromis, vidus išgrįstas akmenimis. Dienos šviesa į pirtį sklido per vieną vienintelį stiklinį langą. Tinkuotų plytų mūro stulpų fasadą puošia profiliuoti karnizai.

Svirnas

Vokės dvaro svirnas statytas apie 1863 metus. Dviejų aukštų svirnas pastatytas ant 10 medinių kolonų. Svirnas turėjo dvi galerijas.

Dvaro sodybos tvora ir vartai

Visą dvaro sodybą juosia mūrinė tvora. Jos mūro kolonos net trijų metrų aukščio. Tarpuoase per pus žemesnė plytų ir akmens siena. Virš jos puošni metalinė ornamentuota tvorelė. Į dvarą buvo galima patekti per trejus vartus: pietų, šiaurės ir vakarų. Pagrindiniai vartai įrengti pietinėje pusėje išlikę iki šiol.

Trakų Vokės dvaro parkas

Vokės upelio vingyje, pasivaikščiojimo alėjomis žavintis parkas įrengtas Trakų Vokės dvarą paveldėjus Jonui Juozapui Tiškevičiui. Jis parko įrengimo darbų vietiniams sodininkams nusprendė nepatikėti. 1898 metais į Trakų Vokę buvo pakviestas garsus landšafto architektas Eduardas Fransua Andre. Darbų itin vertinamas specialistas ėmėsi ne vienas. Atsivežė sūnų Rene.

Čia atkurti pasivaikščiojimo takai veda pro šimtamečius medžius ir istoriškai suformuotus želdynus - visa tai sukurta garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Édouard’o François André ranka. Jo dėka Trakų Vokės parkas įgavo egzotiškų, Lietuvai nebūdingų kalnų peizažų bruožų ir tapo vienu iš ryškiausių europinio lygio kraštovaizdinių projektų mūsų šalyje.

Parką 1898-1900 m. suprojektavo iš Prancūzijos pakviestas garsus kraštovaizdžio architektas, botanikas Eduardas Fransua Andrė su sūnumi Renė. Įrengus naują parką, jį prižiūrėjo gerai apmokyti sodininkai. Vasarą Trakų Vokės parką lankydavo svečiai iš Vilniaus ir Varšuvos, poilsiautojai ir artistai. Vietiniams gyventojams buvo nustatyta lankymo tvarka ir laikas.

Iki šių dienų išliko kai kurie ankstesni parko planavimo elementai: du lapuočių medžių tuneliai, takai ir takų posūkiai, grakštūs neogotikinio stiliaus vartai. Už parko takai vedė į natūralų miškelį, kuris, Tiškevičiams valdant, buvo aptvertas rąstelių tvora ir naudojamas medžioklei. Parke gausu eglių, pušų, prie tvenkinio auga 30 m aukščio ir 1 m storumo ąžuolai, stambūs klevai. Rūmų link veda sena liepų alėja, kurios gale atsiveria erdvus parteris su fontanu ir už jo esantys rūmai. Už rūmų yra graži erdvė, besibaigianti terasa su baliustrada. Iš čia takeliais galima nusileisti prie tvenkinių. Netoliese yra išlikęs tašytų akmenų šaltinio statinys su nedideliu baseinėliu. Čia pat šniokščia srauni, vingiuota, akmenuota Vokė, kurioje plaukioja baidarių mėgėjai. Parke yra granito plokštė su iškaltu įrašu, įamžinančiu parko įkūrimo datą (1900) ir įkūrėją Joną Vitoldą Tiškevičių. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomu, o 1986 m. 2006 m. Trakų Vokėje menininkai įkūrė skulptūrų parką.

Šiandien vaikščiodami po parką galime išvysti išlikusius originalius, E. Grafų Tiškevičių giminė dvarą valdė ir jame rezidavo iki Antrojo pasaulinio karo. 1939 m., baimindamiesi okupantų susidorojimo su bajorais, pasitraukė į vakarus. Be šeimininkų likęs dvaras nunyko. Šiandien Trakų Vokės dvaro sodyba pasitinka lankytojus atsinaujinusiais rūmais, išpuoselėtu sodu, pasivaikščiojimo takais. Rūmuose vedamos ekskursijos, edukacijos, vyksta parodos, koncertai ir kiti atviri bei privatūs renginiai. Dvaras yra tik 15 km nuo Vilniaus miesto centro.

Edukacinis Dvaro daržas

Tačiau šalia puošnaus peizažo ir istorinės rezidencijos vis labiau ėmė ryškėti vienos svarbios detalės trūkumas - ūkinės dvaro veiklos ženklų. Juk didelė dalis Lietuvos dvarų klestėjo ne tik dėl kultūros ar meno, bet ir dėl pažangios žemdirbystės, sodininkystės, daržininkystės. Būtent tai darė Tiškevičių giminę išskirtine - jie buvo ne tik aristokratai, bet ir racionalūs, darbštūs ūkininkai, diegę modernius, tuo metu pažangiausius žemės ūkio metodus. Jie puoselėjo žemdirbystę, plėtojo bitininkystę, žuvininkystę, kitas pagalbines ūkio šakas. Būtent šios minties vedini, praėjusiais metais Trakų Vokės dvaro komanda kartu su vietos bendruomene įgyvendino naują ir labai prasmingą projektą - edukacinį Dvaro daržą.

Apleista dvaro teritorija buvo sutvarkyta bendromis jėgomis: išvalytos šiukšlės ir statybinės atliekos, iškirsti krūmynai, suformuota erdvė naujam žaliam gyvenimui. Šiandien čia įkurdinta dešimt pakeltų tematinių lysvių, įrengta komposto dėžė, pasodintos obelys, vaiskrūmiai, įrengti informaciniai stendai ir augalų aprašai. Dvaro daržas tai ir interaktyvi edukacinė platforma, kur vaikai ir suaugusieji gali patirti, kaip gimsta derlius, kokie procesai vyksta gamtoje, ir kodėl reikia ją tausoti. Daržo priežiūroje aktyviai dalyvauja vietinės ugdymo įstaigos, savanoriai, bendruomenės nariai.

Didžiulį šio projekto potencialą atskleidžia sukurtos edukacinės veiklos. Parengta programa „Auginu, kad augčiau“ kviečia ikimokyklinukus ir moksleivius pažinti gamtą ir ekologijos principus per patyrimą. Vaikai dalyvauja kūrybinėse veiklose - žaidžia su specialiai parengtomis kortelėmis apie augalų įvairovę, tvarumą, ekosistemas, dekoruoja vaistažolių maišelius, tyrinėja augalus, mokosi atpažinti vaistinius ir net nuodingus augalus. Rudens mėnesiais įgyvendintas ir kūrybinis konkursas „Kad vaikai sveiki užaugtų“, kvietęs ugdymo įstaigas siųsti vaikų kūrybinius darbus daržo tema. Daržas tapo neatsiejama dvaro edukacinės pasiūlos dalimi, atveriančia galimybę pažinti gamtą netradiciškai - skatina vaikus auginti, stebėti, suprasti ir saugoti mus supančią aplinką. Ši iniciatyva atspindi platesnį tikslą - keisti vartotojišką požiūrį į aplinką, ugdyti sąmoningą ir atsakingą visuomenę, stiprinti bendruomenės ryšius, kurti darnesnę kaimynystę.

Šiais metais ir toliau tęsime pradėtas Dvaro daržo veiklas. Mūsų tikslas - dar labiau išplėsti edukacinę aplinką: planuojame įrengti pavėsinę kūrybinei-edukacinei veiklai, kurioje vaikai galės kurti, mokytis ir dalyvauti užsiėmimuose bet kokiu oru. Taip pat norime sukurti avietyną, moliūgų lauką, pasėti valgomųjų lubinų bei lietuviškų bulvių veislių, kurias dosniai padovanojo mūsų kaimynai - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.

tags: #viesa #paslaptis #traku #vokes #dvaro #sodyba