Verda daugybė diskusijų apie tai, kokį namą statyti - vienaukštį ar dviaukštį? Kiekvienas pažeria daugybę svarių argumentų ir įnirtingai tvirtina, kodėl vienoks namas, jų požiūriu, yra pigesnis, patogesnis ar netgi gražesnis už kitą. Tačiau vienos tiesos nėra ir kategoriškai teigti, kad vienaukštis namas visada bus patogesnis, o dviaukštis - pigesnis, negalima. Priklausomai nuo aplinkybių tam tikrais atvejais patartina statyti vienaukščius, o kitais - kelių aukštų gyvenamuosius namus.
Pagrindinis argumentas, nesusijęs su kaina ir subjektyvia nuomone renkantis vieno ar dviejų aukštų namą yra sklypo dydis ir užstatomas plotas. Nors ir vyrauja vieno aukšto individualių namų statybos tendencija, tačiau yra atvejų, kai racionalesnis pasirinkimas yra dviejų aukštų namas. Pirmiausia tai lemia sklypo dydis. Paprastai kuo mažesnis sklypo plotas, tuo mažesnis galimas užstatymo plotas sklype. Antra, daugeliu atvejų kuo sklypas arčiau miesto centro, tuo jis būna brangesnis ir žinoma mažesnis. Tai savaime sukelia poreikį statyti dviejų aukštų namą, nes bet kuriame sklype būtinas laisvas, neužstatytas plotas. Tokiu atveju mažesniame sklype racionaliau statyti du aukštus, kad liktų daugiau neužstatyto ploto, daugiau kiemo.
Sodų bendrijos sklype, kurio plotas paprastai yra 6 arai, norint pastatyti 120 kv. m ploto namą, dažniausiai kitos išeities nei dviejų aukštų namas nėra, nes reikia išlaikyti norminius atstumus nuo sklyo ribų, taip pat priešgaisrinius atstumus. 6 arų sklype pastatyti 150 kvadratinių metrų ploto vieno aukšto namą bus sudėtinga.
Kitas aspektas, lemiantis dviejų aukštų statybą, yra kambarių poreikis. Savaime aišku, kad kuo didesnė šeima, tuo daugiau reikia gyvenamojo ploto. Netgi standartinei 4 asmenų šeimai iš dviejų suaugusių ir dviejų vaikų reikalingi trys miegamieji - tėvų ir vaikų. Trims miegamiesiems reikia skirti mažiausiai 40 kv. metrų (vaikų kambariai po 12-14 kv.m., tėvų apie 12 kv.m. neskaičiuojant rūbinės). Dviejų aukštų name gyvenamąsias patalpas galima (nerekomenduojama, bet galima) projektuoti ant garažo, taip racionaliau išnaudojant sklypo plotą.
Tėvų miegamasis, didžioji vonia, vaikų kambariai, rūbinė planuojami antrajame aukšte. Optimalus antrojo aukšto plotas - apie 60 kv. m, neskaičiuojant papildomų patalpų. Miegamųjų kambarių - tiek vaikų, tiek tėvų, dydis -12-15 kv. m. Optimalus ekonominės klasės dviejų aukštų namo plotas 120-150 kv.
Toliau eina individualūs ir subjektyvūs kriterijai. Kai kam patiks turėti namuose laiptus į antrą aukštą, kur galima pabėgti nuo šeimyninio šurmulio, verdančio pirmajame aukšte. Viena vertus, vieno aukšto namas patogesnis. Bėgiojimas laiptais ten ir atgal pabosta. Tačiau ne tik pabosta. Visi mes anksčiau ar vėliau senstame, ir laiptai gali tapti ganėtinai sunkia kliūtimi. Todėl renkantis dviejų aukštų namą reikėtų ypatingai atidžiai jį suplanuoti, kad bėgiojimo laiptais būtų kuo mažiau. Taip pat vertėtų susimąstyti ar apie balkono reikalingumą. Praktika rodo, jog name balkonas naudojamas labai retai ar iš viso nenaudojamas.
Architekto nuomone, dviejų aukštų name balkonas nereikalingas, dažniausiai jis retai kada naudojamas. Bet kuriuo atveju balkoną antrajame namo aukšte jis vadina statybine bėda, nes įrengti taip, kad nesusidarytų šilumos tiltelis ir sudėtinga, ir brangu. Izoliuoti sienos ir balkono perdangos sandūrą ne taip paprasta, be to, reikia pagalvoti apie vandens nuvedimą, o tai reikalauja papildomų medžiagų ir darbo. Pigesnė ir komfortiška alternatyva tikram balkonui - vadinamasis prancūziškas balkonas.
Statybos kaštai ir ekonominiai aspektai
Skaičiuojant namo kainą dažnai klystama manant, jog vieno aukšto namui daromas du kartus didesnis pamatas, o tuo pačiu jis du kartus brangesnis. Tačiau nepamirškite, jog laiptai ir priėjimas prie jų gali atimti iki 20 kvadratinių metrų ploto. O tai jau vienas nemažas kambarys. Vertinant reikia nepamiršti ir konstrukcinių ypatybių. Kokybiškai apšiltinti mansardą bus brangiau nei „šaltą palėpę“. Stogo langai taip pat pridės nemažą sumą prie išlaidų.
Įsivaizdavimas, kad dviejų aukštų namas jau yra prabangus ir jo statyba daug brangesnė, ne visai teisingas. Antro aukšto planas. Tokio pat ploto dviejų aukštų namo pamatų perimetras, lyginant su vieno aukšto namo pamatais, bus mažesnis, atitinkamai reikės mažiau medžiagų ir darbo sąnaudų. Pamatai sudaro nuo 5 iki 10 proc. visos namo kainos, įskaičiuojant hidroizoliaciją, apšiltinimą bei kitus pamatų įrengimo darbus. Pamatų gylį, tipą bei įrengimo būdą apsprendžia namo masė, t.y., jo svoris, apkrovos, ir pagrindas, į kurį remiasi statinys ir, žinoma, grunto savybės.
Dviejų aukštų namo sienų mūrijimas, perdangos montavimas užima daugiau laiko, kol nesumontuota perdanga negalima mūryti antro aukšto sienų. Dėl šių priežasčių pastatyti dviejų aukštų namą truks šiek tiek ilgiau nei vieno aukšto.
Architekto L. Paulausko teigimu, „Kalbant apie ekonominę statybą skaičiuojamas kiekvienas kvadratinis metras ir jo kaina. Ekonominės klasės name negali būti nė vieno nereikalingo kvadratinio metro, nes jį reikia ne tik pastatyti, bet ir išlaikyti, apšildyti. Aš namą vertinu tiek, kiek funkcionalus yra kiekvienas kvadratinis metras - kuo mažiau nereikalingų kvadratų. Jeigu name atsiranda, pavyzdžiui, 20 kv. m holas tai reiškia, kad jis turėtų būti kasdien ir nuolat naudojamas, antraip tai bus už 20 tūkstančių pastatytas nenaudojamas plotas. Kai tokiame hole stovi gėlių vazonas ar krėslas, kuriame niekas niekada nesėdi, laikau, kad tai tuščiai išleisti ir dar leidžiami pinigai. Ekonominės klasės namas gali būti vieno, dviejų ar net trijų aukštų, bet jame negali būti nenaudojamų kvadratinių metrų, tokias erdves stengiamės eliminuoti".
Daugelis įsivaizduoja, kad garažo statybos kaštai turi būti bent dvigubai mažesni, negu paties namo konstruktyvo. Deja, šie kaštai yra praktiškai vienodi, pasitarę su architektu ir tai supratę žmonės turi galimybę priimti optimaliausius sprendimus dar priešprojektinėje stadijoje.
Statybos darbų rangovai yra suskaičiavę, kad šlaitinio ir plokščio stogo įrengimas tiek medžiagų, tiek darbo sąnaudų požiūriu identiški, plokščias stogas kartais netgi pigesnis, nes ne tiek svarbi stogo danga, ruloninė danga sumontuojama greičiau. Jeigu šlaitiniam stogui montuojama gegnių konstrukcija, tai yra darbui imlus procesas ir trunka gerokai ilgiau, sudėtinga teisingai sumontuoti plėvelę, apšiltinti, tinkamai užsandarinti. Kokybiškai apšiltinti šlaitinį stogą sudėtingiau, o apšiltinus tik perdangą nelieka galimybės ateityje greitai įrengti pastogės patalpas. Tiesa, atsirandant naujoms medžiagoms ir technologijoms termoizoliacija darosi paprastesnė. Dėl patikimesnio sandarumo dabar šlaitinių stogų šiltinimui populiarios purškiamos poliuretano putos.
Vieno aukšto namų privalumai ir trūkumai
Vieno aukšto namas patogesnis naudoti. Žmonėms su judėjimo negalia ar senyvo amžiaus žmonėms, be abejo, patalpos viename lygyje yra didelis privalumas, tačiau kiti neįsivaizduoja gyvenamojo namo be laiptų, galinčių tapti pagrindiniu jūsų būsto akcentu.
Dažnai galima išgirsti, kad vieno aukšto namas yra patogesnis gyventi, tačiau jis bus patogus tik tada, kai jo patalpos bus protingai išdėstytos ir sugrupuotos. Tokio tipo namas užims pakankamai didelį plotą, todėl patalpas jame būtina suplanuoti itin racionaliai, parinkti tinkamą įėjimo į namą vietą. Norint išvengti pereinamų kambarių, name atsiras koridoriai, kurie sąlyginai užims tiek pat vietos, kiek ir kelių aukštų name laiptinė. Be to, jei vienaukštis namas bus pakankamai didelis, namo viduryje atsiras neapšviestų patalpų, todėl jose reikėtų numatyti stoglangius.
Vieno aukšto namai iki 120 kv. m. - tai kompaktiški, funkcionalūs ir ekonomiški būstai, puikiai tinkantys nedidelėms šeimoms, poroms ar tiems, kurie ieško patogaus ir praktiško gyvenamojo ploto be nereikalingų erdvių. Mūsų siūlomi projektai apima įvairius architektūrinius sprendimus - nuo modernių ir minimalistinių namų iki tradicinių formų su šlaitiniais stogais.
Vieno aukšto namo iki 120 m2 sąmata ir projektų kainosKai kalbame apie vieno aukšto namą iki 120 m2 - tai gali būti naujos statybos namo projektavimas pagal individualų projektą, kurių kaina galite peržiūrėti: Namo projektavimo kainos. Rinkoje naudoti namai (senesnės statybos) gali kainuoti pigiau - viskas priklauso nuo namo būklės, remonto poreikio, vietos, sklypo ir pan. Statybos savikaina priklauso nuo medžiagų, konstrukcijos (mūras, blokeliai, karkasas), inžinerinių sprendimų, apdailos lygio, šildymo/izoliacijos ir kitų niuansų. Apdailos ir įrengimo lygis - ar statomas „dėžutė“ (shell), ar pilnai įrengtas su vidaus apdaila, inžinerija, santechnika, šildymu, langais, stogais ir kt.
Dviejų aukštų namų privalumai ir trūkumai
Kalbant apie dviaukštį namą, turėkime omenyje kompaktiškesnį jo variantą - vieno aukšto namą su eksploatuojamomis palėpės patalpomis (mansarda). Dažniausiai tokio tipo pastatuose pirmajame aukšte atsiranda aktyvesnė gyvenamoji zona su virtuve, svetaine ir valgomuoju, o miegamieji kambariai nusikelia į viršutinį aukštą. Be abejo, šiame name be laiptų neapsieisime, ir nors skeptikai nerimauja dėl laiptų „suvalgomo“ naudingo ploto, tinkamai parinkus jų vietą (pavyzdžiui, namo viduryje, kur mažai šviesos) ir konstrukciją (nebūtinai aklina ir uždara laiptinė), gražiais laiptais blankiam interjerui galime suteikti ypatingo žavesio.
Nepaneigsime fakto, kad aukštesnis namas turi geresnį vizualinį ryšį su aplinka - ne tik iš vidaus, kuomet galime apžvelgti tolimesnes apylinkes, bet ir iš išorės. Jis atrodo išraiškingiau ir yra labiau pastebimas iš gatvės, nei prie žemės prigludęs vienaukštis pastatas.
Dviejų aukštų name neišvengiamai reikalingi laiptai, kurie nėra pigūs. Bet, suprojektavus vieno maršo tiesius laiptus juos įrengti bus pigiausia ir geriausiai galima išnaudoti erdvę po jais. Vietą po laiptais galima panaudoti spintai viršutiniams rūbams, sanmazgui ar kitiems poreikiams, priklausomai nuo to, kurioje kambario zonoje laiptai yra. 180 laipsnių kampu sukami U formos laiptai jau užima daugiau vietos, jei įrengiami su laiptų aikštele ir daromi du laiptų maršai.
Architektas sako, kad daugelis užsakovų džiaugiasi antro aukšto miegamuoju su greta esančia drabužine, turinčia duris į vonios kambarį. Mūsų klimato sąlygose tiek vieno, tiek dviejų aukštų name prie įėjimo durų būtinas tambūras - prieangis, kad atidarius lauko duris vėjas ir šaltis neplūstų į vidų.
„Įsivaizduokime, kad žiemą išleidžiate svečius. Visi grūdasi tambūre, kol apsivelka paltus durys į svetainę atidaromos, darinėjamos durys į lauką. Peršalimas, bent jau vaikams, garantuotas. Tambūras turi būti apie 2-4 kv. m ploto ir jis skirtas tik praėjimui, ne nusirengimui ar apsirengimui, o tik šalto oro srauto atskyrimui. Anksčiau tambūro funkciją atlikdavo veranda ar prieangis. Nusirengti ir apsirengti viršutinius rūbus reikia šiltoje patalpoje. Daugelis dar painioja holą su tambūru.
„Jau daugelis sutinka, kad skalbykla turi būti ten, kur dažniausiai persirengiame. Tad dabar dažniausiai pasirenkama vieta skalbyklai - prie pagrindinio vonios kambario, - sako architektas Lauras Paulauskas, suprojektavęs ne vieną šimtą tiek vienaukščių, tiek dviaukščių namų.
Vaikų kambarius geriausia projektuoti taip, kad į juos patektų kuo daugiau saulės. Vaikai, ypač nuo paauglystės, savo kambariuose praleidžia daug laiko, tad svarbu, kad į patalpą patektų kuo daugiau saulės šviesos.
Apsisprendimą statyti vieno ar dviejų aukštų namą labiausiai turėtų lemti sklypo dydis ir kambarių poreikis.
Vieno aukšto namas
Kada rinktis vieną, o kada du aukštus?
Renkantis kompaktiško ploto - iki 120 m2 - namą, dažniausiai svarstomi du variantai: vieno aukšto ir dviejų aukštų. Rinkitės vieno aukšto namą, jei svarbiausia - patogumas, saugumas, gyvenimas be laiptų, paprastesnė statyba ir priežiūra.
Didesni nei 120 kv. m. namai dažnai laikomi patogaus ir kokybiško gyvenimo standartu, ypač šeimoms, planuojančioms gyventi ilgą laiką vienoje vietoje. Toks plotas suteikia daugiau laisvės vidaus erdvių planavimui - galima įrengti atskirus miegamuosius, darbo kambarį, drabužinę, erdvią svetainę ar net poilsio zoną. Vis dėlto didesnis namas reiškia ne tik daugiau erdvės, bet ir didesnius įsipareigojimus. Statybos kaina, šildymo išlaidos, priežiūra ir ilgalaikiai eksploataciniai kaštai gali būti reikšmingai didesni nei mažesnio būsto. Apsisprendžiant, ar verta rinktis didesnį nei 120 kv. m. namą, būtina įvertinti realius šeimos poreikius, gyvenimo būdą ir finansines galimybes.
Jeigu ieškote dar kompaktiškesnio ir ekonomiškesnio sprendimo, puiki alternatyva yra vieno aukšto arba dviejų aukštų namų projektai iki 100m2. Tokie namai idealiai tinka nedidelėms šeimoms, poroms ar kaip poilsio būstai. Šie projektai išlaiko visas pagrindines funkcijas - svetainę su virtuve, 1-3 miegamuosius, sanitarinius mazgus ir technines patalpas - tačiau pasižymi dar racionalesniu erdvės išdėstymu.
Niekada nepradėkite kurti savo svajonių gyvenamojo namo tiesiog ant tuščio popieriaus lapo. Žinoma, egzistuoja tipiniai namų projektai, tačiau net ir jie ne visada gali būti pritaikyti bet kuriai situacijai. Juk namui šlaite vargu, ar tiks įprastinis namo lygiame sklype projektas ir, atvirkščiai. Todėl svarbiausia, rengiant projektą ir planuojant patalpas, atsižvelgti į turimą sklypą - jo vietą (mieste ar vienkiemyje), dydį, formą (siauras ir ilgas, ar kvadratinis), orientaciją ir supančią teritoriją (išilgai gatvės ar su vaizdu į ežerą), gretimą užstatymą (tankiai apsuptas kitų statinių ar esantis miške) ir pan.
Todėl, jeigu turite mažesnį nei 6 arų sklypą, vieno aukšto namą jame įtalpinti iš tiesų bus sunku - maksimaliai išnaudojus tokio sklypo užstatymo plotą, gyvenamasis namas jame užims trečdalį viso žemės ploto. O kur dar privažiavimas, automobilių stovėjimo aikštelė, praėjimo takai, sodas, daržas, gėlynai…
Be abejo, dar vienas svarbus veiksnys, tai pageidaujamas namo dydis arba, kitaip tariant, kelių asmenų šeima jame gyvens. Galbūt vieni pasitenkintų ir 80 kv.m. dydžio nameliu, tačiau optimalus orientacinis 4 asmenų šeimos namo bendras plotas siekia 150-250 kv.m. Namo dydis ir patalpų skaičius jame priklauso ir nuo specifinių gyventojų poreikių - gal jūs muzikantas ir pageidaujate atskiros patalpos repeticijoms su grupe, o gal esate keramikas ir jums privalu turėti savas dirbtuves, galbūt jūsų šeimos nariai mėgsta pasikaitinti pirtelėje, o gal jums tiesiog užtenka atskiro darbo kambario su kompiuteriu.
Yra žmonių, kurie statydamiesi gyvenamąją namą, klaidingai įsivaizduoja, kad išsikraustę su visa šeima iš 56 kv.m. buto į 120 kv.m. ploto individualų namą, jame turės užtektinai vietos. Deja, neilgai trukus paaiškėja, kad vietos vis dėlto trūksta, mat nebuvo numatyta pakankamai erdvės įvairiems buities rakandams ir pamažu prie esamo gyvenamojo namo pradedami lipdyti sandėliukai, pašiūrės ir pan.
Kalbant apie ekonominę statybą, architektas L. Paulauskas pataria patiems susidėlioti prioritetus:
- Vieno aukšto namui reikės daugiau pamatų, daugiau stogo dangos, tačiau nereikės laiptų ir nereikės rūpintis perdangos garso izoliacija - galima medinė perdanga (vien pastato stabilumui užtikrinti ir luboms įrengti). Vieno aukšto namui reikalingas didesnis sklypas.
- Statant dviejų (arba vieno aukšto su mansarda) namą galima atskirti miego zoną nuo gyvenamosios - miegamuosius numatant antrame pastato aukšte. Sutaupoma pamatų, stogo dangos, tačiau ,,pralošiama" perdangos įrengimui. Taip pat antrame pastato aukšte turėtu būti bent san. mazgas (neprivaloma, bet patogumo dėlei). Galimas mažesnis sklypas. Taip pat statant dviejų aukštų atsiranda daugiau koridorių - nenaudingo ploto. Taip pat, jei esate vyresnio amžiaus, ilgainiui laipiojimas į antra aukštą - į miegamąjį,- gali kilti nepatogumų (vien dėl skaudančių koju, pvz.)
Žodžiu, vienos tiesos negali būti - vieno ar dviejų aukštų, šis sprendimas priimamas labai individualiai. Vieno aukšto tokio dydžio namas (apie 120 kv.m) yra komfortiškesnis, bet gali būti truputį brangesnis nei dviejų aukštų.
Architektas L. Paulauskas siūlo kreiptis - suprojektuosime kelis namo eskizus- bus lengviau apsispręsti.
Lietuvoje pastaraisiais metais statybų kainos kasmet auga. Norėdami sužinoti, kiek kainuos pastatyti namą Lietuvoje 2025 metais, turime atsižvelgti į svarbius, kainą įtakojančius veiksnius, tokius kaip: statybinių medžiagų kainos, darbo jėgos apmokėjimas, naudojamos technologijos ir energetinio efektyvumo reikalavimai. Remiantis dabartinėmis tendencijomis ir prognozėmis, galima pateikti orientacines kainas.
Planuojant namo statybą, rekomenduojama atlikti detalią sąmatą, atsižvelgiant į individualius poreikius ir rinkos sąlygas.
Kainą įtakojantys veiksniai:
- Statybinių medžiagų pasirinkimas. Kuo aukštesnė medžiagų kokybė, tuo didesnė jų kaina. Renkantis statybines medžiagas, svarbu atsižvelgti ne tik į kokybę ir kainą, bet ir į ilgaamžiškumą, šiluminę varžą, ekologiškumą.
- Namo dydis. Didesni namai kainuoja daugiau, bet kvadratinio metro kaina gali mažėti dėl masto ekonomijos. Vieno aukšto namas reikalauja didesnio sklypo ploto, bet pigesnis statyti.
- Sklypo ypatybės. Jei gruntiniai vandenys aukšti arba sklypas nestabilus, gali reikėti brangesnių tvirtesnių pamatų.
- Interjero apdaila: pigūs dažai, laminatas ir standartiniai baldai leidžia sumažinti įrengimo išlaidas.
Geriausias statybinių medžiagų ir paslaugų pasirinkimas priklauso nuo biudžeto ir prioritetų. Jei ieškote ekonomiško varianto - pasirinkite mūrinį namą iš akytojo betono blokelių su skardiniu stogu ir PVC langais.
Dviejų aukštų namas
„Visgi vieno ar dviejų aukštų namas, priklauso nuo konkrečios situacijos, šeimos gyvenimo būdo ir prioritetų, perspektyvos projekcijos. Bet svarbiausia, kad individualus ekonominės klasės namas, jau yra ne prabanga, netgi dviejų aukštų.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad namo pastatymo kaina priklauso tik nuo namo bendrojo ploto išreikšto kvadratiniais metrais. Tai yra klaidinga nuostata, nes namo bendrasis plotas yra tik vienas faktorius, kuris įtakoja bendrą namo statybos kainą.
Aukščiau esančioje skaičiuoklėje pažymėję vis kitus pasirinkimus gausite skirtingą namo statybos sąmatą. Namukainos.lt sąmatos skaičiuoklė skaičiuoja namo sąmatą su pilna apdaila. Jei norite sužinoti kiek kainuos namo dėžutės statyba, susumuokite gautos sąmatos šias eilutes: pamatus, mūrą, garažą arba stoginę, stogo dangą, langus, fasadą. Jei norite sužinoti, kiek kainuos namo statyba iki dalinės apdailos t.y. Medžiagų kainos ir statybos darbų įkainiai nuolat periodiškai atnaujinami pagal pasikeitimus statybų rinkoje.
Planuojant namo statybos biudžetą rekomenduojame prie gautos sąmatos pridėti bent 10 proc.
Kai namas įvertinamas 85% baigtumu, tai reiškia, kad didžioji dalis statybos darbų jau atlikta, tačiau dar yra neišbaigtų elementų.