Daugeliui žmonių nuosavas būstas ir jame sukauptas turtas - vienas svarbiausių ir vertingiausių dalykų jų gyvenime. Nors pirmiausia savo turtą siekiame apsaugoti fizinėmis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, įsirengdami šarvo duris ar signalizaciją, jos veiksmingos ne visais atvejais.
Universalia apsauga ir pagalba nutikus nemaloniam įvykiui gali tapti turto draudimas. Jis pravers ne tik susidūrus su didele žala namų turtui, bet ir smulkesniais nesklandumais ar net tais atvejais, kai žalą patirsite už savo namų ribų.
Šiame straipsnyje aptarsime turto draudimo žalos vertinimo metodikas Lietuvoje, atkreipdami dėmesį į svarbius aspektus, susijusius su žalos dydžio nustatymu, automobilio prekinės vertės netekimu ir ginčų sprendimu su draudimo bendrovėmis.
Norėdami apsisaugoti nuo daugelio netikėtumų, turėtumėte apdrausti statinį, namų turtą ir civilinę atsakomybę.
Žalos samprata ir atlyginimo funkcijos
Prieš pradedant nagrinėti žalos atlyginimo teorinius bei praktinius aspektus, būtina apibrėžti žalos sąvoką. Teisinėje literatūroje vartojamos materialinės, moralinės, turtinės, neturtinės žalos sąvokos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaro autoriais, žala - tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio intereso pažeidimas.
Pasak V. Mizaro, žala - ne tik turto sumažėjimas, kurį nukentėjusysis žalos padarymo metu faktiškai turėjo, (sumažėjimas), bet ir turto, kurį nukentėjusysis galėjo gauti ateityje, jeigu nebūtų teisės pažeidimo (t.y. negautas nukentėjusiojo pelnas). Ši sąvoka iš esmės apibūdina turtinio pobūdžio žalą, kuri padaroma pažeidimu.
Šiai vartojamos turtinės žalos sąvoka yra platesnė negu materialinės žalos. Turtinė žala apima ne tik poveikį nuosavybės teisės objektams, bet ir turtiniams santykiams apskritai.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ši neturtinės žalos definicija įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.250 str. 1 d.
Žala kaip ir jos atlyginimas nėra savitikslis dalykas, žalos atlyginimo paskirtis atsiskleidžia per funkcijas. Lietuvoje tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina pateikia išvadas, kad žalos atlyginimo funkcija išimtinai kompensacinė.
Žalos įvertinimas
Su didesniais ar mažesniais turtui padarytais nuostoliais bent kartą gyvenime teko susidurti daugeliui. Įstatymiškai ši žala apibrėžiama kaip turimo turto sužalojimas arba netekimas, patiriant tiesiogines išlaidas, piniginius nuostolius.
Patyrus turto nuostolį, svarbus kuo tikslesnis ir operatyvesnis žalos įvertinimas.
Žalos įvertinimo atvejai
Žala gali būti padaroma tiek kilnojamam, tiek nekilnojamam turtui. Dėl patirtų nuostolių vertinimo kreipiasi fiziniai bei juridiniai asmenys: privačios bendrovės, įmonės, taip pat - valstybės institucijos.
Dažniausiai žalos įvertinimas atliekamas šiais atvejais:
- Siekiant nustatyti patirto nuostolio dydį, kai turtą sugadina ar sunaikina tretieji asmenys
- Siekiant nustatyti patirto nuostolio dydį, kai turtas nukenčia dėl gamtos jėgų poveikio
- Kilus ginčui su draudėju dėl patirtų nuostolių apskaičiavimo ir nustatymo
- Nesutinkant su pateikta pretenzija dėl nuostolių atlyginimo (pvz. tuo atveju, kai abejojama prašomu atlyginti žalos dydžiu, nepasitikint nuostolių skaičiavimo bei nustatymo metodika ir pan.)
- Įtariant procedūrinius pažeidimus, padarytus draudimo įmonės ar draudimo eksperto, nustatant patirtus nuostolius.
Į ką būtina atkreipti dėmesį?
Patirtos žalos paskaičiavimas - greičio bei tikslumo reikalaujanti procedūra, todėl šią užduotį patikėkite tik patyrusiems bei kvalifikuotiems specialistams. Vertinant nuostolius, būtina preciziškai parengta dokumentacija, todėl visada paprašykite, kad draudikas pateiktų žalos dydžio nustatymo skaičiavimus (remonto darbų sąmatą).
Kaip atliekamas žalos dydžio apskaičiavimas:
Nuostolių vertinimas - labai dažna ir paklausi paslauga. Jeigu šią užduotį atlieka patyręs ekspertas, galima tikėtis greitų ir tikslių rezultatų. Apžiūrimas dėl trečiųjų asmenų veiklos, autoįvykio, gamtos stichijos nukentėjęs turtas. Atlikus išsamią apžiūrą, nustatoma reali žala, sudaroma išsami ir argumentuota vertinimo ataskaita. Šie duomenys perduodami užsakovui.
Išmokų rūšys eismo įvykio atveju
Eismo įvykio draudimo išmokas reglamentuoja LR vyriausybės nutarimas “Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimų sumų dydžių patvirtinimo”. Nutarime sakoma, jog draudimo išmokos dydis priklauso nuo padarytos žalos nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir / arba jo turtui. Jei eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys, išmoka dėl žalos asmeniui ar jo turtui mokama atsižvelgiant į kiekvieno nukentėjusiojo patirtą žalą.
Nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokamos išmokos dydis nustatomas vadovaujantis: Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Įstatymu, Kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymą ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį.
Atsakingos draudimo įmonės (toliau - draudikas), apdraudusios eismo įvykio kaltininką, arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau - biuro) ataskaitomis ar išvadomis dėl padarytos žalos asmeniui arba jo turtui. Taip pat yra atsižvelgiama į eismo įvykių dalyvių atsakomybę bei eismo įvykio aplinkybes.
Kaip ir buvo minėta, eismo įvykio draudimo išmokos gali būti nustatomos už:
- Žalą asmeniui
- Neturtinę žalą
- Žalą turtui
Trumpai apžvelkime, kokiais principais yra paskaičiuojamos šios išmokos.
Žalos sveikatai išmokos
Su nukentėjusiojo sveikata susijusios išlaidos gali būti skaičiuojamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo sveikos atstatymui reikalingas išlaidas, prarastų pajamų kompensavimą, žalą nukentėjusiajam mirus bei žalą mirusiojo artimiesiems netekus pagrindinio šeimos maitintojo.
Žalą asmens sveikatai bei sveikatos grąžinimui nustato draudikas arba biuras, atsižvelgdami į nukentėjusio asmens pateiktus žalą įrodančius dokumentus. Taip pat yra vadovaujamasi Neįgalumo ir darbingumo tarnybos nuostatomis, teismo medicinos ekspertizės arba nepriklausomų ekspertų išvadomis, sveikatos priežiūros įstaigos įrašais. Trumpiau tariant, nukentėjęs asmuo turi pateikti jo sužalojimus patvirtinančius dokumentus.
Taip pat nukentėjęs asmuo turi teisę gauti išmoką už negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvęs sužalotas. Šias išlaidas vėlgi apskaičiuoja draudikas arba biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens pateiktus dokumentus apie negautas pajamas. Žalos dydis yra nustatomas remiantis sveikatos priežiūros įstaigos išrašais, neįgalumo lygio dokumentais, nukentėjusio asmens darbovietės apie jo gaunamas pajamas išrašais.
Nukentėjusiam asmeniui mirus, žalos dydis yra apskaičiuojamas pagal mirusiojo artimųjų pateiktus dokumentus, patvirtinančias laidotuvių metu patirtas išlaidas. Šios išlaidos turi vadovautis protingumo ir būtinumo principu. Mirus nukentėjusiajam taip pat gali būti mokama išmoka nukentėjusiojo šeimai, t.y. šeimai netekus maitintojo. Ši išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių bei jų gaunamas socialinio draudimo išmokas.
Neturtinės žalos dydis
Neturtiniai žalai yra priskiriama nukentėjusiojo fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kitos pinigine verte nevertinamos pasekmės. Neturtinės žalos dydis nustatomas eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos rekomendacijomis, kurias tvirtina vyriausybė arba įgaliota institucija. Jei nukentėjusysis nesutinka su apskaičiuota žala, jis gali pateikti pretenziją draudikui arba biurui.
Žala turtui
Žalą nukentėjusiojo asmens turtui, t.y. transporto priemonei ar kitam kilnojamam ar nekilnojamam turtui nustato draudikas arba biuras. Žala apskaičiuojama remiantis draudiko arba biuro turto vertinimo ataskaitomis, turto remonto išlaidų skaičiavimais, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusio asmens turto vertę įrodančius dokumentus.
Jei turtas yra sunaikinamas, jo vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po sunaikinimo. Sunaikintu turtu laikomas turtas, kurio remontuoti ekonomiškai neapsimoka, t.y. reikalingo remonto išlaidos būtų 75 proc. ir daugiau turto rinkos vertės iki eismo įvykio.
Jei nukentėjęs asmuo nusprendžia turto neremontuoti, jam išmokama išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į būtino remonto išlaidas, kurias jis turėtų tam, kad atkurtų sugadinto turto vertę iki rinkos vertės prieš eismo įvykį. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių vertė, dažymo medžiagų vertė, keičiamų detalių vertė. Jei kai kurios detalės gali būti remontuojamos ir nebūtinai keičiamos, pirmenybė yra teikiama remontavimui.
Taip pat nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl draudimo išmokos, dengiančios jo negautas pajamas, kurių gavimui būtina naudotis jo sugadintu turtu (pvz. automobiliu). Šiuo atveju nukentėjęs asmuo turi pateikti pajamų gavimą įrodančius dokumentus, kuriuos įvertinęs draudikas arba biuras apskaičiuoja išmokos dydį.
Sąlygos draudimo išmokai gauti
Tam, kad nukentėjęs asmuo gautų draudimo išmoką, būtinos šios sąlygos:
- Draudžiamojo įvykio fakto buvimas;
- Žalos dydžio nustatymas;
- Aplinkybė, patvirtinanti, kad nukentėjusiajam asmeniui nėra atlyginta eismo įvykio metu padaryta žala.
Tai reiškia, kad nukentėjęs asmuo negali gauti „išmokos“ tiesiogiai iš kaltininko ir dar kartą iš draudimo kompanijos. Toks piktnaudžiavimas bus laikomas neteisėtu ir nukentėjusysis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Draudimo išmoka negali būti pasipelnymo šaltinis.
Žala nukentėjusiam asmeniui draudiko yra sumokama neatsižvelgiant į tai, ar pagal tą pačią draudimo sutartį anksčiau buvo mokėtos kokios nors draudimo išmokos. Svarbiausias dalykas yra, ar eismo įvykio metu draudimo sutartis buvo galiojanti.
Jeigu eismo įvykio metu nukentėjo keli asmenys ir pagal sudarytą draudimo sutartį nepakanka draudimo sumos atlyginti visiems nukentėjusiesiems, draudimo išmokos mokamos visiems nukentėjusiems asmenims proporcingai jų patirtai žalai. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys nebūtinai gaus draudimo išmoką, atitinkančią jo patirtai žalai. Draudimo išmoka šiuo atveju gali būti mažesnė.
Jeigu nutinka taip, kad dėl eismo įvykio yra kalti keli atsakingi asmenys, kiekvieno iš jų draudikas moka proporcingą dalį nukentėjusiajam. Dalis yra nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno kaltininko kaltės dalį dėl eismo įvykio.
Norint sumažinti patiriamus nuostolius eismo įvykio metu, draudimo kompanijos rekomenduoja eismo įvykio kaltininkui imtis visų įmanomų priemonių žalai sumažinti. Tai gali būti skubios medicininės pagalbos nukentėjusiajam suteikimas, užtikrinimas, kad dėl eismo įvykio kaltės nekils ir neišsiplės gaisras, kad eismo įvykis nesukels žalos kitiems eismo dal...
Kreipimasis dėl žalos atlyginimo
Jeigu asmuo nukentėjo eismo įvykio metu, jis turi susisiekti su kaltininko draudimo kompanija ir pateikti dokumentus, kurie gali skirtis priklausomai nuo to, dėl kokios žalos atlyginimo nukentėjusysis kreipiasi. Kaip jau kalbėjome anksčiau, nukentėjęs asmuo gali kreiptis dėl turto žalos atlyginimo, žalos atlyginimo susijusio su sveikatos sutrikdymu ar netekimu ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Taigi, kur kreiptis, jei vis tik patekote į eismo įvykį ir dėl kito asmens kaltės patyrėte kokią nors žalą. Kokius dokumentus reikia pateikti draudimo kompanijai, norint gauti jums priklausančią draudimo išmoką?
Jei eismo įvykio metu buvo sugadinta jūsų transporto transporto priemonė, apie įvykį rekomenduojama pranešti internetu. Kreipiantis į draudimo kompaniją būtina pateikti:
- Eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją arba pirminę policijos pažymą;
- Transporto priemonės registracijos liudijimą;
- Nuotraukas, kuriose būtų matyti apgadinta transporto priemonė;
- Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
Taip pat labai svarbu, kad nukentėjęs asmuo nesiimtų savarankiškai remontuoti sugadintos transporto priemonės prieš tai remonto darbų nesuderinęs su atsakingu draudimo kompanijos darbuotoju.
Jei eismo įvykio metu buvo sugadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, pvz. tvora, kelio ar valdos ženklas, stulpas ar panašiai, pranešant apie eismo įvykį anksčiau minėtu būdu reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją arba pirminę policijos pažymą;
- Eismo įvykio metu sugadintų daiktų sąrašą;
- Sugandinto turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, jeigu, žinoma, tokie dokumentai yra, nes tarkime nugriautas stulpas ar tvora nebūtinai turi būti užfiksuoti kokiuose nors nuosavybės dokumentuose;
- Nuotraukas, kuriose matosi sugadintas turtas;
- Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
Kai ir automobilio sugadinimo atveju, turto savininkui nerekomenduojama savarankiškai remontuoti sugadinto turto prieš tai nesusiderinus remonto darbų su draudimo kompanijos atstovu.
Jei eismo įvykio metu buvo sužalotas žmogus, pranešant draudimui apie įvykį ir prašant išmokos būtina pateikti šiuos dokumentus:
- Eismo įvykį patvirtinančią policijos pažymą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju nebeužtenka pateikti eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją. Eismo įvykio metu sužalojus žmogų šis faktas būtinai turi būti užfiksuotas policijos.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- Gydymo įstaigų išrašus iš nukentėjusio asmens ambulatorinės kortelės, taip pat medicinines pažymas apie eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, nukentėjusiam asmeniui paskirtą gydymą bei gydymo trukmę;
- Jeigu buvo papildomų gydymo išlaidų, kurių nedengė privalomas sveikatos priežiūros draudimas, būtina pateikti gydymo išlaidas patvirtinančius dokumentus (kvitus, sąskaitas);
- Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
Jeigu nutiko taip kad eismo įvykio metu žmogus neteko gyvybės, pranešant apie eismo įvykį mirusio asmens artimieji turi pateikti šiuos dokumentus.
Verslo turto draudimas
Verslo turto draudimas dažniausiai komplektuojamas iš rizikų, kurios aktualiausios patalpoms, įrangai ir prekėms. Verslo turto draudime „pigiausia“ dažnai reiškia daugiau apribojimų, mažesnius limitus arba siauresnę rizikų apimtį.
Pirmas žingsnis - aiškiai atskirti draudimo objektą: ar jums svarbiausia apdrausti patalpas / pastatą (sienas, inžinerines sistemas), ar turinį (įrangą, baldus, prekes, atsargas). Jei nuomojatės patalpas, dažnai kritiška dalis yra ne „pastatas“, o nuomininko turtas ir pagerinimai (įrengimas, pertvaros, apdaila).
Versle dažniausia klaida - per maža draudimo suma: kai įvyksta didesnė žala, paaiškėja, kad turto atstatymas, įrangos pakeitimas ar atsargų atkūrimas kainuoja gerokai daugiau nei deklaruota. Rekomenduojama turėti bent minimalų turto sąrašą (įranga, prekės, atsargos, IT) ir įsivertinti, kiek kainuotų viską atkurti „rytoj“, jei patalpos būtų laikinai neveiksnios.
Skirtingiems verslams aktualios skirtingos rizikos: sandėliui svarbi vandens žala ir vagystė, kavinei - gaisro bei įrangos gedimų rizika, biurui - elektronika ir stiklo dūžiai. Peržiūrėkite, ar rizikos įtrauktos bazėje, ar kaip priedas, ir kokie limitai taikomi: pavyzdžiui, stiklo dūžiui, gryniesiems, brangiems įrenginiams ar prekių laikymui.
Franšizė - tai dalis, kurią mažesnių žalų atveju padengiate patys. Praktinė taisyklė - rinkitės franšizę, kuri jūsų verslui nesukels streso ir nesustabdys kasdienės veiklos.
Dalis verslų praranda daugiausia ne „daiktų vertės“, o pajamų, kai tenka užsidaryti remontui ar laukti įrangos. Svarbu patikrinti, nuo ko skaičiuojamas laikotarpis, kokia laukimo trukmė (pvz., kelios dienos be išmokos), ir koks maksimalus kompensavimo laikas.
Verslo turto draudimas labiausiai pasimato tada, kai reikia greito sprendimo: kas apžiūri žalą, per kiek laiko priimamas sprendimas, ar galima rinktis piniginę išmoką, ar privalomi partneriai. Iš anksto pasitikrinkite, kokių įrodymų paprastai reikia (nuotraukų, sąskaitų, inventoriaus, policijos pažymų), ir kokie terminai pranešimui taikomi.
Verslo turto draudimas padeda apsaugoti įmonės pinigų srautą, kai nutinka nenumatytas įvykis: nuo gaisro ar užliejimo iki vagystės, stiklo dūžio ar audros.
Kaip elgtis įvykus eismo įvykiui?
Įvykus eismo įvykiui patariame sustoti ir nepatraukus savo automobilio iš įvykio vietos visada nufotografuoti (pvz., telefonu) esamą situaciją eismo įvykio vietoje (kelią, sankryžą, apgadintus automobilius, automobilių susidūrimo vietas).
Jeigu Jūs nesutarėte su kitu eismo įvykio dalyviu dėl įvykio aplinkybių - Jūs privalote išsikviesti policijos pareigūnus į eismo įvykio vietą.
Jūsų automobilis, būstas ar įmonė nukentėjo nuo gaisro, vagių, vandalų, užpylimo ar gamtos jėgų? Patekote į avariją, nuvažiavote nuo kelio? Jei buvo sužaloti žmonės, su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariate dėl įvykio aplinkybių ar padaryta žala turtui, kurio savininko įvykio vietoje nėra, kvieskite policiją.
Per nustatytą terminą atvykite į artimiausią draudimo bendrovės Žalų reguliavimo skyrių. Kitais atvejais, jeigu tarpusavyje sutariate dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu turite užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis tiesiai į draudimo įmonę.
Apie eismo įvykį, už kurį esate atsakingas (arba kai neaišku, kas yra dėl jo kaltas) savo draudikui turite pranešti per 3 darbo dienas, o nukentėjusysis per tą patį laikotarpį eismo įvykio deklaraciją turi pateikti kaltininką apdraudusiam draudikui.
Eismo įvykio deklaracijos blankus išduoda visos šią paslaugą teikiančios draudimo bendrovės. Šiuo atveju žalos atlyginimo klausimus nagrinės LR Transporto priemonių draudikų biuras.
Kada gyventojams, apsidraudusiems gyvybės draudimu, išmokama draudimo išmoka?
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.).
Dėl žalos asmeniui - išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą arba nukentėjusio trečiojo asmens sutikimu į gydymo, reabilitacijos, laidojimo, kapavietės sutvarkymo ar kitas panašias paslaugas dėl padarytos žalos asmeniui suteikusių įmonių ar įstaigų nurodytas sąskaitas.
Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, pasirinko ne visos žalos dydžio vienkartinę išmoką, o periodines išmokas, jos indeksuojamos vadovaujantis Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu.
Dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama vienkartinė išmoka, o jeigu žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio arba neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, išmoka mokama dalimis per kelis kartus.
Sveikatos sutrikdymo atveju dėl negautų pajamų, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, gali būti mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.
Dėl laidojimo išlaidų mokama vienkartinė išmoka arba, jeigu neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, išmoka mokama dalimis per kelis kartus, kai nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokama periodinė išmoka, periodinių išmokų mokėjimo terminai ir tvarka nustatomi tarp nukentėjusio trečiojo asmens ir draudiko ar Biuro pasirašytame susitarime dėl žalos atlyginimo.
tags: #turto #draudimo #zalos #kompensavimas