Žaliuojančios svogūnų lysvės, raustantys pomidorai, obuolių kupinas šakas svarinančios obelys - tokia buvo pirminė sodininkų pomėgiui skirtų teritorijų paskirtis. Bėgant dešimtmečiams, augant gyvenamojo ploto poreikiams jos taip urbanizavosi, kad kai kurios sodininkų bendrijos seniai išaugo iš vasarnamių ir stojo į lygią gretą su miesteliais ar gyvenvietėmis.
Sodininkų bendrija Vilniuje. Šaltinis: Vikipedija
Tačiau išaugę bendrijų poreikiai nėra lygioje gretoje su kitais savivaldybių teritorijų administraciniais vienetais. Ne kartą keistas, tikslintas Sodininkų bendrijų įstatymas nelabai palengvino sodininkų kasdienybės naštą: visi ūkiniai ir finansiniai reikalai pagal įstatus krenta tik ant pačios bendrijos pečių.
Lietuvoje viena kita sodininkų bendrija ryžtasi likvidacijos procesui ir siekia, kad gyvenamojoje teritorijoje viešąją infrastruktūrą ir valstybinės žemės priežiūrą finansuotų savivaldybės. Visgi likvidacijos procesas nėra rožėmis klotas, o ir savivaldybės neskuba atverti savo glėbio.
SB „Guboja“ - pirmeivių pavyzdys
Priekulės seniūnijoje, Lingių kaime, esanti sodininkų bendrija (SB) „Guboja“ pakartotiniame susirinkime dar pernai rugsėjo mėnesį priėmė nelengvą sprendimą pradėti bendrijos likvidacijos procesą. Tokio sprendimo motyvai argumentuotai buvo išsakyti susirinkime, kuriame dalyvavo 120 narių (su iš anksto balsavusiais). Toks „Gubojos“ pasiryžimas yra pirmeivių pavyzdys: nemažai sodininkų bendrijų nesiryžta šiam neeiliniam žingsniui, nors irgi norėtų siekti likvidacijos.
Vienas SB „Guboja“ likvidacijos svarbiausių motyvų - finansinis. Bendrija jau antrus metus iš eilės pretendavo į Klaipėdos rajono savivaldybės skiriamą subsidiją sodininkų bendrijoms, skirtą bendrai naudojamos infrastruktūros priežiūros išlaidoms. „Šis tęstinis dalyvavimas rodo mūsų bendrijos aktyvumą, iniciatyvumą ir nuoseklų siekį panaudoti viešąsias lėšas bendruomenės infrastruktūrai gerinti“, - įsitikinusi „Gubojos“ bendrijos valdybos pirmininkė Sandra Matulionienė.
SB „Guboja“ per 2024-2025 metų laikotarpį išlaikė finansinį stabilumą ir minimalų pajamų augimą. Pajamos sudarė 40 952 Eur ir padidėjo nuosaikiai (+4,86 %), pagrindinį augimą būtent ir lėmė Klaipėdos rajono savivaldybės skirta subsidija, siekusi 5 492 Eur. Tačiau išlaidos išaugo ženkliai (+47 %) ir, žinoma, daugiausia dėl bendrijos kelių remonto ir priežiūros darbų. Nors tai rodo tęstinį dėmesį infrastruktūros kokybei, tačiau akivaizdu, kad bendrijos biudžetas yra per skurdus nuosekliai ir ateityje patenkinti būtiniausius infrastruktūros poreikius.
„SB „Guboja“, vienijanti 736 sodo sklypus, iš kurių daugiau nei 400 turi bendrijos nario statusą, šiandien susiduria su esminiais funkciniais ir teisiniais iššūkiais. Nors bendrija buvo įkurta 1999 m. kaip mėgėjiškos sodininkystės teritorija, per pastaruosius du dešimtmečius jos pobūdis iš esmės pasikeitė. Nuo 2001 m. sparčiai augęs deklaruotų gyventojų skaičius 2025 m. rugpjūtį pasiekė apie 530, o realiai gyvenančiųjų yra dar daugiau - dalis jų deklaracijos nėra pateikę“, - atkreipia dėmesį bendrijos valdybos pirmininkė S. Matulionienė.
Gyventojų poreikių kaita
Iš pradžių sodams skirti SB „Guboja“ sklypai tarnavo pagal pirminę paskirtį, tačiau pastaraisiais metais teritorijoje intensyviai kuriasi šeimos nuolatiniam gyvenimui. Tai reiškia, kad faktinė žemės naudojimo paskirtis jau seniai neatitinka mėgėjiškos sodininkystės funkcijos.
Kartu keičiasi ir gyventojų poreikiai: vietoje daržų ir šiltnamių šiandien reikalingi asfaltuoti keliai, šaligatviai, gatvių apšvietimas, poilsio zonos, greičio ribojimo priemonės, centralizuotos nuotekų ir vandentiekio sistemos, naujų statybų kontrolė ir priežiūra, viešojo transporto maršrutai, moderni elektros tiekimo infrastruktūra, melioracijos kanalų priežiūra, bebrų populiacijos kontrolė ir kt.
„Šie poreikiai ne tik viršija sodininkų bendrijos įstatų ribas, bet ir iš esmės atitinka savivaldybių funkcijas. Gyventojai tikisi viešųjų paslaugų, kurias pagal Lietuvos teisę turi užtikrinti valstybė arba savivaldybė: specialiojo transporto (greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių, policijos) patekimo iki gyvenamųjų namų, mokyklinių autobusų maršrutų organizavimo, socialinių paslaugų prieinamumo. Tai nėra ir negali būti sodininkų bendrijos, kaip juridinio asmens, atsakomybė. Žmonės dažnai supranta, kad kuriasi sodų teritorijoje, tačiau tai tęsiasi tik iki momento, kol jie realiai įsikuria ir pradeda gyventi kasdienį gyvenimą. Tuomet natūraliai kyla lūkesčiai, kad viešosios paslaugos bus teikiamos taip pat, kaip ir bet kurioje kitoje gyvenvietėje“, - komentuoja SB „Guboja“ valdybos pirmininkė S. Matulionienė.
Pasak jos, svarbu pabrėžti ir platesnį kontekstą: Lietuvoje nėra kitų teritorijų, išskyrus sodininkų bendrijas, kur gyventojai privalėtų iš savo kišenės mokėti už bendro naudojimo žemės priežiūrą. Visose kitose gyvenamosiose vietovėse - miestuose, miesteliuose, kaimuose, naujai susiformavusiuose gyvenamuosiuose kvartaluose - viešąją infrastruktūrą ir bendro naudojimo žemės priežiūrą finansuoja savivaldybės.
„Tai logiška, nes visi darbingi piliečiai moka mokesčius, o dalis gyventojų pajamų mokesčio grįžta į rajono biudžetą. Todėl natūralu, kad ir soduose gyvenantys rajono ar Lietuvos gyventojai tikisi investicijų ne iš nuosavos kišenės, o iš bendro savivaldybės biudžeto. Pajuokavimas, esą „žinojote, kur einate gyventi“, šioje situacijoje visiškai netinka - visos Lietuvos mastu matome daugybę naujai susiformavusių gyvenamųjų kvartalų, prie kurių infrastruktūros priežiūros prisideda savivaldybės“, - įsitikinusi S. Matulionienė, kuri SB „Guboja“ gyvena nuo 2003 m.
Tuo tarpu sodininkų bendrijos valdybai pastaraisiais metais teko spręsti klausimus, kurie būdingi savivaldybėms: žemės paskirties keitimus, vienbučių gyvenamųjų namų statybų derinimą, nelegalių statybų kontrolę, nuotekų tvarkymo ir aplinkos taršos problemas, privačių teritorijų priežiūros ginčus.
Ši lentelė apibendrina SB "Guboja" susiduriančias problemas ir gyventojų lūkesčius:
| Problema | Gyventojų lūkesčiai |
|---|---|
| Nepakankamas finansavimas infrastruktūrai | Asfaltuoti keliai, šaligatviai, apšvietimas |
| Ribotos bendrijos įstatų galios | Centralizuotos nuotekų ir vandentiekio sistemos |
| Mažas bendrijos narių aktyvumas | Viešojo transporto maršrutai |
| Žemės naudojimo paskirties neatitikimas | Moderni elektros tiekimo infrastruktūra |
| Savivaldybės funkcijų vykdymas | Specialaus transporto patekimas |
Bendrijos modelis išsisėmė
SB „Guboja“ valdybos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad situaciją dar labiau komplikuoja mažėjantis bendrijos narių aktyvumas: į eilinius susirinkimus dažniausiai susirenka vos apie 40 narių. Toks skaičius yra minimalus ir praktiškai neleidžia priimti reikšmingų sprendimų. Nuolat gyvenantys gyventojai kelia pagrįstą klausimą: kodėl jie turi mokėti už infrastruktūrą, kuri kitose Lietuvos gyvenamosiose teritorijose yra savivaldybių atsakomybė?
Tuo tarpu vasarotojai neretai priešinasi didesniems mokesčiams ar investicijoms, nes jų poreikiai skiriasi. Ši priešprieša tik gilėja.
Bendrijos teritorija yra didelė ir įvairi: 47,42 ha sodo sklypų, 3,51 ha žaliųjų plotų, 4,941 ha melioracijos kanalų, 10,34 ha kelių ir šalikelių, 1,72 ha tvenkinių, 4,28 a ūkinis kiemas. Bendrijai priskirtos bendro naudojimo žemės plotas siekia net 20,53 ha.
Tokios teritorijos priežiūra reikalauja nuolatinio finansavimo, techninių pajėgumų ir administracinių galių, kurių sodininkų bendrija neturi ir negali turėti pagal savo teisinę formą. „Tai dar kartą patvirtina, kad bendrijos modelis nebepajėgus atliepti realių teritorijos poreikių“, - samprotauja S. Matulionienė.
Pernai rugsėjo mėnesį vykusiame pakartotiniame SB „Guboja“ visuotiniame narių susirinkime konstatuota, kad, atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, tampa akivaizdu, kad sodininkų bendrijos modelis yra išsisėmęs. Teritorija jau seniai funkcionuoja kaip gyvenvietė, o ne sodininkų bendrija, todėl vienintelis racionalus sprendimas yra bendrijos likvidavimas ir kaimo statuso suteikimas teritorijai.
„Tai leistų administravimą perimti Klaipėdos rajono savivaldybei, kuri turi tiek kompetencijas, tiek finansinius instrumentus infrastruktūros plėtrai, viešųjų paslaugų užtikrinimui ir teritorijos priežiūrai“, - sako S. Matulionienė.
Savivaldybės įspėjimai ir rizikos
Klaipėdos rajono savivaldybė, paprašyta pakomentuoti SB „Guboja“ apsisprendimą likviduotis, praėjusių metų pabaigoje išplatino pranešimą spaudai, kuriame akcentavo, kad, skubotai panaikinus sodininkų bendrijos statusą, gali sustoti namų statyba, o teritorija tam tikram laikui likti be priežiūros.
Netylant diskusijoms dėl sodininkų bendrijų statuso, nes jos jau esą nebeatitinka savo pradinės paskirties, kai kurios Klaipėdos rajono sodininkų bendrijos svarsto galimybę likviduotis ir tapti kaimų teritorijomis. Savivaldybė informuoja - ne viskas taip paprasta. „Tinkamai nepasiruošus, teritorija - keliai, sniego valymas, šienaujami plotai - gali ne tik likti be priežiūros keleriems metams, čia gali būti stabdomos ir namų statybos. Todėl sodininkams esą reikia įsivertinti galimas rizikas prieš žengiant žingsnį link sodininkų bendrijos statuso naikinimo“, - perspėja Klaipėdos rajono savivaldybė.
Vienas iš sodininkų argumentų, kodėl norima naikinti sodininkų bendrijas, - kelių priežiūros perdavimas Savivaldybei. Šiuo metu už sodininkų kelių priežiūrą yra atsakingas bendrijos pirmininkas, o darbai atliekami iš surinkto nario mokesčio. Pranešime spaudai akcentuojama, kad panaikinus statusą Savivaldybė nepradės automatiškai prižiūrėti bendrijai priklausiusių kelių, nes jie nepriklausys Savivaldybei, o taps valstybinėje žemėje esančiu, susisiekimo statinio teisinio statuso neturinčiu ir niekieno nevaldomu keliu. Laukia net kelerius metus truksiantis kelių perdavimo procesas, o tuo laikotarpiu keliai neturėdami savininko liks neprižiūrimi.
Keliai sodininkų bendrijoje. Šaltinis: Klaipėdos miesto savivaldybė
Reikalavimai keliams
Taigi, pirmiausia sodininkų bendrija, prieš naikindama statusą, turėtų pasistengti kelius sutvarkyti ir perduoti Savivaldybei pagal patvirtintą Klaipėdos rajono sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių kelių (gatvių) perdavimo Savivaldybei tvarkos aprašą, įsigaliojusį nuo 2026 metų.
Mat tam, kad Savivaldybė perimtų bendrijos kelius, jie taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus:
- Kelio plotis turi būti ne mažesnis kaip 4,5 m;
- Kelias turi būti pravažiuojamas (nesibaigti akligatviu) arba akligatvis turi turėti 2 ašių sunkvežimiui (iki 9 m ilgio) tinkamą apsisukimo aikštelę;
- Kelias kerta bendrijos teritoriją ir juo naudojasi ne tik bendrijos teritorijoje nekilnojamąjį turtą valdantys asmenys;
- Turi sankryžą su vietinės ar valstybinės reikšmės keliu arba Savivaldybės nuosavybės teise bendrijos teritorijoje valdomu keliu;
- Yra pagrindinis kitų bendrijos kelių atžvilgiu.
Didžioji dauguma sodininkų bendrijų kelių tokių reikalavimų neatitinka, todėl jų nebus galima perimti, o tai reiškia, kad jie liks be tinkamos priežiūros, t. y. žvyravimo, greideriavimo, kelių valymo žiemą ar asfaltavimo. Tad jų priežiūra turės rūpintis patys gyventojai - taip akcentuojama Klaipėdos rajono savivaldybės pranešime spaudai.
Situacija gali keistis ateityje, jei bus priimti sprendimai valstybiniu mastu ar įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos bus sprendžiamas kelių, kurių pagal dabartinius reikalavimus savivaldybės negali perimti, likimas.
Žemės paskirtis ir statybos
Klaipėdos rajono savivaldybės pranešime spaudai akcentuojamas dar kitas svarbus klausimas, apie kurį esą ne visuomet pagalvoja sodininkų bendrijos, - žemės paskirtis ir statybos. Panaikinus sodininkų bendrijos statusą, visi toje teritorijoje esantys sklypai tampa žemės ūkio paskirties žeme. Tai reiškia, kad pastatus ten gali statyti tik ūkininkai, kurių sklypai ne mažesni nei 50 arų.
Kadangi beveik visi sklypai sodininkų bendrijose yra mažesni, savininkai turės keisti žemės paskirtį į gyvenamąją. Nepakeitus paskirties, statybos nebus galimos. O sprendžiant dėl sklypo paskirties keitimo, vertinamas ir privažiavimas prie jo. Tad, jei teritorijoje nėra reikalavimus atitinkančio suprojektuoto ar įregistruoto kelio, paskirties keitimas gali būti neleidžiamas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei sodininkų bendrijos statusas panaikintas, kol dar vyksta statybos ir namas neregistruotas - jo užregistruoti nebepavyks. Statybas bus galima tęsti tik pakeitus žemės paskirtį. Tai reiškia, kad nebus galimos ir sodo namo statybos, nes tai - nebe sodininkų bendrija. O visi nepriduoti namai turės būti suprojektuoti, gavę statybos leidimą, atitikti energinės klasės reikalavimus.
„Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia sodininkų bendrijas, svarstančias galimybę naikinti bendrijos statusą, pasikonsultuoti su Savivaldybės specialistais, pasikviesti juos į susirinkimus. Nes, tinkamai nepasiruošus, galima susidurti su anksčiau išvardytomis problemomis, ir statuso pakeitimas ne tik kad nepagerintų esamos padėties, bet ir, tikėtina, ją dar labiau pablogintų“, - atkreipiamas dėmesys Klaipėdos rajono savivaldybės panešime žiniasklaidai.
Beje, minėtame SB „Guboja“ pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime buvo pranešta, kad į susirinkimą buvo kviesta Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiūvienė. Tačiau ji atsakiusi, kad susirinkime negalėsianti dalyvauti dėl užimtumo.
Bendruomenės kūrimo perspektyvos
Po sodininkų bendrijos likvidacijos proceso realios permainos, nors ateityje ir tapus savivaldybės teritorija, neateis savaime lyg burtų lazdele mostelėjus. Tačiau S. Matulionienė įžvelgia Lingių kaime gyvenančių žmonių iniciatyvumą ir aiškų savo ateities matymą: kurti vietos bendruomenę.
„Likvidavus sodininkų bendriją, žmonės siekia kurti pilnavertę kaimo bendruomenę, kuri galėtų lygiomis teisėmis dalyvauti įvairių lygmenų projektuose, konkursuose, bendruomeninių iniciatyvų finansavime. Tai suteiktų galimybę pritraukti lėšų viešosioms erdvėms, infrastruktūrai, kultūrinėms veikloms, socialinėms iniciatyvoms“, - ateities gaires brėžia S. Matulionienė.
„Gubojos“ teritorija tam yra itin perspektyvi. Ji beveik įsilieja į Priekulės miesto urbanistinę struktūrą, yra šalia geležinkelio linijos Klaipėda-Šilutė, su sustojimais Lingiuose ir Priekulėje. Dviračių taku palei Vilhelmo kanalą galima patogiai pasiekti Dreverną ar Priekulę. Dideli žalieji plotai sudaro puikias sąlygas infrastruktūros plėtrai priešingai nei kitose vietovėse, čia nesusiduriama su žemės paėmimo viešajam interesui problema. Tai teritorija, turinti aiškią plėtros kryptį ir potencialą tapti patrauklia, darniai augančia gyvenamąja vietove.