Lietuvos partizanų Didžiosios Kovos apygarda: istorija ir pasipriešinimas

Didžiosios Kovos apygarda (DKA) - Lietuvos partizanų apygarda, veikusi rytinėse Kauno apylinkėse ir aplinkiniuose rajonuose. Ši apygarda buvo svarbi pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalis 1944-1953 metais. Šiame straipsnyje apžvelgsime DKA susikūrimą, veiklą ir svarbiausius įvykius.

Lietuvos partizanų priesaika

Pasipriešinimo pradžia ir DKA susikūrimas

Dar 1944 m. buvo organizuotas partizaninis pasipriešinimas okupantams. 1944 m. liepos mėn. pradžioje Ukmergės apskrities Čiobiškio parapijos klebonas Liudvikas Puzonas kvietė Musninkų valsčiaus Padvarių kaimo gyventojus į pasipriešinimą. Tarp jų buvo ir Jonas Misiūnas.

1944 m. liepos mėn. LLA nariai, vadovaujami j. ltn. J. susitinka su partizanais Vakaruose, Pigonių k., Musninkų vlsč. J. paskiriamas kuopos vadu ir organizatoriumi. Tų pačių metų liepos mėnesį NKVD-KGB įgaliotiniui Lietuvoje pranešta, kad Musninkų vlsč. veikia 200 partizanų Žalio Velnio būrys.

1944 m. rugpjūčio pradžioje Didžiosios Kovos būrio štabo sudėtis turėjo būti tokia: vadas Žalias Velnias, J. Drumstas-Karabinas iš Čiobiškio ir kun. būrio kapelionas. Trakų apskrities veikę A. Galinio-Juodosios Kaukės, E. Kavaliausko-Klajūno, Z. Kacevičiaus-Genijaus partizanų būriai prisijungė prie Musninkų vlsč. J. Misiūno-Žalio Velnio rinktinės.

Išplėstą Didžiosios Kovos būrio (rinktinės) vadovybę 1944 m. rugpjūčio pradžioje sudaro 12 partizanų: J. Misiūnas-Žalias Velnias, J. Norkus-Kerštas, J. Urbonavičius-Svajūnas, E. Kavaliauskas-Klajūnas, P. Petkevičius-Kariūnas, A. Matačiūnas-Diemedis, J. Žvirblis-Dagilis, Z. Kacevičius-Genijus, A. Galinis-Juodoji Kaukė, S. Misiūnas-Senis, K. Surmilavičius-Klevelis, J. Naraškevičius-Šernas. 1944 m. rugpjūtį Didžiosios Kovos partizanų būrys tampa LLA DKR, vadas Žalias Velnias.

DKA veikla ir kovos

Nuo 1944 m. rugpjūčio 2 d. iki gruodžio 19 d. Žalio Velnio būriai pasipildė 157 kovotojais. DKA išleido pirmąjį laikraštį „Tikruoju keliu“ 1944 m. rudenį. 1944 m. spalio 4 d. 400 partizanų dalinys sukėlė paniką sovietinėje Ukmergės apskrities valdžioje.

1944 m. gruodžio 10 d. LLA štabas patvirtino Lietuvos teritoriją į 4 partizanų apygardas. veikimo rajonas priskirtas Vilniaus apygardai. Nuo 1944 08 02 iki 1944 12 19 Žalio Velnio būriai pasipildė 157 kovotojais.

1945 m. sausio 10 d. Į Skėrių k., Žaslių vlsč., atvyksta LLA štabo narys vyr. Kestenis, pasivadinęs Mykolu Karecku-Serbentu. Jis paskiriamas apygardos 5-os apylinkės vadu. Batalionai ir DKR, kurios vadu ir Serbento pavaduotoju tampa Žalias Velnias.

1945 m. vasario 15 d. Vyr. ltn. pradėjo vadovauti 5-ajam LLA rajonui, pavadinęs jį 5-ąja LLA apygarda. J. Misiūnas-Žalias Velnias skiriamas pavaduotoju, štabo ir operatyvinio sk. viršininku. Štabo viršininku tampa Jonas Markulis-Vaiduoklis. 1945 m. vasario 16 d. Čiobiškyje išleistas laikraščio „Laisvės keliu" pirmasis numeris.

1945 m. balandžio 13 d. Kaugonių miške, Žaslių vis, žuvo 5-osios LLA apyg. vadas vyr. ltn. Kestenis-Serbentas; bat. vadas Zigmas Kacevičius-Genijus sužeistas į kojas. Apygardos vadovavimą perėmė Žalias Velnias. 1945 m. gegužės pradžioje minima DKA Trakų rinktinė.

1946 m. J. Misiūnui-Žaliam Velniui 15 egz. „pogrindžio sąlygomis". J. Misiūnas įtikėjo turįs reikalą su rimta organizacija. Tuo metu DKA sudarė 2086 žmonės, iš jų 836 partizanai.

1946 m. rugpjūčio 14 d. J. suimamas tuo metu ėjęs DKA vado pavaduotojo pareigas J. Misiūnas-Žalias Velnias. 1946 m. gruodžio 20 d. DKA vadas MGB agentas kpt. įsakymu įteisino DKA pavaldumą J. Markulio BDPS. rinktinės partizanų vadus B. Trakimą-Genelį, L. Kupčiūną-Tigrą P. Klimavičių-Uosį ir kitus; per 1947-1948 m. apgyvendinti Vilniuje, suimti ir nuteisti.

1947 m. vasarą DKA A rinkt, dar turėjo 4 batalionus po 40-50 žmonių. aktyvių veiksmų neatliko. 1-ajam bat. vadovavo P.Petkevičius-Dramblys, 3-ajam A. Praškevičius-Narsuolis, 5-ajam V. Žukauskas-Putinas, 6-ajam K. Gurskas-Riešutas. B rinktinėje - 86 kovotojai.

1948 m. rugpjūčio 5 d. ŠRL srities vado įsakymu DKA vadu paskirtas B rinkt, vadas A. Morkūnas-Plienas. Jam suteiktas kapitono laipsnis. 1950 m. infiltravus į apygardos vadovybę jų agentus, kol 1950 m. sunaikino.

Svarbiausi DKA mūšiai ir įvykiai:

• 1944 08 17. Martinonių pr. būrys užpuolė Musninkų areštinę, išvadavo suimtuosius ir nušovė du milicininkus.
• 1944 08 29. Žaslių vlsč. Skėrių k. nušautas apyl. daržinė, paimta 20 šaukimų į sovietinę armija, paliktas DKA perspėjimas.
• 1944 09 20. Surgelių k., Širvintų vlsč., į partizanų pasalą įkliuvo 8 pasieniečiai.
• 1944 10 06. Kazokiškėse, Vievio vlsč., užpulti sovietinės armijos kareiviai.
• 1944 10 18. Prienų k., Musninkų vlsč., per mūšį žuvo 8 partizanai, du buvo sužeisti.
• 1945 01 30. Grinapolio k., Semeliškių vlsč., surengta pasala iš J. 17 stribų būriui. Mūšyje buvo nukautas NKVD įgaliotinis ir 4 stribai.
• 1945 02 04. Mūšyje su Musninkų stribais, Pigonių k. žuvo Žalio Velnio žmona Ona Misiūnienė.
• 1945 04 07. Partizanai puolė Balninkus, nukauti 3 stribai.
• 1945 05 15. Žaslių stribų būrys prie Jačiūnų k. pakliuvo į partizanų pasalą. ir NKVD įgaliotinis.

DKA vadai ir nariai

DKA vadai ir nariai, paaukoję gyvybes už Lietuvos laisvę:

• Jonas Misiūnas-Žalias Velnias - DKA įkūrėjas ir vadas.
• Jonas Markulis-Vaiduoklis - štabo viršininkas.
• Zigmas Kacevičius-Genijus - bataliono vadas.
• Juozas Norkus-Kerštas - DKR vado pavaduotojas.
• Pranas Petkevičius-Kariūnas - bataliono vadas.
• E. Kavaliauskas-Klajūnas - bataliono vadas.
• A. Galinis-Juodoji Kaukė - A rinktinės bataliono vadas.
• Antanas Taparauskas-Kirvis - A rinktinės kuopos vadas.
• Juozas Petronis-Audra - bataliono vadas.
• K. Gurskas-Riešutas - A rinktinės 6-ojo bat.
• A. Morkūnas-Plienas - B rinktinės vadas.

Šie ir daugelis kitų partizanų kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, tačiau jų pasipriešinimas buvo palaužtas dėl sovietų agentų infiltracijos ir žiaurių represijų.

Atmintis ir įamžinimas

Apie DKA partizanus yra išleista K. Kasparo knyga, pavadinta „Žalio Velnio takais". Apie Giedraičių, Balninkų, Molėtų partizanus 2006 m. surinktą medžiagą paskelbė Jovitas Jankauskas ir Vytautas Simonavičius. Vinco Lozoraičio knyga „Kaišiadoriečių kančių keliai 1940-1953" taip pat mini šio laikotarpio įvykius.

2006 m. įkurtas „Partizanų muziejus Balninkuose". Semeliškių, Vievio, dalies Žaslių vlsč. istorines kovas knygoje „Elektrėnai" epizodiškai aprašė Vytautas Mizara.

Lietuvos laisvės kovų sąjūdis atsikūrė 1992 m. balandžio 11 d. B. kūną priglaudė Vilniaus Saltoniškių kapinės. Lisauskas, jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. plakusi ir šio kovotojo tauri širdis.

Šaltiniai, kuriuose galima rasti daugiau informacijos apie DKA:

• Abromavičius S. Didžioji Kova-K., LPKTS, 1999-440 p.
• Alekna V. Ūžė žalia giria - V., LGGRC, 1999 - 490p.
• Anusauskas A. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais.
• Daumantas J. Partizanai.
• Kasparas K. Lietuvos karas - K., LPKTS, 1999 - 622 p.
• Laisvės kovos 1944-1953 metais: Dok. rinkinys./ D. ir A. Kašėta. - K., LPKTS, 1996-626 p.
• Laisvės kovų archyvas /LPKTS, ist. sekcija. - K. 1991-2006 -1. 1-22.
• Strazdas K. Ukmergės krašto laisvės kovų keliais - K., K. Strazdas, 2006 -336 p.
• Trimonienė R. DKA atmintinos vietos, internetinis variantas.
• Vinco Lozoraičio knyga „Kaišiadoriečių kančių keliai 1940-1953".

tags: #vienas #auksciausiu #kataliku #vienuoliu #gariniu #ordinu