Planuojate statyti namą ir ieškote tinkamo sklypo? Prieš pirkdami pasidomėkite, koks mažiausias sklypo dydis, kuriame galimos individualaus namo statybos. Tikriausiai net nepagalvojate, kad galite nusipirkti per mažą, kuriame tiesiog negalėsite pasistatyti namo. Kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sklypo dydis gali skirtis.
Norint statyti individualų gyvenamąjį namą minimalus žemės sklypo dydis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų reikalavimus. Minimalaus namui skirto žemės sklypo dydžio reikalavimas galioja visoje Lietuvoje.
Apskritai vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2. Kai pasirenkamas vienbučio blokuoto užstatymo tipas, kiekvienam namui skirtas sklypas (arba jo dalis) turėtų būti ne mažesnis kaip 200 m2.
Vilniaus miesto bendrojo plano fragmentas.
Sklypo Užstatymo Tankis
Taip pat, planuojant gyvenamojo namo statybą reikėtų įvertinti ir maksimalų sklypo užstatymo tankį, pavyzdžiui, 400 m2 dydžio žemės sklypo užstatymo tankis negali viršyti 40 proc., o 600 m2 - 35 proc.
Žemės sklypo užstatymo tipas gali būti nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose, įvertinus teritorijoje vyraujančią pastatų ir erdvių išdėstymo struktūrą.
Reikia pasižiūrėti lentelę, kurioje nurodyti užstatymo tankiai sklypams. Man atrodo, užstatymo tankis jūsų sklype yra 40% - pagal tai galite statyti. Bet kuriuo atveju, jums reikia pasitarti su projektuotoju, kuris projektuos namą ir derins statybos leidimą.
Citata iš reglamento: Projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) - ne mažesnis kaip 200 m2.
Statyba Be Leidimo
Namuose valdose sklypuose statybos leidimas yra būtinas tik tada, kai planuojamas pastato dydis viršija tam tikras ribas arba kai pastatas turi būti naudojamas nuolatiniam gyvenimui. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai galima statyti mažesnius namus ar kitus statinius be statybos leidimo, laikantis nustatytų taisyklių.
Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus. Tai leidžia statyti mažesnius, sezoninius ar pagalbinius pastatus be biurokratinių procedūrų.
Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą. Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m2. Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui. Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai. Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m2 ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.
Ar sklypo pasirinkimas įtakoja namo statybos kainą?
Namo statybos kaina priklauso ne tik nuo bendrojo ploto, tačiau ir nuo sklypo ploto ir jo konfigūracijos
Renkantis sklypą, reikėtų atkreipti dėmesį į:
- Sklypo formą ir reljefą
- Reglamentus ir apribojimus
- Atsitraukimą nuo sklypo ribų
- Komunikacijas ir tinklus
- Apsaugos zonas
Sklypo Padalijimas
Planuojant atidalinti žemės sklypą prie esamo pastato, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi minimaliam sklypo dydžiui ir kitoms sąlygoms. Jei turite 15 arų sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu ir norite sklypą padalinti, pirmiausia reikėtų kreiptis į matininką arba tiesiai į savivaldybę.Kiekvienas rajonas turi skirtingus minimalius sklypo dydžius: mieste sklypai paprastai mažesni, o rajone - didesni. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone minimalus namų valdos sklypo dydis yra 10 arų, o mieste vidutinis minimalus sklypo dydis yra 5-6 arai.
Svarbūs aspektai prieš pradedant:
- Sklypo paskirtis: Reikia žinoti, kokia yra sklypo paskirtis.
- Vieta: Svarbu vadovautis tos vietovės bendruoju planu, kuriame numatytas mažiausias galimas sklypo plotas.
- Pastatų registracija: Reikia įvertinti, ar ūkinis pastatas yra registruotas ir ar galima jį atskirti nuo pagrindinio pastato dalinant sklypą.
Jeigu sklype yra gyvenamasis pastatas, galima daryti prielaidą, kad sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokiems sklypams turi būti formuojami ne mažesni kaip 4 arų sklypai (arba 2 arai, jei planuojama blokuota statyba).
Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad kai kurios savivaldybės bendraisiais, specialiaisiais planais, mero, tarybos potvarkiais ar kitais teisės aktais gali nusistatyti reikalavimus minimaliam sklypo dydžiui. Todėl būtina išsiaiškinti, kokie reikalavimai galioja Jūsų konkrečioje savivaldybėje.
Svarbu suprasti, kad ant atskiro sklypo vien ūkinis pastatas negali funkcionuoti. Ūkinis pastatas yra tik priklausinys, todėl atidalijant žemės sklypą prie ūkinio pastato, turi būti pakankamai žemės pastatyti pagrindiniam pastatui.
Formavimo ir Pertvarkymo Projektai
Formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas siekiant pakeisti žemės sklypo paskirtį, tačiau tik tais atvejais, kai sklypas padalijamas į kelis atskirus sklypus. Perdalijimo atveju galimas supaprastintas variantas, nerengiant formavimo pertvarkymo projekto.
Bendrą formavimo ir pertvarkymo projekto kainą sudaro ne tik projektavimo darbai, bet ir pasiruošimo projektavimui darbai, taip pat reikėtų įsivertinti darbus po projekto patvirtinimo. Kainą lemia:
- Sklypo dydis
- Projektavimo reikalavimai
- Užstatymas
- Nuotolis iki sklypo
Kitas dažnai pasitaikantis atvejis, kai rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas, yra tada, kai reikia suformuoti sklypą esamiems pastatams eksploatuoti (jei pastatų būklė gera, blogiausiu atveju užtenka paprastojo remonto funkcionavimui).
Jei jus domina tik žemės sklypo paskirties pakeitimas ir sklypas nėra dalinamas į daugiau sklypų, tokiu atveju žemės sklypo pertvarkymo projektas nereikalingas - užtenka kreiptis į savivaldybę su prašymu, ir jei šioje teritorijoje pagal bendrąjį savivaldybės planą įmanomas paskirties keitimas, jis bus atliktas.
Formavimo ir pertvarkymo projektai, rengiami vadovaujantis savivaldybės ir kitų suinteresuotų institucijų nustatytais reikalavimais, privalo atitikti teritorijoje galiojančius bendruosius, detaliuosius bei specialiuosius planus ir žemėtvarkos projektus.
Kiti svarbūs terminai:
- Topografinė nuotrauka: Detalus 2,5 D vietovės planas, rengiamas masteliu 1:500.
- Žemės sklypo kadastriniai matavimai: Tikslieji žemės matavimai.
- Geodezinis planas: Žemės kadastrinių matavimų planas.
Jeigu turite klausimų dėl namų valdos žemės sklypo padalinimo, reikėtų kreiptis į matininkus arba savivaldybę. Padalinimo procedūra gali užtrukti, o kaina priklauso nuo įvairių faktorių.
Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, norint tiksliai atsakyti, kiek mažiausiai arų turi būti prie ūkinio pastato, būtina žinoti konkrečios savivaldybės reikalavimus ir sklypo paskirtį. Rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės įvertinti situaciją ir priimti tinkamus sprendimus.
Klaidų, Renkantis Sklypą, Sąrašas
Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą.
Dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas. Dažnai žmonės pagalvoja apie tai, kad svarbu įsivertinti įvažiavimą į sklypą, iš kurios pusės bus įvažiuojama - pietinės, rytinės, vakarinės ar šiaurinės. Tai svarbu dėl namo orientacijos. Bet dažnu atveju nežinoma apsaugos zonų, kurios yra nustatytos sklypui.
Apsaugos zonos, pirmiausia, gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona. Taip pat vandentiekio, nuotekų inžineriniai tinklai, kurie gali eiti per sklypą ir riboti užstatymą.
Taip pat būna kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio.
Labai svarbu tai žinoti, nes, pavyzdžiui, jei kaimynas pasistatė namą 3 metrai iki savo sklypo ribos, pirmasis gavo tokiam projektui statybos leidimą, jis išlaiko reikalavimus, nes šalia esantis sklypas šalia buvo dar tuščias. Tarkime, kad namas yra mūrinis, tai jo gaisrinės saugos klasė bus antra ir mums, kitame sklype norint statyti kitą pastatą, iki šito kaimyno namo reikėtų išlaikyti 8 metrus.
Pirkėjai dažnai nežino ir kito reikalavimo, susijusio su gaisro gesinimu. Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys. Jeigu taip nėra, tokiu atveju sklype reikia arba projektuoti, kasti kūdrą, arba gaisrinius rezervuarus, o tai apriboja užstatymą.
Vandens telkinio apsaugos zona.
Tačiau reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių. Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 50 metrų statyba yra negalima. Yra atvejų, kai žmogus nusipirko sklypą labai gražioje vietoje, prie upės, mes įvertinome šlaitą, apsaugos juostą, apsaugos zoną dėl gatvės ir liko užstatymui tik apie 30 kv. m. Žmogus tikėjosi pasistatyti gyvenamąjį namą, bet to padaryti buvo neįmanoma. Tam, kad žmonės tokių klaidų išvengtų, būtų logiška prieš perkant sklypą įsivertinti ir pasišnekėti su ekspertais dar prieš perkant sklypą.
Taip pat, prieš perkant sklypą reikia atkreipto dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. Tai reikėtų pirmiausia pardavėjo klausti, ar iki sklypo ateina komunikacijos ir kur eina. Nes vėlgi, jos turi savo apsaugos zonas. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti. Dar vienas niuansas dėl įvažiavimų į sklypą.
Kokio dydžio sklypą pirkti geriausia?
Įsigiję sklypą, naujakuriai ima braižyti savo svajonių namo projektą. Tačiau, ne visada yra galimybė suprojektuoti tokį namą, kokio nori pirkėjai, nes jam tiesiog netinka įsigyto sklypo forma.
Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais. Tai vėlgi, net jei sklypas yra didesnis, užstatymo tankumas jame gali būti mažesnis.
Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo. Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas.
Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 a. sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Tai jau yra dideli skaičiai. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo.
Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą.
Patarimai, Kaip Nepadaryti Klaidų
Taigi, klaidų sąrašas, renkantis sklypą, tikrai nemažas. Ką daryti, kad išsirinktume geriausią variantą? Pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą.
Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis.
Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų.
Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.
Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.
Kaip išsirinkti žemės sklypą
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie minimalius sklypo reikalavimus ir statybos leidimus:
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Minimalus sklypo plotas | Vienbučiam ar dvibučiam namui: 400 m2. Blokuoto užstatymo atveju: 200 m2 kiekvienam namui. |
| Sklypo užstatymo tankis | Priklauso nuo sklypo dydžio (pvz., 40% 400 m2 sklypui). |
| Statybos leidimas | Būtinas, jei namas didesnis nei 80 m2, naudojamas nuolatiniam gyvenimui arba yra kultūros paveldo teritorijoje. |
| Statyba be leidimo | Galima statyti iki 80 m2 sezoninius pastatus namų valdos sklypuose, laikantis teritorijų planavimo reikalavimų. |
| Svarbu: Prieš perkant sklypą ir pradedant statybas, rekomenduojama pasikonsultuoti su projektuotoju ir vietos savivaldybe dėl konkrečių reikalavimų ir apribojimų. | |
Statybos leidimo schema.