Kaip būti sunkiai pasiekiamam santykiuose: psichologinės įžvalgos

Meilė - viena pagrindinių žmogaus motyvų ir poreikių. Mes esame linkę ieškoti emocinio intymumo santykiuose. Anot žymios antropologės ir sociologės H.Fisher, mes gimstame tam, kad mylėtumėme.

Tačiau, kaip išlaikyti sveiką pusiausvyrą santykiuose ir nebūti pernelyg priklausomam nuo partnerio? Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip būti sunkiai pasiekiamam santykiuose, remiantis psichologinėmis įžvalgomis ir patarimais.

Meilės sudedamosios dalys

Kai kurie psichologai mėgina išskirti meilės sudedamąsias dalis:

• Aistra: Atspindi seksualinį potraukį jūsų partnerio atžvilgiu. Šis troškimas gali būti įvairių formų: romantiška trauka, stiprus seksualinis potraukis arba noras būti kartu su partneriu.
• Intymumas: Apibūdinamas artumu, glaudžiais ryšiais ir stipriais emociniais ryšiais. Tačiau intymumas, išgyvenamas ne tiek per fizinį, kiek per emocinį dviejų žmonių ryšį, turėtų vesti prie valingo sprendimo visą savo gyvenimą skirti vienas kitam.
• Įsipareigojimas: Atspindi sprendimus išlaikyti santykius.

Psichologai pabrėžia, jog meilė nėra duotybė, vien poreikis mylėti ir būti mylimam, tačiau ir darbas mylėti kitą, save reikia pastangų. E. Fromm teigia, kad meilės, kaip ir bet kokio kito meno, reikia mokytis.

Vyrai ir moterys: skirtingi poreikiai

Moterys ir vyrai turi skirtingų poreikių. Vyrai kankinasi prieš užmegzdami santykius, moterys - po to, kai susiranda partnerį. Vyro reiklumas kyla iš meilės iš pirmo žvilgsnio. Vyrai daug labiau kankinasi, kaip gauti moterį, nei kaip paskui ją išlaikyti. Kuo mažiau vyras žino apie moterį, tuo žavesnė ji jam iš pradžių - ir tuo labiau jis nori su ja bendrauti.

Įprastuose santykiuose moterys daugiau nei vyrai nori žinoti, kurlink krypsta jų santykiai ir nerimauja dėl jų ilgalaikiškumo, nes moterys į santykius kur kas daugiau investuoja reprodukcine prasme. Moterims gali ilgiau užtrukti pasinerti į santykius emociškai, bet kai tai įvyksta, jos pameta galvą.

Kaip neįpulti į liguisto poreikio pinkles

Perdėtas poreikis kyla iš aistros paaštrėjimo kritišku santykių momentu arba jų siekiant. Mūsų emocijos tiesiog leidžiasi siekti tikslo. Mes sau pasakome: „Man reikia, kad ji mane pamiltų, ir negaliu pasiduoti“. Šis jausmas įsijungia, kai nesame tikri, ar galime ką nors pasiekti, bet tikime (arba įsivaizduojame), jog turime galimybę.

Kai atsikratote liguisto poreikio, netampate abejingu, priešingai - aistringesniu; juntate aistrą ir ryšį be desperacijos. Meilės veiksmas suteikia mums pasitenkinimo jausmą. Gauti meilę malonu - bet tai nėra būtinybė. Mėgaukitės savo siekiais, bet atsisakykite tikėti, kad be to ypatingo žmogaus negalite būti laimingi.

Patarimai vyrams:

• Suvokite savo norą siekti idealizuotos moters, gal netgi buvusiosios (vėl idealizuotos, praėjus kuriam laikui).
• Priminkite sau, kad jūsų genetinis palikimas - apkvailinti save prieš įsitraukiant į santykius ir paskui atsitraukti nukėlus moterį nuo pjedestalo.

Patarimai moterims:

• Suvokite savo polinkį tikėti, kad jums reikia bet kokia kaina išsaugoti santykius.
• Jums reikia atsisakyti minties, kad reikia išsaugoti net itin sudėtingus santykius.

13 poros santykių ir santuokos iliuzijų

Šiuolaikinė visuomenė vis dar toleruoja ir net skatina įvairiausius mitus, klaidingus įsitikinimus ir fantazijas apie porų ar sutuoktinių santykius. Santykiuose, santuokoje ar bet kokioje kitoje veiklos srityje, nesuvokus tikrovės ir vis stengiantis įšpildyti mums primestus neadekvačius idealus, vargu ar galima tikėtis kokių nors paguodžiančių rezultatų.

V. Albisetti išskiria keletą jo darbe dažniau pasitaikiusių iliuzijų, kurios porų santykius varo į neviltį, nes yra tiesiog neįgyvendinamos:

1. Noras surasti idealų partnerį. Iš tiesų ieškoma ne meilės, o globos, saugumo, patogumo ar galimybės per kažką kitą realizuoti savo troškimus.
2. Manymas, kad tik poros santykiai gali padaryti mus visaverte asmenybe. Tikrasis žmogaus visavertiškumas pasiekiamas tik vienu būdu: kuo geriau pažinti save, priimti save ir pačiam save pranokti.
3. Įsitikinimas, kad visada reikia būti kartu. Vieną kartą ir visam laikui mes privalome įsisąmoninti, kad žmogui būti vienam yra natūralu. Mūsų egzistencijos unikalumas, nepakartojamumas sykiu padaro mus ir vienišus.
4. Kitas privalo suprasti viską ir kuo greičiau. Klaidinga yra manyti, kad kitas gali atspėti mūsų mintis. Pasistenkime priimti, jog meilė nėra pastovi ir visada stipri jėga.
5. Tikėjimas, kad geroje santuokoje negali būti savimi. Geroje santuokoje, santykiuose, bendri planai užima didžiąją dalį, tačiau taip pat paliekama galimybių ir atskiro individo asmenybės bei planų realizavimui.
6. Galvojimas, kad santykiuose reikia keisti savo būdą. Gera santuoka remiasi vienas kito priėmimu. Tačiau pasikeisti visiškai, tikrai nėra įmanoma. To tikėtis būtų iliuzija.
7. Įsitikinimas, kad santykių sėkmė priklauso nuo charakterių panašumo. Geri santykiai ar santuoka, visai priešingai, remiasi charakterių tarpusavio papildymu, gebėjimu priimti skirtumus.
8. Įsitikinimas, kad santykiuose reikia nuolat derėtis, sudarinėti sandorius. Nemokėjimas gerbti ir priimti kitą tampa varginančių ginčų priežastimi.
9. Iliuzija, kad geri santykiai turi būti statiški. Svarbu įsisąmoninti, kad santykiai yra sistema, kur derėtų rasti pusiausvyros tašką, tarp nuolatinių pasikeitimų ir sąstingio tarpsnių.
10. Įsitikinimas, kad santykiai žlugs, jei nebus nuolatinės psichologinės analizės. Iliuzija manyti, kad visko išsakymas apie save ir visko sužinojimas apie kitą jau savaime sukurs intymumą, bendrystę, sėkmingus santykius.
11. Manymas, kad geruose santykiuose ar santuokoje turi būti daug sekso. Geriau mažiau sekso, tačiau iš meilės, o ne daug ir atliekamo bet kaip.
12. Galvojimas, kad geriems santykiams ar santuokai sukurti nereikia daug laiko. Norėti padaryti viską apskritai - tai nieko nepadaryti gerai.
13. Nuomonė, kad gerą santuoką ar santykius galima sukurti be pastangų, be supratimo. Santuoka ar santykiai nėra galutinis tikslas, tai tik pradžia.

Kodėl moterys renkasi "blogus" vyrus?

Klausimas, kodėl kai kurios moterys vėl ir vėl renkasi emociškai nepasiekiamus, manipuliuojančius ar net žalingus partnerius, kyla ne tik aplinkiniams, bet ir pačioms moterims. Viena pagrindinių priežasčių slypi ankstyvuose prisirišimo patyrimuose. Jei meilė buvo nenuosekli, lydima emocinio šalčio, kritikos ar atstūmimo, suaugus moteris gali nesąmoningai painioti meilę su pastangomis ją „užsitarnauti“.

Psichologai taip pat kalba apie savivertės vaidmenį. Moterys, kurios giliai viduje abejoja savo verte, dažnai renkasi partnerius, patvirtinančius šį vidinį įsitikinimą. Santykiai su „blogu“ vyru tampa savotišku įrodymu sau: „Aš ir nesu verta daugiau.“ Tokie santykiai nėra malonūs, tačiau jie atitinka vidinį pasakojimą apie save.

Dar vienas svarbus aspektas - emocinė chemija ir adrenalinas. Psichologai pabrėžia, kad nestabilūs santykiai dažnai sukelia stiprius emocinius svyravimus: nuo euforijos iki skausmo. Tokia dinamika gali būti klaidingai suvokiama kaip aistra ar „tikra meilė“.

Galima teigti, kad patrauklumas ne visada kyla iš saugumo ar pagarbos - dažnai jis gimsta iš pažįstamos emocinės dinamikos. Jei ankstyvieji ryšiai buvo kupini nestabilumo, atstūmimo ar nenuoseklumo, ramus ir emociškai brandus vyras gali atrodyti „nuobodus“ ar „be kibirkšties“.

Prisirišimo stiliai ir santykiai

Pasak psichoterapeutės D. Vietrinienės, „Hormonų sukeltas entuziazmas užmaskuoja tikrovę. Mes daug kalbame, kuriame svajones ir netikime, kad kažkas gali pasisukti visiškai kitaip. Tačiau traukai blėstant keičiasi ir santykis. Mes imame partnerį matyti kitaip. Ir būtent tada pradeda „lįsti“ prisirišimo stilius“.

Prisirišimo stiliai:

• Saugus prisirišimas: Žino, kas yra pusiausvyra tarp artumo ir laisvės, išmoksta rūpintis savimi ir brangiais žmonėmis, yra abipusė pagarba ir pasitikėjimas, dėmesingumas.
• Nerimastingas prisirišimas: Nuolat ieško savo vertės patvirtinimo kituose. Jie tampa pernelyg priklausomi nuo artimų santykių, todėl bijo būti palikti.
• Vengiantis prisirišimas: Dažnai išorėje atrodo ramūs ir nepriklausomi, elgiasi perdėtai savarankiškai. Suaugę jie atsitraukia iškart, kai tik susiduria su konfliktu ar stipriais jausmais.
• Neorganizuotas prisirišimas: Kartu ir desperatiškai trokšta ryšio su kitu, ir jo bijo būti atstumti. Juos kamuoja chaotiškos, nenuspėjamos stiprios emocijos ir reakcijos.

Gera žinia yra tai, kad prisirišimo stilius nėra nulemtas dalykas. Įsisenėjusias žaizdas gali gydyti terapija bei saugūs santykiai.

Laimingi santykiai: kasdienis darbas

Laimingi ir tvirti santykiai - abiejų įsimylėjėlių kasdienio darbo rezultatas. Kad ir kokia tvirta atrodytų jūsų sąjunga, abu poros nariai turi nuolat dėti pastangas, kad ji taptų dar patikimesnė.

Žingsniai link laimingų santykių:

1. Meilė sau: Yra pirmoji ir svarbiausia sėkmingų santykių sąlyga.
2. Pozityvus požiūris: Nebarti už klaidas, o girti už pasiekimus.
3. Asmeninė erdvė: Kiekvienam žmogui reikia asmeninės erdvės ir laiko, kurį jis galėtų skirti tik sau.
4. Pasitikėjimas: Poroje visų pirma turi viešpatauti pasitikėjimas.
5. Dėmesys vienas kitam: Nenumokite ranka netgi į menkiausią progą papasakoti partneriui, kaip jūs jį vertinate.

Atminkite, kad bet koks tikslas pasiekiamas, jei siekiamas drauge su mylinčiu ir suprantančiu žmogumi.

tags: #kaip #buti #sunkiai #pasiekiama