Didžiųjų šalies miestų gyventojai nuo šiol galės lengviau gauti informacijos apie jų mokamus komunalinius mokesčius, be to, galės juos lyginti su kitiems daugiabučiams tenkančia mokesčių dalimi.
Pirmieji duomenys apie komunalinių mokesčių vidurkį, į kurį įtraukti mokėjimai už šilumos energiją, vandenį, elektrą, dujas ir administratoriaus arba bendrijos mokesčius, jau teikia projektas, renkantis ir analizuojantis informaciją apie gyvenamąją aplinką Kurgyvenu.lt.
Šildymo kainos didmiesčiuose
Šaltasis metų sezonas visuomet pasitinka gerokai išaugusiomis sąskaitomis už komunalinius mokesčius. Ekspertai sako, kad reikėtų įprasti šildymo sezonui ruoštis iš anksto, pavyzdžiui, taupyti tam pradėti dar vasarą arba pasirūpinti namo renovacija ir apšiltinimu, kokybiškais langais bei durimis. Tačiau ką daryti, jei šiemet to nespėjote padaryti? Siūlome jums išbandyti bent keletą patarimų, kurie padės išlaikyti šilumą būsto viduje, o tuo pačiu - taupyti, nes šildymui reikės sunaudoti mažiau energijos.
Vertinant vidutines dviejų pastarųjų šildymo sezonų kainas, pigiausi Kauno rajonai šiuo atžvilgiu yra Dainava, Šilainiai ir Gričiupis. Čia vidutinė šildymo sezono kaina siekia apie 4,50 Lt už kvadratinį metrą ribą. Tiesa, tai kone litu daugiau nei mažiausia vidutinė Vilniaus rajono šildymo kaina. Tuo tarpu didžiausia vidutinė kaina Kaune - viršija net 6 Lt/kv. m.
Vertinant vidutines dviejų pastarųjų šildymo sezonų kainas, mažiausiai už šildymą Vilniuje moka Pilaitės, Žirmūnų, Pašilaičių ir Lazdynų gyventojai. Čia vidutinė vieno šildymo sezono kaina nesiekia 4 Lt už kvadratinį metrą.
Šildymo kainų atžvilgiu brangiausiais rajonais galima vadinti Panerius, Senamiestį, Grigiškes, Naujininkus ir Naujamiestį. Čia didžiausia vidutinė kaina viršija net 6 Lt/kv.
Gyventojų patirtys ir šildymo kainos
Vilniaus miesto gyventojai su portalu tv3.lt dalijosi savo sąskaitomis už šildymą. Žirmūnų gyventoja Inga, gyvenanti senos statybos daugiabutyje, dviejų kambarių bute, sakė, kad už šildymą mokės šiek tiek daugiau nei 90 eurų. Tuo metu Viršuliškių mikrorajono gyventojas Dainius irgi dalijosi 95 eurų sąskaita.
Viršuliškėse naujos statybos daugiabutyje gyvenanti Jurgita sakė, kad už šildymą ir karštą vandenį mokės vos 20 eurų. „Butas trijų kambarių, praėjusį mėnesį mokėjome panašiai. Gyvename šiltai, skųstis tikrai neturime kuo. Prieš porą metų gyvenau senos statybos bute, tai už šildymą tekdavo kelis kartus daugiau mokėti“, - sakė moteris.
Vilniaus šilumos tinklų informacija
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pranešė, kad gruodžio 10 d. klientams jau paruošė sąskaitas ir išsiuntė sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį. Šiltesnis gruodis lėmė mažesnį šilumos suvartojimą - tai atsispindi ir sąskaitose už 2022 m. gruodžio mėnesio šildymą, kurios yra šiek tiek mažesnės, nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis 2022 m. gruodžio mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje buvo 9,50 ct/kWh be PVM. Tuo metu Vilniuje šilumos kaina gruodį buvo mažiausia tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir siekė 8,47 ct/kWh be PVM.
Už 2022 m. gruodžio mėnesį 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 68 eurų sąskaitą, nerenovuotame daugiabutyje - 114 eurų.
Kas lemia sąskaitų dydį?
- Šilumos kaina
- Lauko oro temperatūra
- Būsto energetinis efektyvumas
- Šilumos vartojimo įpročiai
2022 m. gruodžio mėnesis buvo šiltesnis, nei praėjusiais (2021 m.) metais - vidutinė lauko oro temperatūra Vilniuje buvo -3 °C, kai tuo tarpu 2021 m. gruodį vidutinė temperatūra buvo -3,7 °C.
Pagalba apmokant sąskaitas už šildymą
Klientai, susiduriantys su finansiniais sunkumais apmokant sąskaitas už paslaugas, gali pasinaudoti ir siūlomu pagalbos paketu. Vilniečiai gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl kompensacijų šildymui ir karštam vandeniui - atitikus kriterijus, kompensacijos skiriamos visam šildymo sezono laikotarpiui.
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą Vilniuje
Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir Vilniaus miesto tarybos sprendimus, nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje pakeista mokėjimo tvarka už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vilniaus mieste dvinarė rinkliava nustatyta įgyvendinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr.
Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės yra patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-05-11 sprendimu Nr. 1-445 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai yra patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Daugiabučio namo gyvenamosios kategorijos patalpų metinė rinkliava sudaro 0,0642 Eur už kv.
Rinkliavos dedamosios
Kadangi tikslus per mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svoris bus žinomas tik pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kintamoji rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą ir kuriam priskirtas individualaus naudojimo konteineris, apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį atiduotų atliekų svorį padauginus iš kintamosios rinkliavos dalies dedamosios (Eur/kg).
Pastovioji ir Kintamoji dalys apskaičiuojamos pagal objekto bendrą plotą (kv.
390 kg - nustatytas galimas per mokestinį laikotarpį (metus) NTO susidaryti atliekų svoris (patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-09-16 sprendimu Nr.
Kaip skaičiuojama kintamoji dalis daugiabučiuose namuose?
Jeigu daugiabutis namas naudojasi bendro naudojimo konteineriu, kuris yra apibrėžtoje ir kontroliuojamoje teritorijoje, t. y. aptvertas ir niekas kitas juo nesinaudoja, bendrija gali pateikti SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą šį konteinerį priskirti prie individualaus naudojimo konteinerio ir kintamąją dalį skaičiuoti pagal susidariusį faktinį atliekų kiekį.
Administratoriui kartu su prašymu pateikiamas gyvenamosios - daugiabučių pastatų paskirties NTO savininkų daugumos sprendimas dėl individualaus naudojimo konteinerio priskyrimo NTO ir kintamosios rinkliavos dalies skaičiavimo priklausomai nuo atiduotų atliekų svorio bei vieno iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ar pastatų administratoriaus įgaliojimas būti kintamosios rinkliavos dalies mokėtoju.
Atliekų vežėjai mišrias komunalines atliekas renka šiukšliavežėmis, kuriose sumontuota metrologiškai patikrinta svėrimo įranga. Kiekvieno atliekų išvežimo metu atliekos pasveriamos ir kartu su svoriu pateikiama visa informacija SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (pvz. konteinerio numeris, laikas, vietos koordinatės ir kt.
Gyventojai, rūšiuojantys buityje susidarančias atliekas, mažina mišrių atliekų kiekį, t. y. mažina aplinkos taršą ir išlaidas už mišrių atliekų tvarkymą.
Lengvatos
Rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu NTO ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos - 100 proc.
Rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis - 100 proc.
Lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos arba nuo vėlesnės prašyme nurodytos datos (mėnesio 1 dienos), bet ne ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui.
NTO savininko pasikeitimas
Informuokite SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apie NTO savininko pasikeitimą. Rinkliava buvusiam savininkui skaičiuojama už visą kalendorinį mėnesį, kurį jis buvo NTO savininku, nepriklausomai nuo to, kurią mėnesio dieną pasikeitimas įvyko. Naujam NTO savininkui rinkliava skaičiuojama nuo kito mėnesio, per kurį pasikeitė NTO savininkas, pirmos dienos.
Kaip apmokestinami bendraturčiai?
Jeigu apmokestinamasis NTO priklauso keliems bendraturčiams, rinkliava apmokestinamojo NTO bendraturčiui skaičiuojama proporcingai jo valdomai tokio NTO daliai. Jeigu rinkliava apmokestinamas nekilnojamasis turtas priklauso keliems bendraturčiams, mokėjimo pranešimai siunčiami atskirai visiems bendraturčiams.
Mokėjimo būdai
- banko pavedimu (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos surenkamosios sąskaitos nr. LT34 4010 0510 0422 7917 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
- Klientų aptarnavimo skyriuje: Konstitucijos pr. 3 (Vilniaus miesto savivaldybė); Spaudos g. 6-1 (AB Vilniaus šilumos tinklai); Laisvės pr.
Ką daryti susidarius skoloms?
Tarp SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ ir įsiskolinusio fizinio ar juridinio asmens pasirašomas susitarimas dėl skolos išdėstymo dalimis ir vekselis.
Kodėl reikia mokėti skolos administravimo mokestį?
Neapmokėjus skolos iki mokėjimo pranešime nurodyto termino, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ gali skolą perduoti skolų administravimo įmonei išieškoti neteisminiu būdu, siekiant pareikšti, vykdyti ir apginti teisėtą reikalavimą mokėti rinkliavą. Skolų administravimo įmonė taiko skolos administravimo mokestį, kuris skaičiuojamas nuo perduotos administravimui sumos.
Vilniaus miesto dalys
- Šiaurinė miesto dalis - Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys.
- Rytinė miesto dalis - Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis.
- Pietinė miesto dalis - Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis ir pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis.
- Vakarinė miesto dalis - Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės ir Lazdynų seniūnijos.
- Centrinė miesto dalis - Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalys ir šiaurinė Vilkpėdės seniūnijos dalis.
Konteinerių ištuštinimas
Atliekų vežėjas turi teisę neištuštinti konteinerių, jeigu atliekų turėtojas nepristato atliekų surinkimo konteinerio į suderintą konteinerių ištuštinimo vietą nustatytu laiku arba konteineris yra fiziškai nepasiekiamas.
Mišrių komunalinių atliekų konteineriai ištuštinami ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per dvi savaites.
Konteinerių priežiūra
Bendrojo naudojimo komunalinių atliekų požeminiais, pusiau požeminiais konteineriais, jų priežiūra bei remontu privalo rūpintis jų savininkas.
Bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų antžeminius konteinerius plauna ir dezinfekuoja mišrių komunalinių atliekų vežėjas, požeminius ir pusiau požeminius - jų savininkas.
tags: #vetrunges #bustas #saskaitos #uz #komunalinius