Verslo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma įmonės vertė konkrečiai datai ir parengiama verslo vertinimo ataskaita. Dažniausiai verslo vertinimas orientuotas į įmonės rinkos vertę arba tikrąją vertę, remiantis finansiniais rezultatais, pinigų srautais, turto struktūra, rizikos vertinimu, sektoriaus multiplikatoriais ir sandorių praktika.
Visų pirma tą nuspręsti padaryti gali verslo savininkas arba vienas bendrasavininkių tiesiog norėdami(-as) sužinoti esamą vertę. Tačiau dažniausiai turtą vertinti renkamasi tuomet, kai vyksta tam tikri pasikeitimai įmonės viduje ar išorėje bei siekiama įgyvendinti konkrečius sprendimus:
- Kai keičiasi įmonės vidaus struktūra, organizacija arba akcininkai.
- Kai įmonė padalijama.
- Kai įmonė parduodama, perkama arba susijungia su kitu juridiniu asmeniu.
- Kai įmonė nori didinti įmonės valdymo efektyvumą.
- Kai yra priimami sprendimai dėl investicinių projektų.
- Bankroto bei nesutarimų atveju.
- Teismo įpareigojimu.
- Kitais rečiau sutinkamais atvejais, kai norima gauti kreditą, apdrausti stambų ar smulkų verslą ir kt.
Stambaus ar smulkaus verslo vertės apskaičiavimas bei jo principai yra aiškiai apibrėžti vertinimo metodologijoje. Šie metodai - griežtai reglamentuoti, tačiau tai, kaip specialistas juos pritaiko jūsų verslo vertinimo procese, gali skirtis.
Pradžiai dažniausiai pakanka finansinių ataskaitų (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaitos) ir ilgalaikio turto sąrašo. Įprastai verslo vertinimas trunka 10-20 darbo dienų.
Verslo Vertinimo Metodai
LUGIS - Aktyvūs ugdymo metodai: į(si)vertinimas
Verslo vertinimas Lietuvoje paprastai atliekamas taikant vieną ar kelis iš trijų klasikinių požiūrių: pajamų metodas, lyginamasis metodas ir turto požiūrio metodų derinys. Metodų parinkimas priklauso nuo vertinimo tikslo, įmonės veiklos pobūdžio, duomenų prieinamumo, pelningumo, augimo perspektyvų ir palyginamų sandorių rinkoje.
Pajamų Metodas
Pajamų metodas (dažniausiai diskontuotų pinigų srautų metodas - DCF) įmonės vertę nustato pagal prognozuojamus pinigų srautus, diskonto normą ir terminalinę vertę. Šis metodas ypač tinkamas, kai įmonė generuoja (ar pagrįstai prognozuoja) stabilias pajamas ir pinigų srautus.
Vertinant šiuo metodu, vyksta įmonės vertės nustatymas, tam analizuojama įmonės veiklos istorija, ekonomikos ir verslo šakos plėtros perspektyvos. Remiantis šia informacija, apskaičiuojamos įmonės finansinės prognozės.
Lyginamasis Metodas
Lyginamasis metodas įmonės vertę nustato pagal panašių įmonių multiplikatorius (pvz., EV/EBITDA, P/E) ir (ar) panašių sandorių rodiklius. Metodas stiprus, kai yra pakankamai patikimų palyginamų bendrovių ir sandorių duomenų.
Šis verslo vertinimas analizuoja panašių bendrovių, veikiančių tame pačiame sektoriuje, rinkos vertę. Apskaičiuojami lyginamųjų rodiklių vidurkiai, kurie apibūdina įmonės vertę, priklausomai nuo pajamų, pardavimų ir kitų duomenų.
Turto Požiūrio Metodų Derinys
Turto požiūrio metodų derinys įmonės vertę grindžia turto ir įsipareigojimų verte (grynąja turto verte). Jis aktualus, kai įmonės vertę daugiausia lemia turtas (pvz., nekilnojamasis turtas, įranga), kai veikla nepelninga ar epizodinė, arba kai vertinamas įkeitimas, restruktūrizavimo ar likvidavimo scenarijus.
Vertinant šiuo metodu, apskaičiuojamas balanse esantis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą, gautinas sumas, atsargas). Rinkos kainai paskaičiuoti, iš šio turto atimami visi įsipareigojimai (banko paskolos, skolos tiekėjams ir kt.).
Geriausia, jeigu vertinime naudojamos kelių rūšių analizės, kadangi kuo daugiau duomenų bus įtraukiama, tuo tikslesni būna galutiniai rezultatai.
Verslo vertinimo metodai:
- Pajamų metodas.
- Lyginamasis metodas.
- Lyginamojo metodo ir (arba) pajamų metodo, ir (arba) išlaidų (kaštų) metodo darinys - turto požiūrio metodų derinys.
Priklausomai nuo įmonės specifikos, nematerialus turtas gali būti net vertingesnis už materialųjį arba atvirkščiai.
- Nematerialųjį turtą sudaro augimo galimybės, leidimai, licencijos, patentai bei prekės ženklai.
- Materialųjį turtą sudaro visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: patalpos, transporto priemonės, įranga, baldai, technika ir visas kitas trumpalaikis bei ilgalaikis turtas.
Turto Vertinimo Tikslai
Turto vertinimo tikslai, kaip apibrėžti metodikoje, nurodo, kam bus naudojami vertinimo rezultatai ir kokią vertės rūšį reikia pagrįsti.
Žemiau pateikiami metodikoje išskiriami tikslai ir trumpas jų paaiškinimas:
- Finansinių ataskaitų sudarymo - Vertinimas reikalingas, kai finansinėje atskaitomybėje reikia pagrįsti turto ar verslo vertę (pvz., tikrosios vertės nustatymas, apskaitos sprendimai, įsigijimų apskaita).
- Apmokestinimo - Vertinimas taikomas apmokestinimo tikslais, kai reikia pagrįsti vertes mokesčių administratoriui ar mokestiniams skaičiavimams (pvz., sandorių kainodarai, ginčams, perleidimo atvejams).
- Draudimo, nuostolių nustatymo - Vertinimas naudojamas draudimo sumoms nustatyti arba žalai / nuostoliams įvertinti (pvz., įvykus draudiminiam įvykiui, sugadinus turtą, praradus pajėgumus).
- Įkeitimo - Vertinimas reikalingas įkeitimo tikslais, kai turtas ar įmonės akcijos naudojamos kaip užstatas bankui ar kitam kreditoriui (įkeitimo vertės ir rizikos pagrindimas).
- Nuosavybės teisės perleidimo - Vertinimas atliekamas perleidžiant nuosavybės teises (pirkimas-pardavimas, dovanojimas, reorganizavimas, akcijų paketo perleidimas), kai svarbi teisinga ir pagrįsta perleidimo vertė.
- Kitais tikslais - Vertinimas gali būti atliekamas ir kitoms pagrįstoms reikmėms (pvz., teismo procesams, akcininkų ginčams, priverstiniam akcijų išpirkimui, investuotojo pritraukimui, strateginiam planavimui).
Verslo Vertinimo Kaina
Verslo vertinimo paslaugų kaina visuomet yra derinama individualiai. Ji priklauso nuo įmonės dydžio, turimo turto ir kt.
Verslo vertinimo kaina Lietuvoje priklauso nuo įmonės dydžio, veiklos sudėtingumo, turimų duomenų kokybės, pasirinktų metodų (pajamų metodas, lyginamasis metodas, turto požiūrio metodų derinys), reikalingų koregavimų ir termino, per kurį reikia parengti vertinimą. Kainą labiausiai lemia darbo apimtis: finansinių ataskaitų analizė, prognozės, sektoriaus ir multiplikatorių parinkimas, rizikos įvertinimas, bei galutinės įmonės vertės nustatymo išvadų suformavimas.
Orientacinės kainos (gairės):
- Mažoms įmonėms vertinimas dažniausiai prasideda nuo 1 500 €.
- Didesnėms bendrovėms, ar taikant pajamų metodą - nuo 2 500 € iki 5 000 € ir daugiau, priklausomai nuo ilgalaikio turto sąrašo ir vertinimo apimties.
Verslo vertinimą geriausia užsakinėti pas patyrusius vertintojus, turinčius daug praktinės patirties ir didelę komandą visoje Lietuvoje. Tai padeda užtikrinti, kad verslo vertinimo ataskaita būtų profesionaliai parengta.
Svarbūs Aspektai Atliekant Verslo Vertinimą
Verslo vertinimas (analizė) yra finansinių, technologinių bei ekonominių ir kitų duomenų analizės visuma. Rinkos vertė nustatoma tam tikrai dienai, o praėjus tam tikram laikotarpiui gali būti visiškai pakitusi. Ją keičia ne tik įrenginių nusidėvėjimas, bet ir rinkos pokyčiai, akcininkų nesutarimai, sektoriaus nuosmukis. Tiesa, išvardintieji faktoriai vertę keičia neigiamai, tačiau lygiai taip pat verslo vertė gali pakilti dėl palankių aplinkos sąlygų ir taip suformuoti geresnę terpę parduodant ar realizuojant verslą.
Kiekvienas verslo vertinimas turi momentus, kai daromos subjektyvios prielaidos, todėl, jei patikėsite savo ateitį mažiau profesionaliems ekspertams, gausite stipriai iškreptus rezultatus. Net ir aukščiausio lygmens specialistai gauna skirtingą rezultatą vertinant tą patį turtą. Tik pastarieji turės visus atsakymus į Jūsų klausimus, kodėl, gaunasi skirtingi rezultatai.