Mažeikiai - miestas Lietuvos šiaurėje, Telšių apskrityje, įsikūręs Ventos dešiniajame krante, 10 km į pietus nuo Latvijos sienos. Tai rajono savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras. 2023 m. mieste gyveno 33 249 gyventojai, o gyventojų tankis siekė 1459 žm./km2.
Šio miesto istorija siekia gilią senovę. Žinoma, kad XII-XIV a. šios žemės priklausė Ceklio sričiai, kurią nuolat puldinėjo kryžiuočių ordinas. Spėjama, kad Mažeikių vardas sietinas su 1290 m. minimu žemaičių kunigaikščiu Mažeika.
Mažeikių herbas
Mažeikių raida
16 a. viduryje paminėtas Mažeikių kaimas. 17-18 a. ir po 1795 m. jis priklausė Viekšnių dvarui. 1865 m. Mažeikiuose buvo 13 sodybų. Miestelis pradėjo kurtis 1868 m. pastačius tiesiamo Liepojos-Romnų geležinkelio stotį. 1873 m. nutiesus dar ir Mažeikių-Jelgavos geležinkelį, susidarė geležinkelių sankirta, pastatytas mūrinis stoties pastatas.
1880 m. iškirtus mišką prie stoties, skirti sklypai gyvenvietei. Joje buvo apie 400 trobesių, 15 parduotuvių, rinkosi turgus. 1885 m. įsteigta vaistinė, 1894 m. pastatyta cerkvė, 1896 m. įkurta valstybinė mokykla. 1897 m. buvo 1979 gyventojai.
19 a. antroje pusėje-1904 m. per Mažeikių geležinkelio stotį buvo gabenamos didelės draudžiamosios lietuviškos literatūros siuntos. Po 1902 m. pastatytos garvežių ir vagonų remonto dirbtuvės, įsteigta geležinkelininkų mokykla. 20 a. pradžioje Mažeikiuose veikė keletas fabrikų (degtukų, cikorijos ir kiti), 1905 m. buvo daugiau kaip 10 pramonės įmonių, 1912 m. pradėta statyti ketaus liejykla.
1905-14 m. veikė J. Vaičkaus vaidintojų trupė (nuo 1911 m. - Skrajojantis teatras). 1905 m. pastatyta katalikų bažnyčia, 1907 m. įsteigta Saulės draugijos pradinė mokykla, 1908-10 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1909-11 m. veikė prekybos mokykla, 1911-14 m. - Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Mažeikiai sparčiai plėtėsi (1914 m. buvo 3869 gyventojai), 1914 m. gavo miesto teises. Per I pasaulinį karą dalis miesto sudegė. Traukdamiesi Rusijos kariniai daliniai susprogdino geležinkelio vandentiekį ir elektrinę, išvarė į Rusiją žydus. Vokietijos kariuomenė greta Mažeikių sušaudė apie 60 žmonių.
1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1919 02 miestą buvo trumpam užėmusi Sovietų Rusijos kariuomenė. 1919 m. įkurta Mažeikių apskritis (buvo iki 1950 m.). 1919 11 Lietuvos kariniai daliniai mieste kovojo su bermontininkais. 1919-21 m. į Mažeikių geležinkelio mazgą pretendavo Latvija. 1922 m. miestas išplėstas. 1923 m. įsteigtas muziejus, atidarytas liaudies universitetas.
20 a. 3-4 dešimtmetyje veikė alaus darykla, koklių, linų apdirbimo ir baldų fabrikai, pieninė, malūnas, skerdykla, elektros jėgainė. 1940 m. buvo 4 bankai, kredito draugija; 1923 m. buvo 4650, 1938 m. - 5268 gyventojai.
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą 1940-41 ir 1944-53 sovietų valdžia ištrėmė daugiau kaip 170 miestiečių. 1941 m. parengtas miesto išplėtimo planas. 1941 08 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Mažeikiuose nužudyta apie 4000 žydų.
1944 10, vengdami SSRS karinių junginių apsupimo, Vokietijos kariniai daliniai pasitraukė iš miesto, per karo veiksmus sugriautas jo centras. 1945 m. įsteigta Lietuvos laisvės armijos Mažeikių apskrities Alkos rinktinė, 1946 m. veikė Lietuvos laisvės armijos Mažeikių miesto kuopa.
20 a. 6-8 dešimtmetyje pastatytos avalynės, baldų, elektrotechnikos, kompresorių gamyklos. 1980 m. netoli miesto pradėjo veikti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, nutiestas Polocko-Mažeikių naftotiekis. Mažeikiai tapo svarbiu Žemaitijos pramonės centru. Daugėjo gyventojų (1959 - 7960, 1989 - 43 547). Miesto pietinėje dalyje pastatytas daugiabučių namų mikrorajonas.
Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę 20 a. pabaigoje-21 a. pradžioje bankrutavo kai kurios pramonės įmonės (kompresorių, avalynės, baldų, buitinių elektros variklių), kitos prisitaikė prie rinkos ekonomikos - padidėjo naftos perdirbimo gamyklos našumas; atsikūrė dalis pramonės įmonių. 1996 m. pagal 1970 m. piešinį atkurtas Mažeikių herbas.
Svarbesnės Mažeikių bendrovės: langų, durų, garažo vartų gamybos (Fauga), baldų (Mažeikių lyra), betono, skiedinių ir gelžbetonio, metalo konstrukcijų (Mažeikių betonas), valgomųjų ledų (Ingman ledai), duonos ir konditerijos (Mažeikių duona), mėsos gaminių (Mažeikių mėsinė, Vigesta), Brauer alaus darykla.
Mažeikius garsina iš šio krašto kilę mokslininkai, menininkai: H. Nagys, Z. Nagytė, R, Granauskas, A. Mikuta, R. Girkontaitė, A. Pocius, A. Dargis, Č. Kontrimas, K. ir J. Švažai, B. Klova, B. Valantinaitė-Jokubonienė, M. Ostrauskas, V. Režisieriaus J. Skulptoriaus B. Generolo P. Lietuvos aviacijos pradininko A. Poeto V. Poeto A.
Mažeikių "Ventos" progimnazija
Oficialus pavadinimas - MAŽEIKIŲ „VENTOS" POGIMNAZIJA. Ji įsikūrusi Mažeikių mieste, Pavenčių g. 15. Mokykla įkurta 1986 metų rugsėjo 1 d. ir vadinosi Mažeikių 6-oji vidurinė mokykla. Tai buvo didžiausia ir moderniausia visame rajone.
Šalia mokomojo korpuso - erdvi aktų salė ir valgykla. Didelė sporto salė, atitinkanti olimpinius reikalavimus, padidintų matmenų stadionas. Mokykla pastatyta Naftos perdirbimo gamyklos lėšomis. Mokyklai vadovauti pradėjo Aldona Strumickienė.
1986/87 m. dirbo 89 mokytojai. Pirmuosius darbo žingsnius šioje mokykloje pradėjo pradinių klasių mokytojos Dalia Senkuvienė ir Rima Ladaitė, matematikė Laima Norkutė (Prialgauskienė), chemijos ir buities darbų mokytoja Svajonė Vilkaitė (Rudienė) - iš viso atvyko vienuolika jaunų specialistų. Į naują mokyklą atėjo ir nemažą patirtį sukaupę mokytojai - Irena Jeglinskienė, Gertrūda Urbonienė, Jovita Kačerauskienė, Zita Mikniuvienė, pavaduotojai mokymo - auklėjimo reikalams Kazys Gražys ir Antanas Zakarauskas.
Pirmaisiais mokslo metais mokykloje buvo 2059 mokiniai, sudaryti 62 klasių komplektai. 1987 m. pavasarį devynmečio mokslo baigimo pažymėjimus įsigijo 111 devintokų.
Pagrindiniai mokyklos darbo uždaviniai 1986/87 m. buvo mokytojų ir mokinių kolektyvų formavimas, mokyklos materialinės bazės kūrimas, mokyklos bei mokomųjų kabinetų apiforminimas, mokyklos tradicijų kūrimas, pamokinio darbo efektyvinimas, drausmės palaikymas, vieningų reikalavimų vykdymas.
2009 m. rugsėjo 1 d. mokykla tapo pagrindine. 2010-2011 m. mokykla renovuota. Bendra projekto vertė daugiau nei 2,7 mln. litų. Iš jų daugiau nei 2,3 mln. litų skirta iš 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšų. Įgyvendinat projektą buvo atlikti pastato išorinių atitvarų rekonstravimo darbai, pagerinant jų šilumines charakteristikas, bei padidintas energetikos vartojimo efektyvumas.
Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. - progimnazija (Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr.
Mažeikių miesto vaizdai ir kultūra
Mažeikiuose yra Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies, evangelikų liuteronų bažnyčios, Šventosios Dvasios cerkvė. Taip pat 3 pašto skyriai, ligoninė, 2 pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos, psichikos centrai, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos, nakvynės namai.
Miesto kultūros ir poilsio parke (įkurtas 20 a. viduryje) yra paminklinių skulptūrų: J. Švažo (1979, skulptorius K. Švažas), Šatrijos Raganos, J. Vaičkaus (abu 1984, abiejų skulptorius J. Meškelevičius), A. Vienažindžio (1987, skulptorius G. Jokūbonis).
Leidžiami laikraščiai: Santarvė (nuo 1945), Būdas žemaičių (nuo 1996).
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia Mažeikiuose
Vasario 16-osios gatvė nėra didelė, tačiau pati seniausia, nuo jos 1880 metais pradėjo kurtis mūsų miestas. Iki 1944-ųjų Bronislovas ir Jadvyga Linkevičiai gyveno Mažeikių kaime. 1944 metais, rudenėjant, kai fronto linija ėjo per Mažeikius, sudegė Gaižauskų namas. Apie 1952-uosius Bronislovas su žmona apsigyveno Pergalės gatvės name Nr. 2a (šioje vietoje dabar stovi „Sodra“).
B. Linkevičius nuo 1950 metų dirbo „Lokio“ alaus darykloje vyr. Visą gyvenimą, nuo pat jaunystės Bronislovas buvo meno gerbėjas. Į dramos kolektyvą jis atėjo iš karto, kai tik atvažiavo į Mažeikius, o „Draugystės“ chore, kuriam vadovavo Vytautas Urbonavičius, pradėjo dainuoti vėliau. Jadvyga taip pat buvo balsinga ir dainavo abu su vyru maždaug nuo 1955 metų.
Kultūros namų dramos kolektyve Bronislovas vaidino nuo 1949 iki kokių 1964 metų.
Svarbūs įvykiai ir datos:
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1290 m. | Minimas žemaičių kunigaikštis Mažeika |
| 16 a. vidurys | Paminėtas Mažeikių kaimas |
| 1868 m. | Pradėta Liepojos-Romnų geležinkelio statyba |
| 1914 m. | Mažeikiams suteiktos miesto teisės |
| 1919 m. | Įkurta Mažeikių apskritis |
| 1986 m. | Įkurta Mažeikių 6-oji vidurinė mokykla (dabar "Ventos" progimnazija) |
| 2013 m. | Mažeikių "Ventos" pagrindinė mokykla tapo progimnazija |