Velnio duobė - tai mitologinis-sakralinis kultūros paveldo objektas, įtrauktas į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą. Ši vieta dažnai lankoma turistų, kuriems be galo įdomu ir smalsu išgirsti visus šiuos padavimus ir legendas. Randasi 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų rajonas), važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijoje (10,16 kv.), Kalvų miško šiaurinėje dalyje.
Apie šią vietą yra begalės legendų. Duobė yra taisyklingos piltuvo formos, 40 metrų gylio. Jos apačioje yra 0,4 ha 63 m skersmens klampi pelkė. Nors Velnio duobė apipinta legendomis ir padavimais (tarkime, kad tai yra nukritusio meteotito krateris), iš tiesų ši didžiulė piltuvo formos įduba susiformavo ištirpus ledynmečio luitui. Velnio duobės dugne yra susiformavusi pelkutė. Jos dugne durpių sluoksnis siekia beveik 10 metrų.
Galima pasigrožėti Velnio duobe ir neišlipant iš automobilio. Tiesa, matysite tik jos fragmentą. Šią vietą galima vertinti 4 iš 5 balų (viruso prevencijos prasme). Teritorija didelė, taigi išvengti žmonių nesunku.
Velnio duobės panorama. Šaltinis: Vikipedija
Legendos apie Velnio duobę
Legendų apie Velnio duobę yra daug. Jas geriausia skaityti nusileidus į duobę mediniais laiptais. Bet panagrinėkime keletą iš jų:
- Pirma legenda pasakoja, kad kadaise esą čia ant kalno stovėjusi bažnyčia. Kartą keleivis, eidamas pro šalį, pamatęs kunigą, susidėjusį su mergina. Neiškentęs ir ištaręs: „Kad tu skradžiai žemėn!“ Vos taip pasakęs - kunigas prasmegęs kartu su merga ir bažnyčia. Kai duobėje buvę vandens, akyli žmonės įžiūrėdavę ten bažnyčios bokštus. Dori žmonės dar galį girdėti bažnyčios varpų skambesį iš duobės dugno.
- Pasak kito padavimo, į ką tik pastatytą Užuguosčio bažnyčią arkliais buvęs vežamas varpas. Važiuojant mišku, nusmukęs vežimo ratas, ir varpas nuriedėjęs į gilią duobę. Vėliau Užuguosčio bažnyčioje buvęs įkeltas kitas. Jam skambinant mišioms, iš gilumos pritardavęs Velnio duobėn nugarmėjęs varpas.
- Trečiojoje legendoje pasakojama, kad kadaise čia bandą ganęs piemuo ir nepastebėjęs, kaip veršiukas į duobę įsmukęs ir nugarmėjęs. Pamatęs jį plaukiantį ežere, telkšančiame netoliese. Dabar tą ežerą vadina Atveršiu.
- Taip pat yra legenda ir apie tai, kad toje vietoje gyvenęs nedoras žmogus, kuriam patikusi mergina. Jis norėjo ją vesti, bet pats jau buvo kartą vedęs ir negalėjo antrą kartą tuoktis bažnyčioje, o mergina kitaip nesutiko už jo tekėti. Tada jie abu nuėjo pas kleboną. Tas vyras išsiėmė kardą ir grasindamas liepė juos apvesdinti. Tuo metu, kai jis pradėjo tarti priesaikos žodžius, bažnyčia su jais visais nugrimzdo į gelmes. Gyvulius ganę piemenys dar tris dienas girdėjo varpų skambesį.
Teigiama, kad anksčiau kai kada piemenys rasdavo velnių išmestų kryželių. Būdavo atsitikimų, kada genamos karvės užeidavo ant duobės liūno ir išplaukdavo į Škilietų ežerą. Praeiviai naktį dažnai girdėdavo kažkokius šūkavimus. Visa tai darydavę velniai, dėl to ir kilo pavadinimas „Velnio duobė“.
Velnio duobės apylinkės. Šaltinis: KrastoGidas.lt
Ką pamatyti aplink Velnio duobę?
Jei jau lankotės Velnio duobėje, verta apžiūrėti ir kitas įdomias vietas netoliese. Štai keletas pasiūlymų:
- Aukštadvario apylinkės: Aukštadvario Šv. Dominiko bažnyčia, Aukštadvario dvaras, Aukštadvario piliakalnis.
- Gamtos paminklai: Nikronių akmuo, Strėvos įgriuva (dar vadinama "Velnio duobės sesute").
- Kitos lankytinos vietos: Trakų buvęs Dominikonų vienuolynas, Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia, Oginskių dvaro rūmai Mūro Strėvininkuose.
Keliaujant toliau, galima aplankyti Aukštadvario regioniniame parke susiformavusią Strėvos įgriuvą, žmonių dar vadinama smegduobe, kuri laikoma Velnio duobės sesute. Anot mokslininkų, ši dauba yra termokarstinės kilmės dauba, susiformavusi maždaug prieš 18 tūkstančių metų. Įgriuvos ilgis yra apie 150 metrų, plotis - 100 metrų. Šalia Strėvos upės vingiuoja pažintinis takas ir žiediniu maršrutu lankytojus veda Spindžiaus mišku. Išskirtinio dėmesio verta ant nedidelės kalvelės karaliaujanti lietuviškų orchidėjų plantacija. Jei dar kojos nepavargo, pėdinkime 3 km ilgio Skrebio miško pažintiniu taku, kuris veda per Aukštadvario regioninio parko Skrebio botaninį ir Mošos archeologinį draustinius, „Natura 2000“ teritoriją „Skrebio miškas“.
Strėvos įgriuva. Šaltinis: Aukstadvaris.lt
Apgyvendinimo galimybės netoliese
Jeigu planuojate praleisti daugiau laiko šiame regione, štai keletas sodybų ir apgyvendinimo vietų netoliese:
- Sodyba Trakų r. prie ežero pobūviams, renginiams, poilsiui iki 140 asmenų. (~3.8 km)
- Penktas sezonas - Gudašiai: Svajojate išsitiesti hamake ir pasiklausyti paukštelių giesmių? (~7.2 km)
- Sodyba Papartis (~12.1 km)
- Kaimo turizmo sodyba „Gervių takas“ (~13.7 km)
Taip pat galima rasti viešbučių ir kambarių nuomai Trakuose, kurie yra netoli Velnio duobės.
Planuojant kelionę, svarbu atsižvelgti į tai, kad namelio viduje gali būti silpnas telefono ryšys. Svečiai įsipareigoja saugoti ir tausoti sodybos turtą, laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Už padarytą turtinę ir kitokią žalą klientas atsako LR įstatymų nustatyta tvarka. Svečiai privalo laikytis saugaus atstumo nuo bet kokių kaitinimo elementų pirtyje, namelyje, ar kitose patalpose (židiniai, krosnys, kiti šildymo ir elektros įrenginiai). Svečiai privalo imtis visų saugumo priemonių ir saugiai judėti bei stengtis nepaslysti, esant drėgniems, apledėjusiems ar dėl kitų priežasčių slidiems: lieptų, laiptų, grindų, takelių ir kitiems paviršiams.