Nors vėjo jėgainių Lietuvoje statoma vis daugiau, išgirdę, kad tokios planuojamos visai arti jų namų ar valdų, žmonės sunerimsta. Ar jos nekels pavojaus sveikatai, ar nebus triukšmo, ar nekris sklypų, esančių šalia vėjo jėgainių, vertė ir apskritai - kodėl čia, o ne kur nors kitur?
Gyventojų nuomonės ir susirinkimai
Su tokia ataskaita galėjo susipažinti ir nuotolinio susirinkimo metu, vykusio kovo 15 d., savo nuomonę išsakyti Rietavo seniūnijos žmonės, gyvenantys arti sklypo Pjaulės kaime, kur norima įrengti dvi vėjo jėgaines. Tai aktualiausia pjauliškiams bei labardiškiams, tačiau susirinkime dalyvavo vos trys minėtų kaimų gyventojai...
Tiesa, kaip tokiais atvejais reikalaujama, visuomenei tarsi ir buvo sudarytos galimybės popierinę ataskaitą pavartyti, mat ji ne vieną savaitę buvo palikta Rietavo seniūnijoje. Ataskaitoje rašoma, jog vėjo jėgainių statyba numatyta mažai apgyvendintoje vietovėje.
Sklypo vieta statybai apgalvota, mat Rietavo savivaldybės teritorijos bendrajame plane jis numatomas kaip vėjo jėgainių parkas, čia netgi būtų galima įrengti dar keletą jėgainių. Išsamiai aprašytas ir įvertintas triukšmo, šešėlių mirgėjimo, infragarso, elektromagnetinės spinduliuotės poveikis sveikatai, esą nė vienas neviršija nustatytų leistinų normų. Įvertinti ir psichologiniai veiksniai.
Visą šią informaciją išgirdo į susirinkimą prisijungę du ūkininkai iš vietinių kaimų bei Labardžių bendruomenės pirmininkė Loreta Jurkienė. O pirmojo susirinkimo metu domėtasi dėl sanitarinių apsaugos zonų, kurios apima 233 m teritoriją nuo elektrinių iki šalia esančių sklypų - ar statytojams nebūtina gauti kaimyninių sklypų savininkų parašus?
Susirinkimo dalyvius domino ir tai, koks vėjo jėgainių tarnavimo laikas ir kas jų laukia po to - reikės ardyti, o gal užteks atnaujinti? Anot S. Daugiau klausimų nepasižiro. O kadangi dar vieno susitikimo, kad abiem pusėms būtų viskas aišku ir gerai, prašė ne tik kaimų gyventojai, bet ir Rietavo seniūnas Ričardas Astrauskas, pažadėta jį surengti artimiausiu metu.
Delsi nėra kada, mat kovo 30 d. Labardiškiai į situaciją pažiūrėjo rimtai ir susitikimą sušaukė praėjusį ketvirtadienį. Po jo kalbinta bendruomenės pirmininkė L. Jurkienė „Žemaičiui“ sakė, kad susitikti su investuotojais daugiausia susirinko finansine nauda suinteresuoti gyventojai, kuriems pastačius vėjo jėgaines nubyrėtų pinigėlių.
Pasak L. Jurkienės, yra tokių sklypų savininkų, kurie Labardžiuose negyvena, savo žemes išnuomoja didesniems ūkininkams. Tad jie rankomis ploja, kad gaus papildomų pajamų. „Yra vieni ūkininkai, kurie mano, kad finansinė paskata per maža, jie nežino, ar sutikti. Žinoma, vėjo jėgaines matys visi arti gyvenantieji, nesvarbu, turi šalia sklypų ar ne.
Bet, anot L. Jurkienės, didelio pasipriešinimo statyboms nėra. Būta nuogąstavimų, kad jėgainių „maišomas“ vėjas atsilieps paukščiams, kad nebebus galima išgirsti gervių klyksmo. Bet bendruomenės pirmininkė šiuos klausimus uždavusi Lietuvos ornitologų draugijai ir gavusi atsakymą, kad dvi jėgainės įtakos paukščiams tikrai neturės.
Nors jėgainių parkui numatytoje teritorijoje Pjaulėse galėtų išdygti ir daugiau trisparnių, investuotojai susitikimo metu tikinę, kad bent jau artimiausius 7-10 metų to tikrai nebus nei Pjaulėse, nei kitoje Rietavo savivaldybės vietoje, mat Rietavo savivaldybės detaliajame plane ši vieta tokia vienintelė.
„Aš pati turėjau vienintelį klausimą - ar bus utilizuojami savo jau atitarnavę vėjo jėgainių sparnai, nes iki šiol nebūdavo. Jeigu ir po susitikimo gyventojai dar turėjo pastebėjimų, juos turėjo pateikti iki šiandienos. Tačiau penktadienį L. Jurkienė sakė, kad bendruomenei šiuo metu klausimų nekyla.
Tik neslėpė pasipiktinimo seniūno R. „Turėjo ataskaitą nuo vasario 25 dienos ir neinformavo bendruomenės nei per elektroninį paštą, nei per feisbuką, nei į skelbimų lentą atvežė informaciją iškabinti. Jam turim tikrai daug nusiskundimų“, - sakė L. Jeigu vėjo jėgainių statybai jokių kliūčių nebus, jų projektavimo darbus planuojama užbaigti šių metų paskutinį ketvirtį.
Incidentai ir avarijos
Deja, vėjo jėgainių statybos neapsieina be incidentų. Šiaulių rajono Tvibių kaime ankstyvą pirmadienio rytą į prie kelio esantį medinį namą rėžėsi vilkiko priekaba su 40 tonų sveriančiu vėjo jėgainės sparnu. Name, į kurį tėškėsi daugiatonis krovinys, miegojęs Stanislovas Bolskis nuo šiol glaudžiasi lauko virtuvėje, į pasvirusį namą užeiti jam kategoriškai uždrausta.
Moteris pasakoja, kad jiedviem su vyru Regimantu atvykus į sodybą, namas vis dar traškėjo, greičiausiai sviro į vieną pusę. Milžiniškas jėgainės sparnas blokavo patekimą į sodybą, išvartė stulpus ir tvorą. „Krovinys apgadino namo sienas - jos pasislinko nuo pamato, dar sulaužė duris, langus, dalį stogo. Tą naktį buvo liūtis, todėl vanduo bėgo į vidų“, - pasakojo B.
B. Vėgėlienė pasakojo, kad vėjo jėgainių dalys keliu iš Šiaulių į Tytuvėnų apylinkes gabenamos ne pirmas mėnuo. Krovinys su priekaba įsirėmė į namą, stipriai jį apgadindamas. Moters sutuoktinis Regimantas kartu su į Tvibius atvykusiu Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūnu Ričardu Šiumberevičiumi dar kartą apėjo incidento vietą.
Šiaulių kaimiškosios seniūnijos seniūnas Ričardas Šiumberevičius aplankė sodybos šeimininkus ir savo akimis įvertino nelaimės mastą. Bendrovės „Enefit Green“ vadovas Donatas Celešius viešai pažadėjo, kad sodybos Tvibių kaime gyventojas nebus paliktas likimo valiai, o padaryta žala bus atlyginta.
„Pirmadienio rytą Šiaulių rajone, pakeliui į vėjo parko „Kelmė II“ statybvietę (Liolių ir Pakražančio seniūnijos), transporto priemonė, gabenusi vėjo jėgainės sparną, likus kiek daugiau negu dviem dešimtims kilometrų iki vietos, pateko į eismo įvykį. Laimei, incidento metu niekas nenukentėjo. Visgi šį incidentą bei namo savininkui sukeltus nepatogumus vertiname labai rimtai.
Avarijos metu buvo apgadintas bendrovės „Enefit Green“ statomam parkui gabentas vėjo jėgainės korpusas. Penktadienį, Kovo 11-osios rytą, Kurklių seniūnijoje, šalia Staškūniškio kaimo, nuvirto viena iš vėjo jėgainių parko vėjo turbinų. Į žemę rėžėsi maždaug 164 metrų aukščio bokštas, sveriantis kelias tonas, ir po smūgio net kelių kilometrų spinduliu drebėjo gyvenamųjų namų pamatai bei langai.
Staškūniškio seniūnaitijos seniūnaitis Danius Tursa „Anykštai“ pasakojo, kad stiprų smūgį išgirdo Kovo 11-osios rytą, apie 8.15 valandą.Šalia Staškūniškio kaimo vėjo elektrinių parkas pradėtas statyti praėjusių metų viduryje. Vėjo jėgaines stato UAB „European Energy Lithuania“.
Priminsime, kad vėjo jėgainių statyboms priešinosi Staškūniškio kaimo žmonės, nes dalį vėjo jėgainių buvo suprojektuota statyti minimaliu leistinu atstumu nuo gyvenamųjų namų. Pagal pirminį planą artimiausia elektrinė nuo šalia Staškūniškio gyvenančios moters namų turėjo išdygti vos už 400 metrų, tačiau vėliau priimtas sprendimas turbiną statyti toliau.
Štai kaip vėjo jėgainės veikia mūsų aplinką | TIK DUK
Finansiniai ir aplinkosauginiai aspektai
Jau rašėme, kad žinia apie kaimynystėje ketinamą statyti galingų vėjo elektrinių parką vienus Žvirgždaičių krašto gyventojus pradžiugino, o yra ir šio projekto kategoriškai nenorinčių. Tad gegužės 29 d. su Žvirgždaičių bendruomene susitikę vėjo elektrinių parko projektuotojai stengėsi įtikinti Žvirgždaičių krašto žmones, kad vėjo malūnų sparnai finansinę naudą suks ne tik savivaldybei, bet ir žemės savininkams bei vietos bendruomenėms.
Ji taip pat informavo, kad iš gyventojų, kurių gyvenamasis namas patenka į tam tikrą teritoriją, privaloma gauti rašytinius sutikimus, kitu atveju - toje vietoje jėgainė atsirasti negalės. O jei pasirašomas susitarimas, namo savininkai gauna kasmetinę kompensaciją. Gavę pranešimus gyventojai nuogąstavo, kad jėgainių parko teritorijoje jiems atsiranda įvairūs pastatų statybos draudimai, tačiau, I. Baronienės teigimu, „Sūduvos vėjas“ pasirengęs pasirašyti susitarimus su gyventojais, kad nebūtų taikomi jokie apribojimai.
Įmonės „Archstudija“ vadovas Dainius Jurėnas priminė, kad prireikė 10 metų, jog atsirastų šešios „Žvirgždaičių energija“ vėjo elektrinės iš planuojamų 30-ies. Projektuotojai, toliau kalbėdami apie jėgainių naudą, informavo, kad gamybos įmoka iš vienos jėgainės bus apie 22 tūkst. per metus.
Surinkta gamybos įmoka nuo kiekvienos jėgainės bus paskirstoma taip: 15 proc. tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems penkių kilometrų spinduliu aplink vėjo elektrinę, 85 proc. vietos bendruomenių projektams, kurie įgyvendinami 15 kilometrų atstumu aplink vėjo elektrinę.
Kaip priminė kalbėjęs rajono vadovas Raimondas Januševičius, gamybos mokestis bendruomenėms dar tik bus mokamas, ir jį mokės tik nuo 2022 m. naujus leidimus gaminti elektros energiją gavę atsinaujinančios energetikos projektų vystytojai. Išnagrinėjus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą iškyla daug neaiškumų ir klausimų. Visur vertinimo ataskaitoje vadovaujamasi metodikomis ir skaičiavimais, atliktais gerokai mažesnėms jėgainėms.
Akivaizdu, kad parduoti nekilnojamąjį turtą greta esančiose gyvenvietėse ar Tytuvėnuose bus tikrai mažiau galimybių, o kai kur net neįmanoma. Pastabas dėl poveikio aplinkai vertinimo teikė Kelmės rajono savivaldybė, parkų direkcijos, saugomų teritorijų tarnyba. Vertinimo ataskaita bus taisoma ir vėl teikiama tvirtinimui.
Anot poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, vėjo jėgainės bus naudingos Lietuvai, nes generuos žaliąją energiją, prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės bei elektros kainų mažinimo. Šios jėgainės bus vienos iš aukščiausių Lietuvoje, matomos net 10-ies kilometrų spinduliu.
Seniūnas svarstė, kad jėgainės, šiaip ar taip, bus pastatytos. „Lyg ir žadama su mumis, kurių sodybos atsidurs netoli vėjo jėgainių, dalintis pelnu, kurį statytojai gaus už pagamintą elektros energiją. Bet tai bus pinigai už prarastą ramybę, o tokių man nereikia“, - pabrėžė A. Joje aiškinama, kad triukšmo poveikis žmogui vertinamas ne vien poveikiu klausai, bet ir visai nervų sistemai.
Štai pavyzdys, kaip paskirstoma gamybos įmoka nuo vienos jėgainės:
| Paskirstymo sritis | Procentinė dalis |
|---|---|
| Gyventojams, gyvenantiems 5 km spinduliu | 15% |
| Vietos bendruomenių projektams 15 km atstumu | 85% |
Išklausius projektuotojų pažadų, vietos žemdirbiams labiausiai rūpėjo, kaip bus su melioracijos sistemoms, ar nebus apgadintos. Anot projektuotojų, vėjo jėgainių statytojai ne tik melioraciją atstato, bet yra sutvarkomi keliai iki vėjo elektrinių.
„Kvietėm ir dar kviečiam ūkininkus, turinčius žemės sklypų, dalyvauti šitame projekte. Čia tik projekto rengimas, kurį reikės parduoti statytojui. Reikia, kad atsirastų investuotojas. Jei mes draugiškai šito klausimo nespręsim - vienas neduos sutikimo statyti, kitas, tas projektas atsidurs Lukšiuose, Jurbarko rajone“, - svarstė A. Stonkus pridurdamas, kad reikia kuo greičiau atlikti visas procedūras, pradėti statybas, kad būtų suspėta prisijungti prie naujai statomos elektros linijos.
„Kovo 10 d. gavome pranešimus ir vieni kitų klausinėjom, ką daryti. Paskambinus nurodytais telefonais atsako, kad skambutis užregistruotas. Į laiškus niekas neatsakinėja. Tai kur mes, paprasti žmonės, galime kreiptis? Ar mes daug norime? Patraukite tas jėgaines nuo gyvenvietės ir nelieskite nuosavybės. Šnekate apie pinigus, kad Kelmėje jau dabar jums jie keliauja. Sukasi rajone 12 jėgainių, tai kur tie pinigai? - piktinosi žvirgždaitiškė.