Ar Turi Būti Prašymo Originalas Dokumentas? Asmens Bylų Archyvavimas ir Vykdomųjų Dokumentų Ypatumai

Tvarkant personalo dokumentus, kyla klausimų dėl prašymų saugojimo ir archyvavimo. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų - ar prašymo originalas turi būti saugomas asmens byloje. Taip pat svarbu žinoti, kokie dokumentai laikomi vykdomaisiais ir kaip elgtis nutraukus preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį.

Prašymų Saugojimas Asmens Bylose

Dažnai nuomonės išsiskiria dėl prašymų kopijų segimo prie įsakymų. Vieni mano, kad prie įsakymo turi būti segamas prašymas, kaip įsakymo pagrindas. Tačiau vadovaujantis darbo kodekso punktu, kodekso segti prie įsakymo nereikia. Todėl prie įsakymo segti prašymo kopiją nėra būtina.

Vis dėlto, į asmens bylas prašymus reiktų segti originalus. Kai kurios įmonės buhalterės į asmens bylas deda darbo sutartis, prašymus, asmeninių apsauginių priemonių apskaitos korteles, NPD prašymus ir asmens dokumentų kopijas. Tačiau svarbu mokėti archyvuoti dokumentus teisingai.

Asmens Bylų Archyvavimo Principai

Archyvuojant asmens bylas, rekomenduojama laikytis tam tikrų principų:

• Į archyvavimo segtuvą su raišteliais dėti darbo sutartis, prašymus priimti ir atleisti.
• Asmens bylose laikyti personalo įsakymų patvirtintas kopijas.
• Galima archyvuoti atskirai: darbo sutartis, įsakymus personalo klausimais ir t.t.

Tada darau taip: darbo sutartis, prašymas originalas priimti, įsakymų kopijos dėl pasikeitusių darbo sąlygų užmokesčio ar darbo laiko, prašymas originalas dėl atleidimo. Gerai - tik tinkama tvarka susekite.

Pavyzdinis asmens bylos sudarymo planas:

1. Darbo sutartis
2. Prašymas originalas priimti
3. Įsakymų kopijos dėl pasikeitusių darbo sąlygų užmokesčio ar darbo laiko
4. Prašymas originalas dėl atleidimo

Svarbu: tai kaip jums atrodo, ar pirmiau pasirašoma DS, ar prašymas priimti į darbą?

Asmens byloje rekomenduojama laikyti šiuos dokumentus:

• Darbo sutartis
• Prašymai (priimti, atleisti)
• Įsakymų kopijos (dėl darbo sąlygų, užmokesčio, darbo laiko)

Dokumentai, kuriuos galima išimti iš asmens bylų:

• Dokumentų kopijos
• Nereikalingi popieriai

Jei tai tikrai naikintini dokumentai, kopijos ir pan., tai nebūtina. Tų, kurie saugomi 10 metų, ir kurie atrenkami naikinti, jau turi būti aktas.

Aha taip ir paskui pagalvojau, bet žiūriu, kad tos asmens bylos jau tokios tuščios gaunasi, belieka tik darbo sutartis ir viskas, daugiau viskas išsimeta :). O tai nėra įsakymų, DS sąlygų keitimų? Jei viena DS, tai atskira asmens byla net nesudaroma. Beje, prašymus priimti į darbą, atleisti vis dėlto palikome asmens bylose.

Vykdomieji Dokumentai

Norėdami pradėti priverstinį skolos išieškojimą su antstolio pagalba privalote turėti vykdomąjį dokumentą. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 587 straipsnis nurodo, kas yra vykdomasis dokumentas.

Vykdomieji dokumentai:

1. Vykdomasis raštas, teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas, nutartis, taip pat arbitražo sprendimas.
2. Teismo įsakymas.
3. Teismo sprendimas ir nutartis - kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais.
4. Teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismo nuosprendžiai dėl juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo.
6. Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek - kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais.
7. Prokuroro sankcijos dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir kiti prokuroro nutarimai tiek - kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais.
8. Notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius ir notaro vykdomieji pavedimai dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (paveldimo turto apyrašo papildymo).
9. Darbo ginčų komisijos sprendimai.
10. Kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.

Kaip Gauti Vykdomąjį Dokumentą?

Vykdomasis raštas:

Vykdomasis raštas - tai vykdomasis dokumentas, kuris išduodamas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties pagrindu.

Išieškotojui vykdomasis raštas išduodamas:

1. Teismo sprendimui įsiteisėjus - vykdomąjį dokumentą išduoda pirmosios instancijos teismas:
   1. Pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą.
   2. Be išieškotojo prašymo vykdomasis dokumentas išduodamas:
      • kai konfiskuojamas turtas;
      • kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą;
      • kai išieškoma nusikalstama veika padaryta žala;
      • kai išieškomas išlaikymas, žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, atlyginimas, taip pat atimant maitintojo gyvybę.
2. Skubaus vykdymo atvejais - teismo sprendimo pagrindu vykdomąjį dokumentą išduoda: apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas pagal išieškotojo rašytinį pareiškimą. Tokiais atvejais vykdomasis dokumentas išduodamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo priėmimo.

Išieškotojui vykdomasis dokumentas išduodamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu laišku. Praktikoje kartais pasitaiko atvejų, kai vykdomasis dokumentas dėl įvairių priežasčių negali būti išsiųstas paštu, todėl visuomet vertėtų papildomai pasidomėti dėl vykdomojo dokumento išdavimo proceso arba nuvykti į teismą ir atsiimti vykdomąjį dokumentą asmeniškai.

Pagal kiekvieną teismo sprendimą išduodamas vienas vykdomasis dokumentas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą, jeigu:

1. teismo sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose;
2. teismo sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai;
3. teismo sprendimas priimtas keliems atsakovams;
4. nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų.

Jeigu vykdomasis dokumentas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo dokumento dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Vykdomojo dokumento dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip ir pats vykdomasis dokumentas, tik jo titulinio lapo dešinėje viršutinėje dalyje įrašoma „dublikatas“.

Teismo įsakymas:

Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra pats paprasčiausias, greičiausias ir pigiausias skolos išieškojimo teisminiu keliu instrumentas. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paprastai pateikiamas teismui pagal skolininko gyvenamąją vietą.

Kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikia mokėti tik ketvirtadalį įprastai mokamo žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 6p.), o įsiteisėjęs teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas, t.y. jį galima pateikti antstoliui vykdyti. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pavyzdinę formą galite rasti www.teismai.lt skiltyje „Šablonai“.

Teismo įsakymas įsiteisėja po 20 dienų nuo jo gavimo dienos. Jeigu teismas skolininkui įteikia teismo įsakymą ir per minėtą 20 dienų terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl skolos, teismo įsakymas įsiteisėja ir teismas išduoda įsiteisėjusį teismo įsakymą (vykdomąjį dokumentą), kurio pagrindu antstolis gali išieškoti skolą iš skolininko. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris dienas išsiunčiamas išieškotojui.

Kiti vykdomieji dokumentai:

Kiti vykdomieji dokumentai - tai nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Šiuose vykdomuosiuose dokumentuose būna nurodyta kokio įstatymo pagrindu jie privalo būti priverstinai įvykdyti.

Laikinosios apsaugos priemonės:

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 144 str. nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikinosios apsaugos priemonės yra apibrėžiamos kaip civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-225/2009).

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik iškėlus bylą teisme, bet ir nepareiškus ieškinio. Todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti nurodomas ieškinyje, priešieškinyje, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo arba paduodamas kartu su ieškiniu arba gali būti paduodamas atskirai jau iškėlus bylą teisme, bei jos teisminio nagrinėjimo metu.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti išsprendžiamas per 3 dienas nuo jo gavimo teisme dienos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nekviečiant šalių į posėdį.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teismui tenkinus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). Taigi, norint, jog laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų realų sprendimo įvykdymą, būtina nedelsti ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per 14 dienų pateikti antstoliui vykdyti.

Jeigu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones teismas nėra nurodęs, kurį turtą areštuoti pirmiau, antstolis savarankiškai pasirenka areštuojamą turtą, laikydamasis įstatymo nustatytos eilės. Gana dažnai teismas savo sprendime nurodo konkretų turtą, į kurį reikia nukreipti laikinus apribojimus. Todėl nesutinkant su laikinųjų apsaugos priemonių nukreipimu į vieną turtą ir pageidaujant, kad būtų areštuojamas kitas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taip pat reikėtų kreiptis į teismą, o ne į antstolį (Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartiscivilinėje byloje A. B., Z. B., A. B.v. antstolio padėjėjas A. N., byla Nr. 3K-3-332/2008.).

Vykdomojo Dokumento Pateikimas Antstoliui Vykdyti

Norint pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi būti pateikti šie dokumentai:

• Vykdomasis dokumentas (originalas), informaciją apie elektroninius vykdomuosius dokumentus galima rasti čia);
• Pasirašytą prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (prašymo šabloną galite atsisiųsti paspaudę čia);
• Vykdomosios bylos administracinių išlaidų apmokėjimo kvitą (gali būti ir kopija), išsamesnę informaciją.

Vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas, vykdomasis įrašas, teismo įsakymas ar nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt.) gali būti pateiktas išieškotojo arba išieškotojo atstovo (būtini atstovavimą pagrindžiantys dokumentai). Jeigu turite vykdomąjį dokumentą galite atvykti tiesiai į antstolių kontorą, kur bus suteikta išsami informacija apie pateikimo vykdyti tvarką, galėsite užpildyti prašymą bei gauti administracinių išlaidų apmokėjimo rekvizitus arba galite nurodytus dokumentus su aukščiau nurodytais priedais atsiųsti registruotu laišku.

Svarbu žinoti, kad išieškotojas turi teisę pasirinkti, kuriam antstoliui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji ar veiklos (darbo) vieta arba yra skolininko turto.

Išlaidos Pateikiant Vykdomąjį Dokumentą Antstoliui

Pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą išieškotojas privalo sumokėti bylos administravimo išlaidas, kitaip vadinamas būtinasias vykdymo išlaidas. Bylos administravimo išlaidų dydis priklauso nuo vykdomajame dokumente nurodytos išieškotinos sumos arba jeigu dalis šios sumos buvo anksčiau išieškota ar apmokėta - nuo likusios išieškoti sumos; vykdomojo dokumento kategorijos.

Dažniausiai pasitaikančių vykdomųjų dokumentų, t.y. bylų dėl piniginės skolos išieškojimo, administravimo išlaidos:

Priėmus vykdomąjį dokumentą antstolis įsipareigoja laiku ir tinkamai atlikti vykdymo veiksmus bei imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus nepažeidžiant skolininko teisių ir kuo operatyviau įvykdyti vykdomąjį dokumentą.

Preliminariosios Pirkimo-Pardavimo Sutarties Nutraukimas

Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.

Preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.

Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko.

Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.

Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.

Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.

tags: #ar #turi #buti #prasymas #originalas