Komercinis registras yra svarbi institucija, užtikrinanti verslo subjektų teisinį statusą ir skaidrumą. Latvijos Respublikos komercinio registro įstatymas reglamentuoja šio registro veiklą, įmonių registravimo tvarką ir kitus susijusius klausimus.
Jau nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias valstybės finansinis šaltinis, t.y. mokesčiai, skirti pagrindinėms valstybės funkcijoms (socialinėms, apsaugos, gamybinėms ir kt.) vykdyti. Istoriškai NTM agrarinėse visuomenėse vystėsi kaip žemės mokestis. Vėliau vykstant urbanizacijos procesams šis mokestis pritaikytas ir pastatams.
Mokslinėje literatūroje yra nuomonis, kad apie 2700-2200 m. pr. Kr. senovės kinai pirmieji pradėjo taikyti NTM: 1/9 dirbamos žemės gaunamo derliaus turėdavo atitekti valstybei, ir tai iš esmės prilygdavo 11 proc. mokesčio tarifui, kuris mokamas priklausomai nuo žemės derlingumo.
Šiuolaikines NTM užuomazgas galime įžvelgti Nyderlandų praktikoje, kur jau apie XVII a. XVI-XVII a. laikotarpiu intensyviai buvo kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos taip vadinamojo mokestinio teisingumo idėjos. Pranckūzijos valstybės veikėjo A.Riašelje (1585-1642) suformuluotos apmokestinimo taisyklės bei principai aktualūs ir mūsų dienomis. XVIII a. šiuo klausimu, teorija. Apskritai XVIII a. ėmė ryškėti mokestinės prievolės suvienodinimo tendencijos, t.y.
1918 m. buvo atkurta Lietuvos valstybinė sistema. 1919 m. pradėta rūpintis mokesčių ir rinkliavų klausimais. Iš pradžių valstybė daug skolinosi, nes karo nuskurdintų gyventojų mokamasis pajėgumas buvo menkas.
1919 m. rugpjūčio 14 d. buvo priimtas įstatymas apie valstybinį mokestį nuo nejudamo turto miestuose ir miesteliuose. Nekilnojamojo turto mokestis buvo imamas nuo trobesių miestuose. 1918-1941 m. miesto gyventojai a šį mokestį mokėjo nuo turimų pastatų pajamingumo arba jų vertės. 1941-1944 m. vėl įsigaliojo vokiška mokesčių sistema.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę nuo 1990 m. pradėta kurti nauja mokesčių sistema, kuri buvo pertvarkoma remiantis Vakarų valstybių patirtimi. Nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarka buvo tobulinama visą pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį.
Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai
LR civilinio kodekso 1.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Kasdieniniame gyvenime terminas „nekilnojamasis turtas“ atrodo aiškus ir suprantamas. Paprastai juo įvardijama žemė ir statiniai. Tačiau teoriniam apibūdinimui to nepakanka.
Nekilnojamasis turtas gali būti suvokiamas kaip fizinis, ekonominis ar teisinis objektas. Pirmuoju atveju nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip žemė ir jos priklausiniai, t.y. statiniai, ir nurodoma, kad tai yra materialus turtas.
Detalesnis nekilnojamojo turto apibūdinimas daugiausiai priklauso, nuo to kokiu tikslu ir kontekstu norima jį pateikti. Teisėje NTM objektu yra laikoma tik žemė ir pastatai. Naujajame LR NTM nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai.
Nekilnojamasis turtas registruojamas LR nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris.
LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpos ar kiti statiniai ar patalpos (suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai) priklausiniai, negali būti laikomi atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, kol pagal šio įstatymo 7 straipsnio nuostatas nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Todėl jie nėra apmokestinami NTM atskirai nuo pagrindinio nekilnojamojo turto objekto.
Inžineriniai statiniai laikomi įvairios paskirties inžineriniai įrenginiai, kurie neatsiejamai sujungti su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties. Pagal LR statybos įstatymą inžineriniai statiniai skirstomi į susisiekimo komunikacijas (gatvės, keliai, geležinkeliai, tiltai, viadukai ir pan.), inžinerinius tinklus (vandentiekis, kanalizacija, šilumos tinklai, dujotiekis, elektros tinklai) ir kitus inžinerinius statinius (hidrotechniniai statiniai, melioracijos statiniai ir pan.).
Mokesčiai: žemės mokestis ir nekilnojamojo turto mokestis. Sąvoka paprastai vartojama, apibrėžiant tik privalomus mokėjimus, nustatytus juridiniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį turtą bei LR NTM naujovę - fiziniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris naudojamas ekonominei ar individualiai veiklai, arba neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotam naudotis juridiniams asmenims nekilnojamam turtui.
Mokestis mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Šis mokestis mokamas pinigine forma, jam būdingas privalomumas, yra neatlygintina įmoka valstybės (savivaldybės) naudai ir jo sąskaita užtikrinami valstybės finansiniai poreikiai.
Pagrindinis mokesčio, yra tai, kad į NTM bazę turėtų patekti vien nekilnojamasis turtas. Šiuo atveju neregistruotas turtas nėra apmokestinamas. Nekilnojamasis turtas apmokestinamas periodiškai. Mokestinio laikotarpio periodiškumą nulemia tam tikras kalendorinis laikotarpis.
NTM dydis priklauso nuo konkretaus nekilnojamojo turto. Nustatant mokestį, nėra atsižvelgiama į asmens turimas skolas. Iš tiesų šis mokestis siejamas vien tik su asmens valdomu ar naudojamu nekilnojamuoju turtu. Apmokestinant šiam nekilnojamajam turtui nustatymas nėra siejamas su šio turto savininko pasikeitimu ar kitais veiksniais (pvz., paveldėjimu, dovanojimu ir pan.).
Šio mokesčio pajamos patenka į savivaldybių biudžetus. Šiuo atveju, kuriais apmokestinami statiniai, o pats apmokestinimo faktas siejamas vien su konkretaus turto valdymu bei naudojimu.
NTM efektyvumas. Mokesčio mokėtojo elgsena, t.y. šiuo atveju, nes žemės pasiūla Lietuvoje yra pastovi ir nekinta. Labai įtakingas XIX a. JAV socialinis filosofas H. Džordžas 1879 m. iškėlė idėją, kad visas žemės nuomos mokestis turėtų būti vienintelis mokestis, nes tai pakankamai patrauklus. Šiuo atveju visuomenė neturėtų mokėti mokesčių už savo darbą, taupymą ar investicijas, o geriau apmokestinti žemę ir kitus gamtos išteklius, tokiu būdu kompensuojant visuomenės nariams už galimybę naudotis šiais ištekliais.
Lietuvos teismų praktika
2024-2025 metais Lietuvos teismų praktikoje nemokumo teisės srityje išryškėjo keli esminiai aspektai, susiję su Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) taikymu. Šie aspektai apima teismingumo klausimus, nemokumo administratorių veiklos kontrolę, juridinių asmenų vadovų civilinę atsakomybę ir kitus svarbius klausimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-1075/2023, teisėjų kolegija pasisakė dėl mokėtojo teisės susigrąžinti neautorizuotos operacijos sumą.
Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika (2022-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022) pateikė naudingus išaiškinimus, padėsiančius nekilnojamojo turto pirkėjams lengviau prisiteisti nuostolių atlyginimą už nesąžiningą pardavėjų elgesį. Todėl pardavėjams reikės įvertinti papildomas rizikas sudarant preliminariąsias sutartis, ar atsisakant sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Europos Sąjungos valstybėms narėms netinkamai užtikrinant trečiųjų valstybių investicijas į Europos Sąjungą gali sukelti problemų dėl nepakankamai kontroliuojamų ir nepageidaujamų investicijų, kurios gali būti kenksmingos Europos Sąjungos vidaus rinkai.
Advokatų kontoros LEADELL buvo aukštai įvertintos tarp ekspertų ginčų sprendimo, bankų ir finansų, intelektinės nuosavybės, nekilnojamojo turto ir statybų, mokesčių bei įmonių ir komercinės teisės srityse.
Konkurencijos užtikrinimas prasideda nuo sudarytų sąlygų tiekėjams konkuruoti, o už tokių sąlygų sudarymą pirmiausia atsakinga perkančioji organizacija. Galima sakyti, kad perkančioji organizacija, vykdanti viešųjų pirkimų procedūras, yra pagrindinis konkurencijos „organizatorius“.
Visuotinė pandemija, neabejotina, turėjo įtakos viso pasaulio ekonomikai, neaplenkiant tiek įmonių veiklos rodiklių, tiek poveikio šeimos ūkių finansams. Tačiau šį kartą šiek tiek pozityvumo, vadovaujantis oficialia statistika.
Šiame LEADELL naujienlaiškyje trumpai apžvelgiame teisinį reguliavimą dėl nekilnojamojo turto projektų vystymo valstybinėje žemėje: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Taip pat norime atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuvoje nuo 2022 m. kovo 1 d. keičiasi teisės aktai reguliuojantys nekilnojamojo turto vystymą nuomojamojoje valstybinėje žemėje.
Estija buvo pirmoji šalis, kuri įvedė ir pasiūlė elektroninės rezidencijos programą. Lietuva ir Latvija, sekdamos Estijos pavyzdžiu, taip pat pradeda savo elektroninio rezidento statuso programas. LEADELL advokatų kontoros parengė svarbiausių aspektų ir pokyčių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje palyginamąją apžvalgą.
Tobulėjant informacinėms technologijoms ir joms tampant neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi, informacija tampa vis lengviau ir labiau pasiekiama. Ne maža dalis asmenų viešai demonstruoja savo atvaizdą, šeimyninę bei asmeninę informaciją, deja, retas nusimano, kokia plačia apimtimi, paviešinti duomenys, gali būti matomi, bei kokiais tikslais panaudojami.
Žemės sklypų savininkai turi būti informuoti apie bet kokius pasikeitimus jų sklype, kurie gali paveikti jų nuosavybės naudojimo tvarką. Tačiau pasitaiko situacijų, kai savininkai nežino apie žemės sklypuose esamus įrašus (pvz. miško žemės registraciją) ir savavališkai įregistruotą miško plotą žemės sklype, kurio ten iš tiesų nėra.
Siekiant užtikrinti efektyvesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją bei didinti skaidrumą virtualiųjų valiutų, finansų, lošimų, mokesčių konsultantų, nekilnojamo turto agentų ir apskaitos sektoriuose, Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus.
Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 2 straipsnio 17 dalyje yra nustatyta, kad nemokumo administratorius yra fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus. Ne visi duomenys, kuriuos į JANGIS sistemą apie savo galutinės naudos gavėjus pateikia įmonės, yra teisingi ir tikslūs, pavyzdžiui, „Vilniaus prekybos“ grupei priklausančios bendrovės skirtingai nurodo Nerijaus Numos rezidavimo mokesčių tikslais valstybę. Ekspertai sako, kad JANGIS nėra tobulas, bet visgi gana patikimas informacijos šaltinis.
Nekilnojamojo turto kainoms pakilus dalis pardavėjų nusprendė nesilaikyti preliminariųjų sutarčių padidinant turto pardavimo kainą, o pirkėjams su pakeistomis sąlygomis nesutinkant, nekilnojamąjį turtą parduodant brangiau tretiesiems asmenims.
Pasaulis sparčiai juda link dirbtinio intelekto (DI) amžiaus, tad pastaruoju metu didelį susidomėjimą išlaiko įspūdį sukėlę DI produktai, tokie kaip „ChatGPT“, „Stable Diffusion“, „Midjourney“ ir pan. Gyvename pereinamajame laikotarpyje, kai informacija vis dažniau perduodama skaitmeninėmis technologijomis. Informacijos perdavimas ir transformavimas naudojant įvairius dirbtinio intelekto (DI) įrankius šiuo metu yra bene plačiausiai naudojamas informacijos apdorojimo skaitmeninėmis technologijomis būdas. Ne paslaptis, kad DI pagalbą vis dažniau pasitelkia ir teisininkų bendruomenė.
tags: #latvijos #respublikos #komercinio #registro #istatymo