Daugiabučio ventiliacijos šachtų priežiūra: svarba, problemos ir sprendimai

Vėdinimas yra būtinas kiekvienam būstui, siekiant užtikrinti gerą oro kokybę ir išvengti drėgmės bei pelėsio susidarymo. Daugiabučiuose namuose svarbų vaidmenį atlieka ventiliacijos šachtos, kurios, deja, dažnai tampa problemų šaltiniu. Šiame straipsnyje aptarsime ventiliacijos šachtų svarbą, dažniausiai pasitaikančias problemas ir galimus jų sprendimus.

Ventiliacijos šachtų svarba

Pasak įmonės vadovo L. Laukaičio, kiekvienas butas turi turėti atskirą ventiliavimo šachtą. Dažnas variantas, kai name yra suprojektuota viena bendra ventiliacijos šachta. Iš ten sklinda ir garsai, ir kvapai, sukeliantys diskomfortą. Suprojektuoti reikia taip, kad kiekvienas butas turėtų savo atskirą šachtą, kad jos viena nuo kitos būtų tinkamai izoliuotos.

Šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu (rekuperacijos). Naudojant tokias sistemas, energija atgaunama iš šalinamo oro. Daugelyje Vilniaus verslo centrų jau įdiegtos mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu. Jos užtikrina žemą CO2 ir lakiųjų organinių junginių (VOC) koncentraciją. Į vėdinimą, kaip ir į šildymą ar šaldymą, skverbiasi išmaniosios technologijos.

Pastatų termoizoliacija ir ypač jų sandarumas pastebimai gerėja, todėl šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu (rekuperacijos). Populiarėja decentralizuoti vėdinimo sprendimai, kai nelieka ilgų ir sudėtingų oro paskirstymo sistemų, bet pasiekiamas geresnis efektyvumas.

Namuose ir darbo patalpose praleidžiame daug laiko, tad labai svarbu, ar jose gera ventiliacija, ar oras švarus ir neužterštas. Laikoma, kad žmogaus sveikata apie 20 proc. priklauso nuo gyvenamosios aplinkos oro. Mokslininkai yra nustatę, jog blogai vėdinamų patalpų oras yra kenksmingesnis už atmosferos orą. Taip yra todėl, kad patalpoje yra daug taršos šaltinių, tai gali būti grindų dangų, baldų medžiagose naudojamos dervos ir klijai, higienos aerozoliai, buities chemikalai, naminiai gyvūnai, mūsų pačių iškvėptas anglies dvideginis ir kt. Vienas iš kokybiškos aplinkos ir geros sveikatos faktorių - besikeičiantis ir švarus patalpų oras, paprasčiau šnekant - pakankamai gerai vėdinamos patalpos.

Dažniausios problemos ir jų priežastys

Senuose pastatuose problemų dėl vėdinimo kyla labai daug. Jas lemia tai, kad žmonės susidėjo sandarius plastikinius langus, vieni į ventiliacijos šachtas prisijungė gartraukių, ventiliatorių, kiti, neatlikę jokių projektų ir skaičiavimų, jas aklinai uždengė. Ventiliacijos šachtos dažnai būna užsikimšusios, jų skersmuo susiaurėjęs ir per jas nebepašalinamas reikiamas kiekis oro.

Didžiausia šiuolaikinių namų problema yra ventiliacijos šachtos. Anksčiau jos būdavo betoninės arba mūrinės. Dabar gi į vieną šachtą suvesti visos laiptinės vamzdžiai, ortakiai. Taip triukšmas pasklinda visoje šachtoje per visus namo aukštus.

Viena iš problemų yra sanitariniai mazgai, kur praeina ventiliacijos šachtos. Per jas labiausiai triukšmas ir sklinda pastato viduje. Todėl projektuojant reikia atsižvelgti, kad jos nesiribotų ir būtų kuo toliau nuo vadinamųjų ramiųjų zonų - miegamųjų, svetainių. Šiuo metu didžiulė problema yra ta, kad kiekvienas žmogus projektuojasi individualiai ir vienas mazgą daro vienoje pusėje, kitas -kitoje. Ir nutinka taip, kad tavo sanitarinis mazgas yra virš apačioje gyvenančių žmonių miegamojo, o viršuje gyvenančiojo - virš tavo. Taigi projektuojant reikia labai didelį dėmesį skirti pastato išplanavimui. Išplanavimas turi būti toks, kad kuo mažiau kiltų problemų.

Siena rasoja todėl, kad ji yra šaltesnė nei kitos sienos ir ant jos susidaro rasos taškas. O jei susidaro rasos taškas, reiškia, kad patalpose yra perteklinės drėgmės. Pelėsį sukelia rasos taškas: jis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinės drėgmės bei paviršiaus temperatūros. Kai paviršius pasiekia rasos tašką, ant jo kondensuojasi vanduo, vėliau pradeda pelyti.

Po daugiabučio namo renovacijos pradėjo pelyti sienos. Ko nepadarė arba blogai padarė renovavusieji namą, kad atsirado pelėsis? Buvo tinkuotos namo sienų siūlės iš vidaus, pakeisti langai su stiklo paketais, sutvarkytas stogas ir t. t. Kaip ir kuo išnaikinti pelėsį, kuris yra rimtų ligų priežastis?

Plonesnė siena - daugiau triukšmo. Taupydami erdvę žmonės neretai iškerta dalį sienos. Negana to, kad triukšmas jau ir taip padidėja, kai kurie įsigudrina įmontuoti į sieną įvairiausios technikos. Pavyzdžiui, kai kurie gyventojai norėdami turėti daugiau vietos, įmontuoja į sieną vandens talpas. Natūralu, kad suplonėjus sienos konstrukcijai kaimynai girdi leidžiamą vandenį. Todėl norint išvengti triukšmo viduje, jokiu būdu negalima ploninti sienų - masyvios sienos slopina sklindančio garso bangas. Kuo storesnė siena, kuo ji tankesnė, tuo garsas sklis mažiau.

Galimi sprendimai

Senuose namuose vėdinimo sistemos priežiūros darbus reikėtų pradėti nuo namo vėdinimo sistemos audito patikrinimo. Viskas priklauso nuo gyventojų biudžeto: pigiausias variantas - išvalyti šachtą, atlikti dezinfekciją, ant stogo galima montuoti pastovaus srauto ištraukimo ventiliatorius, palaikančius neigiamą slėgį ir iš kiekvieno buto ištraukiančius tam tikrą oro kiekį.

Jeigu namas suprojektuotas ne visai tinkamai, statybos eigoje dar galima įgyvendinti sprendimus, galinčius pakeisti situaciją. Bet jeigu perki pastatytą butą - nieko nebepakeisi, - perspėjo specialistas.

K. Tuinyla naujuose pastatuose siūlo įrengti decentralizuotą vėdinimo sistemą. Sukūrus tokią sistemą, kiekvienas savininkas turėtų savo vėdinimo įrenginį ir galėtų jį valdyti.

Netinkamas perdangų užtaisymas taip pat gali daryti įtaką. Nes dažnai iš pradžių namą pastato, o tada montuoja specifines dalis. Tarkim, paliktoje erdvėje perdangose, taupant vietą, vamzdžiai suvedžiojami vienas prie kito ir tuomet techniškai tos perdangos ištaisyti nebeįmanoma. Ši vieta ir yra pati pažeidžiamiausia.

Jei juos izoliuotume pilnai ir tinkamai, tai, žinoma, kažkiek padėtų. Bet vis tiek bendras triukšmas sklinda per tas vietas, kur vamzdelis tiesiogiai įeina į šachtą.

Triukšmo izoliacija

Norint apsisaugoti nuo triukšmo, apie jo suvaldymą reikia galvoti dar projektuojant pastatą. O dabar problemos sprendžiamos tik tada, kai žmonės apsigyvena naujuose namuose, kai jo nebeperstatysi. Garsas sklinda dviem būdais - oru ir pačia konstrukcija - taip vadinamas smūginis triukšmas. Smūginį triukšmą reikia izoliuoti specialiai tam pritaikyta mineraline vata. O oru sklindantį triukšmą reikia izoliuoti masyviomis konstrukcijomis. Taigi gelžbetonis - pati geriausia izoliacija. Todėl reikėtų žiūrėti, kokios rūšies triukšmo mes norime išvengti - sklindančio oru ar konstrukcijomis. Jeigu saugomės nuo pastarojo garso, tai reikia visu perimetru įrengti plaukiojančias grindis.

Triukšmas iš išorės į pastatą dažniausiai patenka per nekokybiškus ar nesandarius langus. Gerą kokybę, gerą akustiką - akustinį komfortą lemia stiklo paketų skaičius. Jeigu turime du stiklus - vieną paketą, tai garsas sklis labiau, nei įsirengus trigubą stiklą - du stiklo paketus. Už tų trijų stiklo paketų galėtų būti montuojamas papildomas akustinis stiklas, kuris izoliuotų garsą. Kaip ir visose montavimo srityse, neteisingas langų montavimas taip pat turi įtakos triukšmo pralaidumui.

Didžiausią įtaką garso pralaidumui turi kištukiniai lizdai. Todėl reikia labai atidžiai projektuoti visą elektros instaliaciją bute, kad nebūtų kaip, kad yra senuose namuose. Jei tavo kambaryje yra kištukinis lizdas, tai už sienos toje pačioje vietoje yra ir kaimyno kištukinis lizdas. Ir per juos praktiškai galėdavai susikalbėti su kaimynu. Todėl juos projektuojant reikia išdėstyti taip, kad nebūtų lygiagrečiai su kaimynu. Nes tokiu atveju siena suplonėtų dvigubai ir triukšmas sklistų lengviau.

Štai keletas patarimų, kaip suvaldyti triukšmą, sklindantį iš gatvės:

• Įrengti akustinę sieną, kuri izoliuotų triukšmą.
• Atlikti namo fasado izoliaciją - po fasado plokštėmis galima dar sumontuoti papildomas stiklo plokštes, kurios taip pat sulaiko garsą.

Jeigu kaimynas jau yra suploninęs sienas, tai protingiausiai būtų, kad sieną izoliuotų jis. Tarkim, jeigu jis įmontuoja bakelį į sieną, tai pirmiausiai turėtų prie sienos primontuoti mineralinės vatos, tuomet primontuoti bakelį ir užpūsti sandarinimo putų. Tuomet būtų užsandarinamos ertmės, o vatos sluoksnis, kuris turėtų būti bent dviejų centimetrų storio, kažkiek prislopintų garsą.

Norint apsisaugoti nuo pelėsio, reikia užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą ir sumažinti drėgmės lygį.

Rekuperacija

Jei name įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, energija atgaunama iš šalinamo oro. Rekuperatorius gali būti išjungiamas žiemos metu norint sumažinti elektros sąnaudas. Yra keletas rekuperatorių tipų: rotaciniai ir plokšteliniai. Renkantis rekuperatorių reikia atsižvelgti į namo plotą ir energinę klasę.

Rekuperacija bute vis dažniau pasirenkama ne kaip papildomas komforto sprendimas, o kaip būtina sistema, užtikrinanti sveiką mikroklimatą. Sandarūs, energiškai efektyvūs butai be tinkamo vėdinimo greitai susiduria su drėgmės pertekliumi, pelėsiu, nemaloniais kvapais ir prasta oro kokybė. Tinkamai suprojektuota rekuperacija leidžia nuolat tiekti šviežią orą, pašalinti užterštą ir tuo pačiu susigrąžinti didžiąją dalį šilumos.

Efektyviausiai vėdina ir tuo pačiu taupo šilumos energiją mechaninė ventiliacija, o tiksliau - mechaninio oro ištraukimo ir tiekimo sistemos su šilumos atgavimo funkcija. Tokiose sistemose šalinamo oro šiluma yra panaudojama pritekančio oro sušildymui iki tam tikro lygio. Čia svarbu, kad į patalpas oro patektų būtent tiek, kiek reikia - nei daugiau, nei mažiau. Todėl tiksliam ir ekonomiškam rekuperacinės sistemos funkcionavimui būtina, kad oro srautus būtų galima reguliuoti, priklausomai nuo poreikių. Tam naujai statomiems, renovuojamiems pastatams parengiami vėdinimo sistemos projektai, skaičiuojami oro srautai.

Projektuojant vėdinimo sistemą apskaičiuojami ir subalansuojami tiekiamo ir šalinamo oro srautai, užtikrinantys oro kokybę patalpų viduje.

Vėdinimo sistemos projektavimas remiasi patalpų naudojimo intensyvumu, tūriu, žmonių skaičiumi, veiklos pobūdžiu, oro kiekio ir paskirstymo sistemos parametrų nustatymu. Pašalinamo oro kiekiai nustatomi pagal patalpų paskirtį, o tiekimo oro kiekis skaičiuojamas vidutiniškai toks, kad vienam žmogui tektų apie 30 kub.m/val. šviežio oro.

Oro srautus reguliuoja rekuperatoriuje įmontuotas ventiliatorius, rekuperatoriaus šilumokaitis perduoda išmetamo oro šilumą tiekiamam šviežiam orui - kitaip sakant, jį pašildo. Vasarą rekuperatorius veikia atvirkščiai - iš patalpų šalinamas oras vėsina į vidų tiekiamą karštą lauko orą. Tyrimai rodo, kad šilumos energijos sąnaudos rekuperatoriumi vėdinamose patalpose sumažėja nuo 30 iki 50 proc. Be to, rekuperatoriuose esantis filtras valo tiekiamą orą, tai ypač vertina įvairias alergijas turintys žmonės.

Rinkoje yra kelių tipų rekuperatorių, jų veikimo principas iš esmės toks pat, skiriasi šilumokaičių tipai ir efektyvumas. Pagrindiniai rekuperatorių tipai - rotacinis ir plokštelinis.

Rekuperatoriaus efektyvumo rodiklis yra šilumos grąžinimo arba efektyvumo koeficientas, elektros energijos sąnaudos, triukšmo lygis.

Ne vienu tyrimu yra nustatyta, o ir gamintojai deklaruoja, jog plokštelinių rekuperatorių efektyvumas šiek tiek didesnis nei rotacinių, tačiau jie labiau sausina orą, didesnis jų efektyvumas pasiekiamas esant ne žemesnei kaip -3°C lauko temperatūrai. Žemesnėje temperatūroje dėl kondensato formuojasi šerkšnas ar ledas, efektyvumas krinta, taip pat būtina užtikrinti papildomą apsaugą nuo užšalimo.

Rotacinių rekuperatorių efektyvumas, lyginant su plokšteliniais, šiek tiek žemesnis, bet jie sureguliuoja tiekiamo oro drėgmės lygį, kuris yra svarbus oro kokybei ir komfortui bei savijautai. Rotoriniai rekuperatoriai gali pasiekti efektyvumą viršijantį 85 proc. esant lauke iki -20 °C ir dirbti su maksimaliu šilumos atgavimu be jokios apsaugos nuo užšalimo. Dėl drėgmės atgavimo rotacinis šilumokaitis užtikrina drėgmės balansą ir optimalų klimatą kiekvienu metų laiku - ne per drėgną ir ne per sausą vidaus patalpų orą.

Tad rekuperatoriaus tipo pasirinkimą turėtų nulemti prioritetai.

Laikoma, kad plokšteliniai rekuperatoriai labiau tinka vidutinio klimato šalyse, Lietuva priskiriama prie šalto klimato zonų. Tokioje pat klimato zonoje esančiose Skandinavijos šalyse populiaresni rotaciniai rekuperatoriai.

Vienas iš pasaulyje pirmaujančių vėdinimo, šildymo, šaldymo įrangos gamintojų - „Systemair". Tai beveik prieš pusšimtį metų Švedijos inžinierių įkurta ŠVOK įrangos gamintoja, dabar turinti dukterines įmones 49 pasaulio šalyse. Lietuvoje veikia trys pardavimų skyriai didžiuosiuose miestuose ir gamykla Ukmergėje.

Šio gamintojo įrangos paletėje yra per 9 tūkst. produktų, tarp kurių daugybė įvairių tipų rekuperatorių, pradedant pritaikytų iki 100 kv. m ploto individualiems namams iki pramoninės įrangos ir metro tunelių vėdinimo sprendimų. Tokia apimtis rodo, kad dirba aukščiausios klasės specialistai.

Gyvenamųjų namų segmente Skandinavijos šalyse (galbūt ir Lietuvoje, duomenų nėra) vieni populiariausi yra rotaciniai kelių galingumų Systemair SAVE rekuperatoriai, kurių deklaruojamas efektyvumas (A klasės) yra 85 proc. Vėdinimo sistemų specialistai tvirtina, kad realiose sąlygose šio gamintojų rekuperatorių efektyvumas nebūna mažesnis nei deklaruojams, kaip neretai atsitinka su kitų gamintojų įranga. Plačiau apie rekuperatoriaus pasirinkimą: „Kokį rekuperatorių rinktis?"

Gyvenamųjų patalpų „Systemair" rekuperatoriai pasižymi kompaktiškumu, tyliu veikimu.

„Systemair" rekuperatoriuose naudojami EC tipo ventiliatorių varikliai, kurie yra ekonomiškesni už AC tipo variklius ir tylesni. Ventiliatoriaus korpusas gaminamas iš dvisienio cinkuoto plieno lakšto, izoliuoto 50 mm mineraline vata. Todėl ventiliatorių su EC varikliais skleidžiamas triukšmo lygis yra vos 20-30 dB (maždaug kaip šaldytuvo skleidžiamas garsas).

Renkantis vėdinimo įrangą biurui pagal reikalingus parametrus, atkreipkite dėmesį, ar prietaisas atitinka Europos ekologinio projektavimo direktyvą. Ekologinio projektavimo direktyva sukurta siekiant, kad energiją naudojantys prietaisai jos naudotų kuo mažiau. Direktyva nustato ir minimalius reikalavimus vėdinimo įrangos gamintojams: reguliavimo greičių būtinybę, rekuperatorių šilumos atgavimo efektyvumo lygį, ventiliatorių galios ir efektyvumo rodiklius, informacijos pateikimą ir kt.

„Systemair" specialistai laikosi nuomonės, kad Lietuvos klimate biurų patalpoms dėl funkcionalumo ir energijos sąnaudų tinkamiausi ir efektyviausi yra rekuperatoriai su rotoriniu šilumokaičiu.

Jei biuro plotas iki 500 kv. metrų, galima rinktis iš kompaktiškų rotacinių rekuperatorių SAVE VTR 150, 250, 300, 500, 700 modelių arba SAVE VSR 150, 300, 500 modelį. VTR - viršutinio pajungimo tipo, VSR - šoninio pajungimo tipo rekuperatoriai.

Visi jie turi aukštą šilumogrąžos procentą (iki 85-87 proc.), ventiliatoriai gaminami su taupiais ir tyliais EC technologijos varikliais, įranga valdoma automatiškai.

"Systemair" vėdinimo įrangos grupėje yraTopvex oro apdorojimo įrenginių serija, pritaikyta biurams, parduotuvėms, pramonės įmonėms, viešbučiams ir pan. Be reikiamo oro kiekio, kontroliuojamos kokybės, drėgmės, Topvex užtikrina reikalingą patalpų oro temperatūrą.

Kasdien suvalgome ir išgeriame apie 4 kg maisto ir vandens bei įkvepiame apie 25 000 litrų (15 kg) oro. 90 proc. šio oro sudaro patalpų oras. Bet kažkodėl maisto ir vandens kokybei keliame daug didesnius reikalavimus nei oro kokybei. Susikoncentravę ties šilumos taupymu neretai pamirštame vėdinimą. Jo svarba ypač išryškėja žiemą, kai per sandarius ir nepraveriamus langus į namus ar darbo patalpas nepatenka pakankamai šviežio oro.

Tačiau užtikrinti oro cirkuliaciją būtina netgi senuose pastatuose. Tą galima padaryti beortake vėdinimo sistema, kurią įrengti kur kas paprasčiau nei mechaninio vėdinimo sistemą.

Natūralūs vėdinimas ir šilumos praradimai

Patalpos gali būti vėdinamos keliais būdais: natūraliu būdu, mechaniškai ištraukiant orą arba mechaniškai tiekiant bei ištraukiant orą, taip pat rekuperacijos būdu.

Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas yra natūralus vėdinimas, kai oras dėl temperatūrų ir slėgio skirtumo pats skverbiasi į patalpas ir pats iš jų pasišalina. Natūraliai ventiliacijai būtini vėdinimo kanalai ir angos grynam orui įtekėti. Įstačius sandarius langus ir duris, sumažėja galimybių šviežiam orui patekti į patalpas, o dalį dienos laikyti pravirus langus neracionalu, nes prarandama šiluma ir traukia skersvėjai. Šią problemą galima spręsti įrengiant reguliuojamo skerspjūvio vėdinimo angas, naudojant srovelinius ventiliatorius ar kitokias ventiliacijos sistemas. Bet šviežias oras vis tiek nepateks į namus, jei neturės pro kur pasišalinti. Traukai būtini ventiliacijos kanalai (kaminai), kurių skersmuo priklauso nuo vėdinamos patalpos dydžio, kamino aukščio ir kitų parametrų.

Teisinga natūralaus vėdinimo schema būtų tokia: lauko oras pirmiausia patenka į miegamuosius, po to į gyvenamąjį kambarį, prieškambarius ar koridorius ir per virtuvę arba sanitarinius mazgus pasišalina išsinešdamas anglies dvideginį bei drėgmę. Tas pats oras iš pradžių vėdina mažiau užterštas patalpas, vėliau - labiau užterštas.

Oras teisinga kryptimi (iš švaresnių patalpų link nešvarių) juda tik tada, kai yra slėgių skirtumas, t.y., oras visada juda iš didesnio slėgio zonos link mažesnio. Slėgių skirtumą natūraliame vėdinime užtikrina gamtiniai faktoriai - temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus bei vėjas.

Nemažą įtaką natūraliai traukai turi vėdinimo šachtos arba kanalai. Jie turi būti švarūs ir įrengti taip, kad kanalo skersmuo būtų pakankamas reikiamam oro kiekiui pasišalinti ir trauka nebūtų atbulinė. Trauka gali apsigręžti dėl per mažo natūralaus vėdinimo kanalų aukščio virš stogo, netinkamos kanalo išėjimo angos formos, dėl gretimų aukštesnių statinių, kalvų ar miško įtakos, dėl tame pačiame bute veikiančio oro ištraukimo ventiliatoriaus.

Kadangi be oro gyventi negalime, šiltas patalpos oras natūraliai, veikiamas tik oro cirkuliacijos jėgų, išstumiamas pritekančio į jo vietą šviežio oro srauto. Vėdinimo sistemose, kurios veikia natūralios traukos pagrindu, o tokios be išimties yra daugelyje miesto ir kaimo pastatų, prarandama daug šilumos. Šiuo atveju nenaudojami jokie papildomi energijos šaltiniai, tačiau su išmetamu oro prarandama šiluma. Natūralios traukos ventiliacija dažnai yra pagrindinė didelių šilumos energijos sąnaudų priežastis. Vietoje to, kad šildytumėme savo būstą ar darbo patalpas, mes šildome lauko orą ir kaimynines apylinkes.

Vėdinimo kanalų valymas ir priežiūra

Gyvenamosios paskirties patalpose dažniausiai įrengta natūrali ventiliacijos sistema, kuri užtikrina natūralią oro apykaitą, palaiko tinkamą drėgmės lygį bei šviežią orą. Tačiau jeigu vėdinimo sistema yra nevalyta, namuose kvėpuojame užterštu oru, tuo pačiu kenkiame ir savo sveikatai. Tam, kad kvėpuotume švariu oru, būtina užtikrinti reguliarų ventiliacinių kanalų valymą bei dezinfekciją. Ventiliacijos kanaluose dėl išeinančio oro kaupiasi dulkės, kenksmingi mikroorganizmai ir bakterijos. Dėl drėgmės ir garų, einančių iš vonios kambarių, kanaluose gali atsirasti grybelis ir pelėsiai. Dar viena problema, kuri atsiranda dėl ventiliacijos kanalų nepriežiūros - įvairių kenkėjų, vabzdžių atsiradimas. Neprižiūrėtuose kanaluose veisiasi vorai, dažnai ant jų paukščiai susuka lizdus, į kanalus prikrenta įvairių šakelių ir šapelių bei paukščių išmatų.

Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu. Jų valymas ir dezinfekavimas privalomas pagal statybos techninį reglamentą. Periodinės ar nuolatinės techninės apžiūros metu vėdinimo kanalų būklę įvertinti daugiabutį prižiūrintis techninis prižiūrėtojas. Daugiabučio namo administratorius privalo organizuoti būtinus valymo darbus. Kartais pagerinti ventiliacijos kanalo traukos nepadeda ir jo išvalymas, tokiu atveju būtina organizuoti kanalo ištyrimą specialiomis kameromis. Kauno butų ūkio specialistai ne kartą nustatė, kad ventiliacijos kanalas užaklintas fiziškai, atliekant buto remonto darbus ar netinkamai sumontuojant garų surinkėją virtuvėje. Ventiliacijos kanalų valymo metu nuo vidinių paviršių naikinami susikaupę teršalai, ištraukiami nešvarumai, o išvalyti vėdinimo kanalai dezinfekuojami. Jeigu pastebėjote, kad ventiliacijos kanalo trauka ženkliai sumažėjusi, į butą per ventiliacijos sistemą patenka pašaliniai kvapai - kreipkitės į namo administratorių.

Kiekviename bute yra įrengta natūrali oro ventiliacija, kuri užtikrina, kad namuose kvėpuotumėme grynu oru. Tačiau jeigu vėdinimo sistema yra nevalyta, namuose kvėpuojame užterštu oru, galinčiu sukelti rimtų sveikatos problemų. Tam, kad namuose kvėpuotumėme grynu oru, jis yra ventiliuojamas per daugiabučiame name įrengtą oro išmetimo ventiliacinę sistemą. Vėdinimo kanalais būtina reguliariai pasirūpinti, nes per laiką juose su išmetamu oru ima kauptis dulkės, kenksmingi mikroorganizmai ir bakterijos. „Visa tai blogina butuose esančio oro kokybę ir juos gyvenantiems žmonėms gali sukelti ligas, alergijas ir kitus negalavimus. Į kanalus patenka ir įvairiausi infekcijų sukėlėjai, pavyzdžiui, tuberkuliozės ir legionelės bakterijos, kurios plinta oru. Ventiliacijos kanaluose veisiasi vorai, dažnai ant jų paukščiai susuka lizdus, į kanalus prikrenta įvairių šakelių ir šapelių bei paukščių išmatų. Naudodamiesi gartraukiu virtuvėje nesusimąstome, kur dingsta surenkamas oras ir jame esančios riebalų dalelės. Iš virtuvės gartraukių išeinantys riebalai patenka į vėdinimo kanalus ir ilgainiui juos užkemša. Pasak L. Kėžos, tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl butuose sutrinka vėdinimo sistema: ima prasčiau ventiliuotis oras, sklinda kvapai iš kitų butų.

Didžioji dalis gyventojų nepasitikrina bute esančių ventiliacijos grotelių būklės, kurios dažnai būna apaugę voratinkliais ir ant jų susikaupia dulkės. Jeigu jaučiate, kad jūsų bute ventiliacija suprastėjo, pirmiausia patikrinkite jas,“ - pataria L.

Natūralios traukos ventiliacija dažnai yra pagrindinė didelių šilumos energijos sąnaudų priežastis. Vietoje to, kad šildytumėme savo būstą ar darbo patalpas, mes šildome lauko orą ir kaimynines apylinkes.

Pagrindiniai vėdinimo sistemų tipai ir jų ypatumai: