Darbo aplinka turi didelę įtaką darbuotojų savijautai, sveikatai ir produktyvumui. Todėl svarbu užtikrinti, kad darbo patalpos atitiktų higienos normas, apimančias mikroklimato, apšvietimo ir vėdinimo reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, kuriuos būtina įgyvendinti, siekiant sukurti sveiką ir patogią darbo aplinką.
Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos reikalavimus būtina įrengti darbo vietas taip, kad jos padėtų išsaugoti sveikatą, palaikytų gerą žmonių savijautą, t.y. sudarytų socialinį komfortą. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus.
Mikroklimato Reikalavimai
Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai. Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui.
Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10° C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą. Šaltuoju metų laikotarpiu, nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės yra:
- Oro temperatūra: 18-22° C
- Santykinė drėgmė: 35-60%
- Oro judėjimo greitis: 0,05-0,15 m/s
Vertinant patalpų temperatūrą svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3° C. Esant didesniam temperatūros skirtumui į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos ir jaučiamas diskomfortas.
Netinkamo Mikroklimato Poveikis Žmogaus Organizmui
Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą.
Oro drėgmę darbo vietose apibūdina santykinė oro drėgmė. Tai santykis absoliučios ir maksimalios drėgmės konkrečiomis temperatūros sąlygomis. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą.
Vėdinimo Reikalavimai
Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą. Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas. Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.
Mechaninis vėdinimas naudojamas tuomet, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų. Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo sistemų veikimas derinamas tarpusavyje.
Darbo patalpas būtina vėdinti dėl to, kad visi elektroniniai prietaisai joninizuoja orą. Kompiuteriui veikiant susidaro aerojonai, ozonas ir kitos sveikatai kensmingos medžiagos. Dėl šios priežasties sumažėja darbingumas, atsiranda nuovargis, o daliai asmenų gali prasidėti galvos skausmai. Kompiuterių patalpa turi būti gerai vėdinama bei nuolat valoma drėgnu būdu. Kompiuterių auditorijose turi būti įrengta tiekiamoji - ištraukiamoji vėdinimo sistema, atitinkanti oro apykaitos normas.
Apšvietimo Reikalavimai
Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta - tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Natūrali apšvita konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri.
Dirbtinė apšvieta sukuriama elektriniais šviesos šaltiniais. Bendras apšvietimas apšviečia tolygiai patalpą, vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros vietos apšvitą. Plačiausiai naudojamas mišrus apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas.
Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas.
Panašių nuostatų laikomasi ir Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. „Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į teisės aktus, kurie įpareigoja projektuojant, įrengiant ir prižiūrint apšvietimą darbo vietose laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje.
Tyrimai rodo, kad natūralios aplinkos (natūrali dienos šviesa, atidaromi langai) sukūrimas 18 proc. padidina darbo produktyvumą. Kitu tyrimu nustatyta, kad pro langą matomi vaizdai ir pagerėjęs patalpos apšvietimas žymiai pagerino skambučių centro darbuotojų darbo našumą, jie skambindavo 6-12 proc. greičiau, kai už lango matė geriausią įmanomą vaizdą palyginti su tais, kurie negalėjo mėgautis vaizdais.
Apšvietimas turi labia dauk įtakos žmogaus organizmui ir jo darbingumui. Nustatyta, kad geriau apšvietus darbo vietas, žmonės ne taip greitai pavargsta, o darbo našumas padidėja 10 - 20%. Kai apšvietimas prastas, labia sumažėja darbo našumas ir tikslumas. Patalpų apšvietimas turi būti natūralus ir dirbtinis. Natūralus apšvietimas geriausiai šoninis, o optimali langų orientacija į šiaurės rytų, ar vakarų pusę.
Dirbant kompiuteriu patariama vengti akinimo ir atspindžių. Kompiuterizuotas darbo vietas patariama išdėstyti taip, kad šviesos pluoštas būtų lygiagretus ekrano paviršiui (šoninis apšvietimas). Naudojantis kompiuteriu, jo švytėjimo lygis turi būti tik pusė patalpos apšvietos. Padidintas apšvietos lygis gali sukelti akinančius blyksnius bei problemas, susyjusias su akių adaptacija. Darbo paviršiaus apšvieta turi būti 300 - 500 lx, esant bendram apšvietimui, apie 750 lx esant mišriam apšvietimui. Ekrano - nuo 100 iki 250 lx. Monitoriaus ekrane negali būti akinančių blyksnių.
Apšvietimo Rodikliai
Apšvietimo rodikliai ir jų apibūdinimas:
| Rodiklis | Apibūdinimas |
|---|---|
| Šviesos srautas | Šviesos spinduliavimo galia (lm) |
| Šviesos stipris | Šviesos erdvinis tankis (cd) |
| Apšvieta | Šviesos srautas, tenkantis paviršiaus plotui (lx) |
| Skaistis | Šviesos stiprumas, kurį spinduliuoja paviršiaus plotas (cd/m²) |
| Atspindžio koeficientas | Atsispindėjusio ir krintančio šviesos srauto santykis |
Darbo Vietos Ergonomika
Darbo vietos ergonomika labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam ir nepavargusiam. Visada mieliau, kai po ilgos darbo dienos dar esi pilnas jėgų ir gali padaryti dar daug įdomių dalykų.
Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina darbuotojams darbo vietos plotas vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti. Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.
Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio.
Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis. Sėdint stabilią kūno padėtį palaiko liemens, pečių ir kaklo raumenys. Nesiliaujant statinei įtampai, šie raumenys blogiau aprūpinami krauju, jie nuvargsta ir skauda.
Ergonomiškai Darbo Vietai Keliami Reikalavimai
Kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina visiems dirbantiesiems biure Lietuvos higienos normoje HN32:2004 nurodoma, kad visi darbe naudojami videoterminalo įrenginiai turi būti nepavojingi darbuotojų sveikatai ir pažymėti „CE“ ženklu, patvirtinančiu jų atitiktį.
Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės. Ženklai vaizduoklyje turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Vaizdas monitoriuje turi būti stabilus ir nemirgantis, be akinančių blyksnių ir atspindžių, kad darbuotojui nesukeltų nemalonių pojūčių bei akių nuovargio. Siekiant išvengti blyksnių ir šviesos atspindžių, monitorių reikia pastatyti statmenai į langą arba truputį palenkti ekraną žemyn.
Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus. Kad darbas su pele būtų efektyvesnis ir kuo mažiau judėtų plaštaka bei riešas, naudojamas kokybiškas pelės kilimėlis. Svarbu, kad pelė būtų švari.
Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jos paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi. Dirbant klaviatūra, plaštaką, riešus ir alkūnes reikia laikyti tiesiai.
Apšvietimo Reikalavimai Ergonomiškai Darbo Vietai
Darbo vietos ergonomika apibrėžia ir reikalavimus apšvietimui. Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus.
Natūralios ir dirbtinės apšvietos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio blyksnių ir atspindžio vaizduoklyje poveikio. Esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas. Dėl vietinės apšvietos vaizduoklyje neturi būti akinančių blyksnių.
Triukšmo Lygis ir Kiti Aspektai
Triukšmo lygiai darbo vietoje turi atitikti higienos normos reikalavimus. Esant reikalui, patalpų apdailai gali būti naudojamos garsą sugeriančios medžiagos. Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Bet kokia spinduliuotė turi neviršyti sveikatai kenksmingų lygių.
Žmonių sveikatai taip pat kenkia triukšmas, jis slopina žmogaus dėmesį. Įstaigose leistinas yra 55 dB garsas. Triukšmą gali mažinti kilimai, apmušalai, speciali lubų danga ir pan.
Biuro Ploto Planavimas
„Higienos normos reikalauja, kad vienai darbo vietai būtų skiriami nemažiau nei 6 kv. m. biuro ploto. Tačiau tai per mažas plotas, jeigu savo biure norite posėdžių salės, virtuvėlės, tyliųjų erdvių, kurioms skirtas plotas taip pat įskaičiuojamas į darbo vietai tenkančius kvadratinius metrus“, - sako UAB „Hanner“ komercinio nekilnojamojo turto nuomos vadovė Anastasija Pocienė.
Pasak jos, efektyviausiai biuro erdvė išnaudojama, jeigu darbo vietai tenka 8 - 8,5 kv. m. O neefektyviai naudojamose erdvėse vienai darbo vietai gali tekti ir 20 kv. m. Tai reiškia, kad darbuotojai dirba dideliuose kabinetuose, netaupomi nei nuomos, nei eksploatacijos kaštai.
Dažniausiai Pasitaikančios Klaidos Renkantis Biurą
- Neįvertinama, kiek komanda augs ateityje.
- Skaičiuojamas tik aktyviam darbui reikalingas plotas, tačiau pamirštamos tokios pagalbinės patalpos, kaip sandėlis, serverinės ir pan.
- Neįvertinama, kiek konkurentų yra įsikūrę šalia arba tame pačiame pastate.
- Naujo biuro nuomos biudžetas skaičiuojamas, nevertinant papildomų išlaidų.
Sudarant naujo biuro nuomos biudžetą, reikėtų skaičiuoti ne tik nuomos mokestį ar eksploatacijai skirtas išlaidas, tačiau ir papildomus kaštus: automobilių stovėjimo aikštelės mokesčius, jeigu įmonė turi skirtingus filialus arba padalinius, kaip pasikeis susisiekimo ir logistikos kaštai tarp filialų, kokie yra persikraustymo kaštai, naujų baldų ir įrangos kaštai. Šį biudžetą patariama skaičiuoti ilgalaikei perspektyvai - bent 5 metams.
Ergonomiškos Darbo Vietos Kūrimas: Keturios Svarbiausios Zonos
Ilgas sėdėjimas dirbant prie kompiuterio gali sukelti įvairias sveikatos problemas, ypač keturiose pagrindinėse kūno zonose: nugaroje, riešuose, kakle ir kojose. Netinkamai įrengta darbo vieta gali sukelti ilgalaikius skausmus ir sveikatos sutrikimus, tokius kaip stuburo iškrypimas, riešo kanalo sindromas, kaklo įtampa ir kraujotakos problemos dėl neaktyvumo.
Nugara
Ilgas sėdėjimas netaisyklingoje padėtyje gali sukelti nugaros skausmus, ypač juosmeninėje dalyje. Sėdėjimas ant kėdės be tinkamos atramos ne tik išvargina raumenis, bet ir gali sukelti rimtų kraujotakos problemų. Ilgainiui nugaros raumenų įtempimas gali privesti prie stuburo iškrypimų.
Siekiant sumažinti įtampą nugaroje, rekomenduojama reguliariai daryti pertraukėles ir atlikti paprastus tempimo pratimus, padedančius atpalaiduoti nugarą. Taip pat svarbu naudoti ergonomišką kėdę, kuri turi reguliuojamą atramą nugarai.
Riešai
Ilgalaikis darbas, naudojant kompiuterio klaviatūrą ir pelę, dažnai sukelia riešo įtampą, kuri gali privesti prie riešo kanalo sindromo - skausmo, tirpimo ir diskomforto rankose. Siekiant sumažinti riešų įtampą, rekomenduojama reguliariai atlikti rankų sukimo ir tempimo pratimus, kurie padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti įtampą riešuose.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar naudojama įranga - klaviatūra bei pelė - yra ergonomiškos, ar jomis naudojantis nesudaroma per didelė apkrova riešui, kuris dirbant turėtų būti neutralioje padėtyje.
Kaklas
Netinkamai sureguliuotas kompiuterio ekranas dažnai sukelia kaklo įtampą, nes darbuotojai būna priversti lenkti arba kelti galvą, kad galėtų tinkamai matyti ekraną. Ilgalaikis tokios padėties išlaikymas gali sukelti rimtų problemų kaklui ir pečiams.
Norint išvengti šios problemos, svarbu užtikrinti, kad monitorius būtų akių lygyje. To pasiekti galima naudojant reguliuojamus monitoriaus stovus arba laikiklius.
Kojos ir Nejudėjimas
Ilgas sėdėjimas be tinkamos atramos kojoms ir nepakankamas judėjimas darbo metu gali sukelti kraujotakos sutrikimus, kojų nuovargį ir net kraujo krešulių susidarymą. Kojų raumenų įtempimas ir neveiklumas taip pat gali sukelti ilgalaikį nuovargį ir diskomfortą.
Siekiant to išvengti, rekomenduojama reguliariai keisti darbo poziciją, judėti bei naudoti ergonomiškas pakojas, kurios padeda išlaikyti taisyklingą kojų padėtį bei užtikrinti geresnę kraujotaką.
Investicijos į Biuro Aplinką
Personalo išlaidos, įskaičiavus atlyginimus ir išmokas, paprastai sudaro apie 90 proc. įmonės veiklos išlaidų. Tad sąlyginai nedidelės investicijos į biuro aplinką, galėtų būti palankios darbuotojų sveikatai ir geresniam darbo efektyvumui.
Įrodyta, kad biuro dizainas atsižvelgiant į tokius aspektus kaip patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, apšvietimas ir triukšmas turi daug įtakos darbuotojų gerovei ir jų produktyvumui.
Reikėtų atidžiai apsižvalgyti po biuro patalpas, galbūt pasikonsultuoti su architektais, kitais specialistais, kaip minimaliomis sąnaudomis galima geriau išnaudoti turimus resursus: įsileisti daugiau šviesos pro langus (gal tam patektų tiesiog pakeisti užuolaidas ar žaliuzes, patraukti šviesą užgožiančias spintas ar pan.), apšiltinti patalpas.
Apibendrinant, darbo vietos ergonomika yra labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam ir nepavargusiam.