Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka yra svarbus informacijos ir mokymosi šaltinis studentams. Šiame straipsnyje rasite išsamią informaciją apie tai, kaip užsisakyti patalpas bibliotekoje, naudotis jos ištekliais ir paslaugomis.
Bibliotekos Ištekliai ir Paslaugos
VDU biblioteka siūlo platų spektrą išteklių ir paslaugų, skirtų padėti studentams ir dėstytojams jų studijų ir mokslinėje veikloje. Čia rasite:
- Spausdintus leidinius: Ekonomikos ir vadybos, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetų, filosofijos studijų programoms ir mokslinei veiklai skirtus leidinius.
- Elektroninius dokumentus: Prieigą prie mokslinės informacijos duomenų bazių, kuriose galima rasti milijonus elektroninių dokumentų.
- Individualias studijų patalpas: 5 individualių studijų patalpos.
- Kompiuterius: Bibliotekoje yra kompiuteriai, skirti studijoms ir mokslinei veiklai.
- Belaidį internetą: Veikia belaidės prieigos tinklas „Eduroam“.
Leidinių Paieška ir Užsakymas
Informacija apie spausdintus leidinius pateikiama VDU virtualioje bibliotekoje. Leidiniai skaitomi vietoje arba skolinami mėnesiui bei 1 semestrui.
Virtuali Biblioteka
Virtuali biblioteka (VDU PRIMO VE) yra integrali paieškos sistema, leidžianti ieškoti universiteto bibliotekos kataloge, VDU CRIS, mokslinėse licencijuojamose ir atviros prieigos duomenų bazėse, įvairiose pasaulio bibliotekose ir duomenų bazėse, atviros prieigos talpyklose ir archyvuose.
Bibliotekos Elektroninis Katalogas
Jame atspindimi bibliotekos įsigyti ir saugomi/prieinami dokumentai. Sudarytos sąlygos užsisakyti (rezervuoti) knygas skolintis į namus, skaityti vietoje, matyti užsakymo vykdymo proceso eigą, savarankiškai prasitęsti knygos grąžinimo terminą, sužinoti, kokius leidinius vartotojai yra pasiskolinę iš bibliotekos, kada juos grąžinti, sužinoti, kada reikalingas leidinys bus grąžintas kito vartotojo, gauti pranešimus el.
VDU Mokslo Valdymo Sistema (VDU CRIS)
Tai informacinė sistema, skirta universiteto bendruomenės sukurtos mokslo ir studijų produkcijos bei informacijos apie mokslinę veiklą kaupti, išsaugoti, valdyti, vertinti ir skleisti. VDU CRIS sudaro:
- Publikacijų duomenų bazė
- Magistrantūros baigiamųjų darbų, daktaro disertacijų ir jų santraukų el. versijos
- El. publikacijų talpykla
- Universiteto mokslininkų duomenų bazė
- Universiteto projektų duomenų bazė
- Universiteto akademinių padalinių duomenų bazė
Bibliotekos Padaliniai
- K. Donelaičio g. 52: Spausdinti informacijos ištekliai: per 30 tūkst. vnt. atvirai prieinamų leidinių. 145 darbo vietų skaitytojams.
- Jonavos g. 66: Spausdinti informacijos ištekliai: per 23 tūkst. vnt. psichologijos, sociologijos, teisės, socialinio darbo, socialinės politikos, antropologijos ir kitų susijusių sričių leidinių.
- V. Putvinskio g. 23: Informacija studentams su negalia.
Kauno Rajono Savivaldybės Viešoji Biblioteka
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka skaičiuoja jau septintą veiklos dešimtmetį, o jos padalinių tinklas apima visą Kauno rajoną - dirba net 30 filialų. Būti atviru visuomenei žinių ir patikimos informacijos šaltiniu, skleisti profesionaliąją kultūrą, užtikrinti šiuolaikinio gyvenimo iššūkius atitinkančias ir informacinės visuomenės nario poreikius tenkinančias paslaugas bendruomenei - visa tai yra šiandieniai Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos prioritetai.
Žemiau pateikiami Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorijos akcentai leidžia skaitytojui mintyse nusipiešti šiuolaikiškų bruožų bibliotekos veidą.
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir 30 padalinių nepertraukiamai vykdė kultūrines ir informacines veiklas, įgyvendino naujus technologinius sprendimus, puoselėjo ir šiuolaikiškai pristatė krašto kultūros paveldą, teikė viso gyvenimo mokymosi ir turiningo laisvalaikio paslaugas.
Rajono viešosiose bibliotekose buvo organizuojami renginiai, įvairios edukacijos gyvai ir virtualiai, vykdomas neformalusis suaugusiųjų, vaikų bei paauglių švietimas.
Kauno rajono savivaldybės bibliotekos įgyvendino daug veiklų, sprendžiančių vaikų užimtumo vasaros metu problemas ir prisidedančių prie neformaliojo vaikų švietimo.
Toliau buvo plėtojamas projektas „Biblioteka visiems“, įgalinantis plačiau atverti bibliotekų duris skirtingų poreikių turintiems lankytojams.
Lietuvoje gyvenančius Ukrainos piliečius kvietėme aktyviai naudotis bibliotekos paslaugomis: nemokamais skaitytojų pažymėjimais, knygomis suaugusiesiems ir vaikams ukrainiečių kalba, kompiuteriais, internetu, visomis kitomis edukacinėmis veiklomis (vasaros stovyklose ir užimtumo programose).
Prie projekto „Kaunas ir Kauno rajonas - Europos kultūros sostinė 2022“ Viešoji biblioteka bei padaliniai prisidėjo efektyvia ir savalaike informacijos sklaida, taip pat minėtinas bibliotekos bendradarbiavimas buvusiuose Kauno centrinio pašto rūmuose steigiant Ukrainos kūrybininkams ir menininkams skirtą erdvę „CulturEukraine“.
Viešosios bibliotekos darbuotojai kartu su Garliavos bendruomenės nariais sėkmingai dalyvavo „Fluxus Labas“ festivalyje.
Gavus papildomą savivaldybės finansavimą, buvo sukurta ir įveiklinta nauja Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos interneto svetainės versija.
Įgyvendintas projektas darbuotojų kvalifikacijai kelti „Bibliotekininkų žinių ir kompetencijų tobulinimas“.
Lankytojai ypač susidomėjo Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vykdomo gyventojų sveikatinimo projekto veiklomis.
Biblioteka nuolat stengiasi pritraukti naujų partnerių, padedančių plėtoti novatoriškas paslaugas.
Viena iš naujovių bibliotekų veikloje - rūpestis vaikų užimtumu per vasaros ir rudens atostogų stovyklas.
Viešojoje bibliotekoje bei 30 padalinių buvo vykdoma vaikų vasaros užimtumo programa.
VB parengtas projektas „Biblioteka - pažinimui ir atradimams“ įgalino sukurti inovatyvų stalo žaidimą visai šeimai apie Kauno rajono materialiojo ir nematerialiojo paveldo vertybes „Būkime keliautojais ir atradėjais“.
Įgyvendinant bendrus projektus su Lietuvos audiosensorine biblioteka (buvusi Lietuvos aklųjų biblioteka), didinamas paslaugų prieinamumas negalią turintiems žmonėms, ugdoma tolerancija.
Bibliotekos operatyviai, išradingai ir lanksčiai reagavo į pandemijos iškeltus iššūkius, vedė nuotolines edukacijas, mokymus, nuotoliu teikė įvairią bibliotekinę informaciją, aktyviai skelbė naujienas socialiniuose tinkluose ir bibliotekos svetainėje.
Didelė dalis surengtų dailės, tautodailės ir fotografijos parodų vėliau perkeltos į virtualią erdvę.
Didžiąją dalį metų bibliotekos dirbo karantino sąlygomis: vartotojai buvo aptarnaujami bekontakčiu būdu.
Sustiprintas darbas su vaikais: projektai „Praleisk vasarą šiuolaikiškai“, „Super atostogos bibliotekoje: išmaniai ir kūrybingai“, „Draugaukime ir kurkime kartu“.
Viešoji biblioteka ir padaliniai dalyvavo iš Europos Sąjungos fondų finansuojamame Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekte „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“.
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka tapo viena iš skaitmeninio raštingumo mokymų lyderių Lietuvoje ir gavo projekto „Prisijungusi Lietuva“ aukščiausią įvertinimą „Biblioteka - skaitmeninio raštingumo mokymų lyderė“.
Valstybė ypač rėmė vaikų užimtumą ir neformalųjį ugdymą skirdama lėšų savivaldybėms.
Viešoji biblioteka pradėjo bendradarbiauti su VšĮ „Kaunas 2022“, „Kaunas ir Kauno rajonas - Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programa „Šiuolaikinės seniūnijos“ ir „Fluxus Labas!“, organizavo bendruomeninę iniciatyvą „GarliaKvietį šok!“.
Tai išskirtinis bendruomeniškumo skatinimo projektas Kauno rajono bendruomenei.
Pasitelkus profesionalų šokėją bei fizinio aktyvumo specialistus, garliaviečiai patys kūrė jų identitetą atspindintį šokį „GarliaKvietis“.
rodikliai rodo, kad pagerėjo elektroninių paslaugų vartojimas.
Svarbi užduotis - gyventojų skaitmeninio raštingumo bendruomenėse gerinimas.
Viešoji biblioteka su padaliniais prisijungė prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos su partneriais vykdomų projektų: „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešojo interneto prieigos infrastruktūroje“ ir „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ (įgyvendinamas ), kurie reikšmingi atnaujinant bibliotekų infrastruktūrą ir teikiant jose skaitmeninio raštingumo mokymus gyventojams.
Vykdant projektą, Viešojoje bibliotekoje ir padaliniuose kompiuterinio ir skaitmeninio raštingumo apmokyta gyventojų.
Už aktyvų skaitmeninio raštingumo mokymų gyventojams organizavimą Viešoji biblioteka paskelbta Skaitmeninio raštingumo lydere tarp Lietuvos didžiųjų miestų ir rajonų, o geriausia skaitmeninio raštingumo lektore projekte „Prisijungusi Lietuva“ išrinkta tuometė Pagynės bibliotekos vyr.
Bibliotekos teikė prieigą prie el. išteklių.
Daug dėmesio skirta skaitymui skatinti: VB ir padaliniai vykdė skaitymo akciją „100 knygų vaikams ir Lietuvai“.
bibliotekos sukurti projektiniai darbai: kilnojamoji ekspozicija „Šimtas faktų apie iškilias Kauno rajono asmenybes“ ir virtualus gidas „Išmanusis kultūros kelias Kauno rajone“ (I ir II dalis).
Jaunoms mamoms su vaikučiais įsteigtas Viešosios bibliotekos smalsučių „0+“ klubas.
Parengtas ir įgyvendintas projektas „Išmanusis kultūros kelias Kauno rajone“, kurio tikslas - pasitelkiant šiuolaikinių technologijų naudojimu grįstus sprendimus, skatinti vietinę ir tarptautinę visuomenę domėtis Kauno rajono kultūros istorija, saugoti istorinę atmintį.
Sukurto virtualaus gido keturiuose maršrutuose pateikiami suskaitmeninti kultūros objektai.
Kultūrinį turinį bibliotekose formavo projektai „Pasitikrink kultūros istorijos žinias“, „Kūrybiniai dialogai Kauno rajone“.
Viešosios bibliotekos ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos Kauno rajono skyriaus projektas „Kauno rajono kraštovaizdžio populiarinimo iniciatyvos ir sklaida“ pakvietė gyventojus aktyviai įsitraukti į „Pilikalnių metams“ skirtą konkursą.
Projektas „Inovacijų keliu: atrask, išbandyk ir tobulėk“ pasiūlė interaktyvių kūrybiškų veiklų su kompiuterinėmis programomis („Minecraft“ ir kt.), virtualios realybės akiniais.
Bibliotekų lankytojai varžėsi projektuodami išmanųjį miestą, vyko kraštotyros, aviacijos, informacinių ir ryšio technologijų integruoti užsiėmimai.
Biblioteka įsigijo naujos kartos robotus „mBot“.
Viešoji biblioteka gavo akreditaciją priimti savanorius.
Įsidėmėtinas bibliotekos dalyvavimas Elektronikos platintojų asociacijos projekte.
Biblioteka kvietė bibliotekos lankytojus dalyvauti elektronikos atliekų rinkimo akcijoje ir nebenaudojamus elektronikos prietaisus atnešti į biblioteką.
Pagal Billo ir Melindos Gatesų remiamą LNB projektą „Bibliotekos pažangai 2“ parengtas Viešosios bibliotekos projektas „Moksleivių bendrųjų kompetencijų ugdymas Kauno rajono bibliotekose ir mokyklose panaudojant informacines technologijas“.
Biblioteka pirmąkart organizavo edukacines veiklas Garliavos sporto ir kultūros centro (dabar - Garliavos kultūros centras) inicijuotame Šeimų piknike „Išjunk TV“.
Po rekonstrukcijos duris atvėrusi biblioteka tapo bendruomenės traukos centru, organizuojančiu profesionalius renginius, įgyvendinančiu Lietuvos kultūros tarybos finansuojamus projektus, plėtojančiu klubų ir neformaliojo gyventojų ugdymo veiklas, pristatančiu bendruomenei naujųjų technologijų iniciatyvas.
Taip pat nuosekliai modernėjo ir keitėsi bibliotekos filialų materialinė bazė.
Projekte „Europos savanorystės maratonas 2011“ (dalyvavo 350 bibliotekų, kuriose darbuojasi beveik 3 tūkst. savanorių) Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos savanoris Olegas Karavajevas buvo pripažintas vienu iš geriausių savanorių.
Viešojoje bibliotekoje įkūrus Vaikų centrą, atidaryta Interneto skaitykla vaikams, o prie įėjimo į biblioteką įrengtas elektroninis savitarnos įrenginys, kuriuo skaitytojai gali grąžinti dokumentus bet kuriuo paros metu.
Dokumentų apsaugai įrengti automatizuoti elektroniniai vartai.
Ilgainiui visų trisdešimties padalinių dokumentai integruoti į viešosios bibliotekos elektroninį katalogą.Kraštotyros katalogas įgavo elektroninį pavidalą.
A. Makūnienės labdaros ir paramos fondas dovanoja fondo išleistas knygas Kauno rajono bibliotekoms.
Iš valstybės investicijų programos lėšų pradėta viešosios bibliotekos pastato rekonstrukcija truko apie aštuonerius metus.
Buvo kuriamas viešosios bibliotekos elektroninis katalogas, įdiegta spaudinių komplektavimo ir katalogavimo posistemė, skaitytojams skirta OPAC programa.
Viešojoje bibliotekoje įvestas internetas ir ėmė veikti Interneto, Užsienio kalbų bei Muzikos skaityklos.
Viešoji biblioteka prisijungė prie Lietuvos integralios bibliotekos informacinės sistemos (LIBIS), pradėtas kurti suvestinis elektroninis katalogas, tai buvo bibliotekos procesų automatizavimo ir bibliotekų progreso proveržis.
Vieni pirmųjų Lietuvoje įdiegėme internetą Zapyškio filiale ir toliau sėkmingai diegėme informacines technologijas labiau nuo centro nutolusiose miestelių ir kaimų bibliotekose.
Prasidėjo rajono bibliotekų modernizavimas.
Kauno rajono valdybos potvarkiu visos rajono kultūros įstaigos perduotos savivaldybei.
Centrinė biblioteka liko pavaldi Kauno rajono savivaldybės Kultūros, sporto ir švietimo skyriui, o kaimo ir miesto filialai - seniūnijoms.
Darbuotojams ir skaitytojams duris atvėrė naujas centrinės bibliotekos priestatas.
Darbuotojų iniciatyva bibliotekose vyko itin aktyvus kultūrinis gyvenimas: knygų šventės ir pristatymai, susitikimai su rašytojais, aktoriais ir kitais žymiais to meto visuomenės bei politikos veikėjais.
Kauno rajono rajoninė biblioteka pavadinta Kauno rajono centrine biblioteka, joje įvestos naujos pareigybės, suformuota nauja bibliotekos struktūra, įkurtas Skaitytojų aptarnavimo skyrius, ūkinis skyrius (iš viso bibliotekoje 22 darbuotojai).
Uždarius neperspektyvias kaimo bibliotekas, liko veikti bibliotekos.
Rajono teritorijoje veikė bibliotekos.
Siekiant atnaujinti fondus, buvo nurašomi nepaklausūs, neaktualūs, susidėvėję spaudiniai, nurašyta net egz. spaudinių.
Kauno rajone veikė Kauno rajoninė biblioteka (Garliavoje) ir jai pavaldžios: Rajoninė vaikų biblioteka (Garliavoje), Vilkijos miesto biblioteka, Ežerėlio, Kačerginės, Kulautuvos gyvenviečių bibliotekos ir kaimo bibliotekos.
Bibliotekos turėjo sukaupusios apie tūkst.
Biblioteka iš Kauno miesto buvo perkelta į Garliavos gyvenvietę adresu P. Cvirkos g. 18 (dab. Vytauto g. 71).
Lietuvos TSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsakymu Vilijampolės rajonas buvo sujungtas su Panemunės rajonu ir pavadintas Kauno rajonu, tad Vilijampolės rajono rajoninė biblioteka pavadinta Kauno rajono rajonine biblioteka.
Įkurta Vilijampolės rajono rajoninė biblioteka (Kaune, A. Šiaučiūnaitės g. 22; per 8670 egz. knygų, apie 890 skaitytojų). Jai priklausė 20 kaimo bibliotekų.
Po kelerių metų įkurta Vilijampolės rajono rajoninė vaikų biblioteka, o rajoninėje bibliotekoje atidaryta skaitykla.
Tai Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (Garliava, Vytauto g.
Vykdant administracinę teritorijų reformą, Kauno apskrities teritorijoje buvo sudaryti 4 teritoriniai vienetai: Vilijampolės rajonas (centras Kaune), Panemunės rajonas (centras Garliavoje), Vilkijos rajonas (centras Vilkijoje), Jonavos rajonas (centras Jonavoje).
Pradėta gaivinti prieš karą įkurtų bibliotekų veikla.
Kauno rajone skaitytojams duris atvėrė Karmėlavos, Lapių, netrukus ir Vilkijos bibliotekos.
Dauguma bibliotekų teturėjo tik po 1000-1500 egz.
Bibliotekos plotas - per 5 tūkst.
Visi bibliotekos veiklos procesai (komplektavimas, katalogavimas, vartotojų aptarnavimas, informacijos paieška ir pateikimas, statistika) automatizuoti.
veikė bibliotekos sistema CICERO, Dantek, Danija; nuo veikia integrali bibliotekos informacijos sistema ALEPH 500 ExLibris, Izraelis.
Bibliotekos paslaugos teikiamos daugiau nei 9 tūkst. vartotojų, kurie aptarnaujami 7 bibliotekos padaliniuose su 560 darbo vietų: 128 jų kompiuterizuotos, 17 individualaus ir grupinio darbo patalpų (72 darbo vietos).
Visuose bibliotekos padaliniuose įrengta 16 darbo vietų lankytojams, turintiems specialiųjų poreikių.
Bibliotekoje veikia savarankiško leidinių išdavimo/grąžinimo įrenginiai (RFID), kuriais naudodamiesi vartotojai patys gali pasiskolinti/ grąžinti leidinius, prasitęsti leidinių grąžinimo terminus.
Taip pat sudarytos sąlygos pasiskolintus leidinius grąžinti visą parą (įrengtas savarankiško grąžinimo įrenginys bibliotekos pastato sienoje K. Donelaičio g.
Bibliotekos informacijos išteklių fondas kaupiamas pagal universiteto studijų ir mokslo kryptis, atsižvelgiant į akademinės bendruomenės poreikius, studijų programų kaitą.
Iš viso bibliotekos fonde saugoma per 1 mln. spausdintinių dokumentų ir kitų dokumentų fizinėse laikmenose.
Nuo kaupiamas rankraščių fondas.
Apie 240 tūkst. aktualiausių leidinių prieinami vartotojams atviruose bibliotekos fonduose (lentynose).
Didžioji fondo sudedamoji dalis - el. dokumentai.
Universiteto bendruomenė turi prieigą prie mokslinės informacijos licencijuojamų duomenų bazių, kuriose gali skaityti beveik 1 ml. el. dokumentų; per 54 tūkst. el. dokumentų VDU Mokslo valdymo sistemos (VDU CRIS) talpykloje.
Bendruomenės nariai kasmet atlieka daugiau nei 2,9 mln. peržiūrų, atsisiunčia ir skaito daugiau nei 2,5 mln.
Svarbi bibliotekos veiklos kryptis - informacinio raštingumo ugdymas.
Siekiant įgyvendinti Atviros prieigos principus, svarbiausia talpykloje - organizuoti prieigą prie universiteto el.
tags: #vdu #biblioteka #patalpu #uzsakymas