Vandens telkinių nuomos taisyklės Lietuvoje

Ar kada nors svajojote turėti nuosavą ežerą, kuriame galėtumėte išsimaudyti, palengva pasiirstyti valtimi ar pameškerioti? Deja, valstybinės reikšmės vandens telkiniai nebegali būti privatizuojami nuo 2019 m. lapkričio 1 d.

Tačiau minėtos datos, jų dalys buvo privatizuoti atkuriant teises į privačią nuosavybę. Jų bene daugiausiai turi Aukštaitija. Suskaičiuojama apie 300. Nėra daug. Taigi, ar vis dar įmanoma turėti nuosavą ežerą?

Yra keletas būdų, kaip tai padaryti:

  • Privatizuoti juos įsigyjant.
  • Nusipirkti jį iš dabartinio ežero savininko.
  • Ežero dalį nuomojantis iš valstybės.

Pavyzdžiui, kur ir parduodamas Glasmino ežeras, tiksliau - didesnioji jo dalis. Plotas - 8,86 ha.

Angelina teigia, kad didesnė ežero pusė priklauso jo tėčiui. Ji tikisi, kad ežeras sudomins aplink jį įsikūrusių sodybų šeimininkus. Kol kas rimtas pirkėjas dar neatsirado. Pradinė kaina - mažai - apie 10 tūkst. eurų.

Tikslią vertę nustatyti nėra paprasta. Reikia įvertinti, ar ežere galima organizuoti vandens pramogas, kokia sukurta infrastruktūra. Toliau nuo sostinės ežerų kaina atitinkamai mažėja. Pavyzdžiui, už tyvuliuojantį 1,87 ha Mimainių ežerą su 0,61 ha miško prašoma 12,6 tūkst. eurų.

Specialistas Povilas Paukštė yra asmeniškai padėjęs parduoti vos porą ežerų. Anot jo, klientas dažniausiai būna Zarasų r. vystantys sodybų šeimininkai.

Vandens telkinių nuomos ypatumai

Nuo 2013 m., įsigaliojus naujos redakcijos Mėgėjų žvejybos įstatymui, pradėti išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Kadangi vandens telkiniai nuomojami 10-iai metų, šiemet šis terminas baigiasi.

Pirmiausia apie tokią galimybę reikia pasiteirauti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT). Paprastai NŽT savo interneto svetainėje skelbia tokius konkursus, tačiau dažniausiai pradžia būna kitokia.

Ežerą norintis išsinuomoti žmogus kreipiasi į NŽT, ši patikrina, ar tas ežeras nėra nenuomojamų telkinių sąraše, ar nėra kitų trukdžių, ir tada skelbia aukcioną. Paprastai tas žmogus šį aukcioną ir laimi.

Per trejus metus ežerų nuoma (žūklės plotų, vandens telkinių panauda) pabrango 3,5 karto. Tačiau nevertėtų labai piktintis, nes nuomos kaina nesikandžioja ir dabar: buvo 1 litas, po to - 2 litai, o dabar - 1 euras už hektarą.

Reikalavimai nuomininkams

2013-aisiais daug kas pasikeitė. Pirmiausia maksimalus nuomos laikas sumažėjo iki 10 metų. Be to, jei jo nuomojamas valdas patikrinę gamtos apsaugos inspektoriai kelis kartus užfiksuoja, kad nuomininkas nesilaiko sutartyse numatytų įsipareigojimų, sutartis gali būti bet kada nutraukiama.

Šiuo metu turite galimybių išsinuomoti bet kurį iš beveik 2 000 laisvų ežerų.

Pagal Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo Vidmanto Graičiūno, įkainis apskaičiuotas įvertinus žemės kainą, t. y. 0,2 proc. žemės kainos. Tiems, kurie ežerus ar kitus vandens telkinius išsinuomoja, gal šis įkainis didelis, o tiems, kurie tik trumpam atvyksta prie ežero, atrodo, kad nuomos kaina labai nedidelė.

Tačiau žmonės nesiveržia nuomotis ežerų. Kodėl? Skaičiuoja pinigus. Pasak Žuvininkų sąjungos prezidento Algirdo Domarko, jei neišmanai šio verslo, didelio pelno negausi. Tačiau meluoja ir tie nuomotojai, kurie tikina vandens telkinius išsinuomojantys tik iš idėjos, o ne dėl pinigų ar kitų tikslų.

Sėkmingi ežerų nuomos pavyzdžiai: 2010 m. įsikūręs sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubas „Anykščių žvejų lyga“ valdo Dabužių tvenkinį ir Ilgio ežerą. Taip pat Ilgio ežerą, bet jau Druskininkų savivaldybėje, netoli Grūto parko, valdo visuomeninis žvejų klubas „Karpis“.

Žvejybos taisyklės ir leidimai

Jei ežeras priklauso valstybei, ir maudytis, ir žvejoti jame galima, tik svarbu laikytis tam tikrų reikalavimų - turėti žvejo bilietą, žvejoti tinkamu laiku, tinkamas žuvis, tinkamomis priemonėmis.

Vadovaujantis Mėgėjiškos žūklės įstatymu valstybiniuose vandens telkiniuose gali būti išduodami leidimai naudoti žūklės plotus - vandens telkiniai gali būti išnuomojami. Iš karto skubame pabrėžti, kad įstatymai nereglamentuoja žvejybos privačiuose tvenkiniuose. Privataus tvenkinio (dirbtinio vandens telkinio) savininkas pats nustato žvejybos tvarką, taip pat gali ir neleisti žvejoti kitiems asmenims.

Privačių ežerų ir upių savininkai ir žūklės plotų naudotojai (nuomininkai) jiems privačios nuosavybės teise priklausančiuose ar išnuomotuose telkiniuose privalo leisti nemokamai žvejoti pensininkams ir vaikams iki 16 metų, kitiems asmenims turi išduoti leidimus mėgėjiškai žūklei, kurių kaina negali būti didesnė kaip 22 Lt metams arba 6 Lt mėnesiui.

Vietiniams gyventojams, gyvenantiems kaimuose, esančiuose ne toliau kaip už 1 kilometro nuo privataus ar išnuomoto ežero ir neįgaliesiems leidimai žūklei turi būti išduodami taikant ne mažesnę kaip 50 procentų nuolaidą (ne daugiau kaip 11 Lt metams arba 3 Lt mėnesiui). Jei vandens telkinyje yra organizuota licencinė žūklė, licencijų kainas ir socialines asmenų grupes, kurioms taikomos lengvatos nustato ežero savininkas ar žūklės ploto naudotojas (nuomininkas).

Privačių ir išnuomotų vandens telkinių, kuriuose organizuota licencinė žūklė sąrašą ir žūklės sąlygas šiuose telkiniuose galima rasti Aplinkos ministerijos tinklalapyje.

Vandens telkinyje, aiškiai nurodoma Mėgėjų žvejybos įstatyme, savaitei - 8 eurai, mėnesiui - 14 eurų.

Žvejybos leidimų kainos nustato ežerus prižiūrinčių privačių ežerų savininkų. Jie gali išduoti leidimus nemokamai, už kiek jis gali pardavinėti bilietus.

Žvejys gali gaudyti įrankių kiekio, nustatytu metu taisyklėse nedraudžiamų gaudyti rūšių žuvis įrankiais. Pavyzdžiui, naudodamas tinklą jis gali žvejoti nuo liepos 1 d.

Žūklės klubas „Merkys“ turi leidimą naudoti žūklės plotą - Merkio upę Šalčininkų rajone nuo 2007 metų vasaros iki 2016 metų (įsigaliojus naujam Mėgėjiškos žūklės įstatymui leidimas turėtų nustoti galioti 2013 m. gegužės 01 d). Leidimas naudoti žūklės plotą jo turėtojui suteikia teisę administruoti mėgėjišką žūklę.

Klubas nesiekia jokio upės „nusavinimo, privatizavimo“ ar panašiai, kaip neretai teigia visuomenės informavimo priemonės. Būtų gerai, kad nacionalinį Lietuvos turtą - ichtiologinius draustinius tinkamai valdytų, prižiūrėtų ir jais rūpintųsi valstybė.

Vienas iš klausimų buvo apie vandens telkinių nuomą. Net 80 proc. respondentų pritaria vandens telkinių nuomai mėgėjiškai žūklei organizuoti. Dar 5 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu ir 15 proc. respondentų nepritaria nuomai.

Net 84 proc. neigiamai įvertinusių vandens telkinių nuomą, pakeistų savo nuomonę, jei kardinaliai pasikeistų nuomos tvarka ir nuomininkų atsakomybė. Nuomininkas privalėtų griežtai saugoti vandens telkinį ir juo rūpintis. Ši veikla turėtų būti nuolat prižiūrima ir tikrinama valstybinės kontrolės institucijų, taip pat būtų lengvai pasiekiami leidimų / licencijų įsigijimo būdai / mechanizmai (SMS, elektroninė bankininkystė, visose leidimų platinimo vietose). Tai parodo, kad problema yra ne vandens telkinių nuoma (kaip idėja), o prastas šios idėjos įgyvendinimas dėl netinkamos šio proceso kontrolės iš valstybės institucijų pusės.

Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai metų trukmės žvejybos leidimų išduota daugiau nei 79 tūkstančiai. Užpernai - per 68 tūkstančius, 2007-aisiais - per 55 tūkstančius. Tačiau „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad Lietuvoje aktyviai žūklauja apie 170 tūkstančių žvejų mėgėjų. Pasirodo, dauguma tai daro nelegaliai. Kadangi nėra nei paskatos pirkti leidimų, nei griežtos kontrolės, verčiančios tą daryti.

Tikėtina, kad susimokėti už žvejo bilietą galėsime net trumpąja SMS žinute, leidimas kainuos iki 5 litų už 2 paras, 10 litų už mėnesį ir 30 litų už metus, o surinkti pinigai keliaus ne į Aplinkos apsaugos rėmimo programą.

Tačiau tai dar ne visos įstatymų spragos. „Lietuvoje šiuo metu veikia net du atskiri įstatymai, reglamentuojantys žvejybą. Vienas skirtas verslinės žvejybos reglamentavimui, kitas nustato ir reguliuoja mėgėjų žvejybą. Tokia situacija iš tiesų neleidžia efektyviai tvarkyti ir racionaliai naudoti žuvų išteklius.“

Šiemet baigiasi daugelio Lietuvos vandens telkinių nuomos laikotarpis. Aplinkos ministerija skelbia, nuo 2013 m., įsigaliojus naujos redakcijos Mėgėjų žvejybos įstatymui, pradėti išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Kadangi vandens telkiniai nuomojami 10-iai metų, šiemet šis terminas baigiasi. Vandens telkinius iš valstybės nuomojasi Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija.

Daugelio vandens telkinių nuoma vėl gali būti atnaujinta ir tokie vandens telkiniai vėl atsiras ALIS.

Žala gamtai ir jos prevencija

Deja, ežerus nualinti galima labai greitai. Pakanka kelių naktų, ir lydekų, lynų, stambių ešerių neliks. Jau daug metų bandoma ieškoti būdų, kaip išgyvendinti nelegalius tinklus iš ežerų ir tvenkinių. Tam pakaktų uždrausti įvežti į šalį labai pigius, Kinijoje gaminamus tinklus. Jų brakonieriai net nebesivargina traukti, tik pasiima žuvis. Vadinasi, ir sulaikyti tokius pažeidėjus labai sunku.

Žvejai mėgėjai, radę paliktus tinklus kaltę dažniausiai suverčia verslininkams. Tačiau šiuo metu ežerų, kuriuose dar galima žvejoti tinklais, tėra apie 30, ir tai didžioje dalyje jų gaudomos tik seliavos, kurių nežvejoja mėgėjai.

Išaugus brakonieriavimo mastams, žuvų gerokai sumažėjo Rytų Lietuvos bei garsiuosiuose Ignalinos ežeruose. Privačiuose arba išnuomotuose ežeruose situacija kiek kitokia - juose žuvų yra, nes jų prileidžiama specialiai.

Ežerų ir kitų vandens telkinių nuoma prieš kelerius metus buvo pakeista į leidimą naudoti žūklės plotus. Tačiau nuomininkai liko savotiškai nuskriausti, jie neteko nuomininkams galimų taikyti privilegijų, tačiau liko daugybė prievolių. Jiems reikia rūpintis vandens telkiniais, juos žuvinti, tačiau nuomininkai neteko teisės net kontroliuoti, ar žvejai turi leidimą. Sudėjus visus kaštus vandens telkinių nuoma jau tampa nuostolinga.

Yra net tokių, kurie nenori, kad ežeruose ar tvenkiniuose kas nors žvejotų iš viso, neparduoda leidimų, tačiau nieko ir nedaro, kad gausėtų žuvų, dažnai patys žvejoja nelegaliais būdais. Laimė, kad tokių tėra mažuma.

Vandens telkinio kokybė, o ir žuvų gausa, pirmiausia priklauso nuo trofiškumo lygio. Trofiškumas ežeruose nustatomas pagal metinius chlorofilo koncentracijų vidurkius. Chlorofilo kiekis parodo vandens telkinio apkrovą biogeninėmis medžiagomis ir yra netiesioginis pirminės bioprodukcijos matas. Lietuvoje daug mezotrofinių ežerų (švarus, vidutiniškas maisto madžiagų kiekis, didžiausia rūšių ir bendrijų įvairovė).

Lietuvos paviršiniai vandenys daugiausia užteršti azoto ir fosforo junginiais, kas rodo ne tiek taršą iš taškinių šaltinių, kiek didelę išsklaidytos taršos iš žemės ūkio įtaką. Kiti teršalai nepatenka į vandens aplinką tokiais kiekias, kad galėtų keisti vandens kokybę, sakykim, iš geros į vidutinę ir veiktų toksiškai vandens organizmus, bet reikia pažymėti, kad daug pavojingų medžiagų yra susikaupę dugno nuosėdose (kaip, beje, ir nuotekų dumble).

Paprastai kasmet tiriama apie 60 ežerų. Per ateinančius penkerius metus numatyta tirti 345 ežerus.

Preliminariai švariausi (etaloniniai) ežerai yra Šventas, Alnis, Luodis, Lūšiai, Plateliai, Spindžius, Stirniai bei Germantas.

Mūsų ežeruose ir tvenkiniuose žuvų mažėjimo tendencijos nėra, bet bėda tame, kad sparčiai keičiasi žuvų struktūra. Labai ženkliai padaugėjo menkaverčių žuvų. Vadinasi, likusioms lieka mažiau maisto, todėl susidaro įspūdis, kad sumažėjo visų žuvų.

Tačiau aišku viena: labai intensyviai išgaudomos lydekos, ir tai tampa vienu iš svarbiausių veiksnių, neigimai veikiančių daugelio ežerų žuvų populiacijas. Nors taisyklės draudžia gaudyti mažesnes nei 45 cm ilgio lydekas, tačiau dar mažai kas to laikosi. Juo labiau kad inspektoriai retai tikrina mėgėjų laimikius.

Lietuvoje yra daug nusiaubtų ir dar neatsigavusių ežerų, kuriuose vyrauja menkavertės ir smulkios žuvys. Ką veikia laikinieji šių ežerų savininkai?

Daug ežerų išsinuomojama tik todėl, kad neišsinuomotų kaimynas. Kartais ežeras išsinuomojamas, kad galima būtų pusvelčiui žvejoti. Toks požiūris neteisingas ir valstybei nenaudingas. Mano galva, nuomininkus reikėtų griežčiau atrinkti.

„Mūsų klubas žinomas Lietuvoje, tačiau kontrolierių sulaukiame kasmet. Kontrolieriai žino, kad mūsų klubas ežerą įžuvina gausiau nei reikalaujama“.

Valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriai tarp tų ežerų sukasi kaip vijurkai, bando visus patikrinti, bet fiziškai tai labai sunkiai įgyvendinama užduotis. Žuvinant vandens telkinį, privalo dalyvauti valstybinės aplinkos apsaugos inspektorius, jis turi patvirtinti faktą. Tačiau krūvis labai didelis, vandens telkinių daug, o įžuvinimo terminas trumpas - mėnuo pavasarį, mėnuo rudenį“.

Vis dėlto pastaraisiais metais ežerai atsigauna. Pasak V.Graičiūno, žuvų ištekliai auga greičiau, nei buvo tikėtasi. 2011-2015 m. žuvų ištekliai buvo ištirti 284 ežeruose ir 54 tvenkiniuose.

Nuo 2011 m. iki 2015 m. bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris - apie 1,3-1,4 karto. Tai netiesiogiai rodo, kad nelegalios žvejybos daromas poveikis Lietuvos ežerų žuvų ištekliams buvo labai stiprus.

Didelį poveikį darė ir verslinės žvejybos apribojimas nuo 2013-ųjų. Žvejų verslininkų pranašystės, kad jų naudotus ežerus užkariaus smulkios ir menkavertės žuvys, nepasitvirtino.

Kai žvejams verslininkams buvo uždėtas apynasris, padėtis ežeruose pasikeitė radikaliai. Verslininkų valdytuose ežeruose atsirado žuvų. Anksčiau Nevėžos ežere žvejams mėgėjams nebuvo ką veikti. Dabar prie šio ežero visada daugybė žvejų ir visi patenkinti.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas teigia, kad kategoriškai nepritaria tiems, kurie mano, kad, išsinuomoję ežerą, gali jame daryti tai, kas patinka. Ežerai - visų nuosavybė. Nori nuomoti, tai sudaryk sąlygas jame žvejoti žvejams mėgėjams, nesugebi ar nenori - traukis.

Politikus atakuoja ir žvejai verslininkai. Aš jiems visiems atsakau vienodai: kol aš vadovauju Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, politikai įstatymų nekeis, kol jiems nepatars šią sritį išmanantys ir tikrą informaciją valdantys mokslininkai.

Prudas/tvenkinys kieme, versija 5 (savo rankomis) su karosais ir orfomis

Kaip įrengti tvenkinį?

Lietuviai vis dažniau renkasi tvenkinius, kaip gražius kraštovaizdžio elementus. Tvenkinio nepriekaištingas įrengimas reikalauja specifinių žinių ir patirties. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ką reikia žinoti ir kaip nesuklysti prieš pradedant tvenkinio kasimą.

  • Tvenkinio paskirtis ir plėtra: Pirmiausia, svarbu aiškiai nuspręsti dėl tvenkinio paskirties. Ar tai bus dekoratyvinis elementas, ar naudinga ūkinė struktūra? Tai turės įtakos tvenkinio formai, dydžiui ir gyvūnams bei augalams, kuriuos planuojate ten laikyti.
  • Planavimas ir projektavimas: Kiekvienas sėkmingas projektas prasideda nuo kruopštaus planavimo. Pasirinkite tinkamą vietą tvenkiniui, atsižvelgdami į saulės šviesos kiekį, žemės reljefą ir klimatą. Taip pat būtina atsižvelgti į vietos vandens tiekimo ir nutekėjimo savybes.
  • Teisės aktai ir leidimai: Prieš pradedant tvenkinio kasimo darbus, reikia įsitikinti, kad bus laikomasi visų reikiamų teisės aktų ir turite reikiamus leidimus. Taisyklės gali skirtis nuo tvenkinio dydžio ir vietos, kurioje jis bus kasamas, todėl svarbu patikrinti vietinius reglamentus ir konsultuotis su specialistais.
  • Žemės darbai ir įrangos nuoma: Tvenkinio kasimas dažnai reikalauja žemės darbų ir įrangos nuomos. Pasirinkite patikimą įmonę, kuri turi patirties šioje srityje ir teikia reikiamas paslaugas. Tai apima ekskavatorius, žemės niveliavimo įrangą ir kitą reikalingą techniką.
  • Vandens kokybės valdymas: Tvenkiniai gali tapti idealia aplinka vandens augalams ir gyvūnams. Tačiau svarbu įgyvendinti vandens kokybės valdymo priemones, kad išvengtumėte problemų, tokių kaip vandens žydėjimas ar žuvų ligos.
  • Augalai ir gyvūnai tvenkinyje: Pasirinkus tvenkinio paskirtį, įvertinkite, kokie augalai ir gyvūnai bus tvenkinyje. Tai gali apimti vandens lelijas, žuvis ir kitus augalus, kurie prisideda prie ekosistemos pusiausvyros.
  • Priežiūra ir aptarnavimas: Tvenkinio priežiūra yra būtina norint išsaugoti jo estetinį grožį ir funkcinę vertę. Planuokite reguliarias priežiūros procedūras, tokiu būdu išvengsite vandens telkiniui kenksmingų dalykų ir užtikrinsite jo ilgaamžiškumą.

Tvenkinio įžuvinimas ir augmenija

Vandens lelijų sodinimas. Joms idealus gylis nuo 1,3 m iki 70 cm. Lelijos augina daug lapų, žiedstiebių ir linkusios plėstis, todėl net nusipirkę nedidelius augalus, nesodinkite jų vieno šalia kito, palikite 1,5 m ar didesnius tarpus. Žuvys Jums atsidėkos sėkmingu nerštu tuo atveju, kai lelijas susodinsite dviemis juostomis.

Primoji juosta yra sodinama giliau, pvz. 1,5-1,3 m gylyje, tačiau augalai sodinami rečiau, kas 2 m ir daugiau. Taip gausite puikias nišas žūklei tarp lelijų. Be to, tai lynų, kuojų, karosų bei karpių lankomos ir mėgstamos vietos. Lelijų juosta sodinama už pirmųjų lelijų, kiek sekliau 50-90 cm gylyje.

Kiti augalai sodinami nuo 30 iki 10 cm gylyje. Šiam gyliui tinkami augalai: dryžučiai, vilkdalgiai (irisai - gausiai ir gražiai žydi), asiūkliai, manažolės, viksvos ir ajerai. Verta pastebėti, jog ajerai ir irisai labai gerai sutvirtina tvenkinio šlaitus. Įsišakniję augalai apsaugo nuo slinkimo net labai stačius šlaitus, taip suteikia puikias slėptuves vėžiams bei žuvims.

Tuo atveju, kai neturite laiko ar galimybių formuoti tvenkinio augmeniją, leiskite gamtai atlikti savo darbą.

Pirkdami žuvis įžuvinimui atkreipkite dėmesį, jog didžioji dalis pirkėjų deda pastangas įsigyti kuo daugiau žuvų ir renkasi kuo mažesnes. Tai klaida! Tuo atveju, kai siekiate ištiesų įžuvinti tvenkinį, darykite priešingai. Už tą pačią sumą galite įsigyti mažiau, tačiau jau subrendusių ir pasiruošusių nerštui žuvų. Taip, esamu momentu Jūsų tvenkinyje žuvies bus mažiau, tačiau palaukite kitų metų ir pajusite sėkmingo neršto rezultatą.

Į tvenkinį, kurio plotas yra iki 5 arų, nerekomenduojame leisti lydekos. Sėkmingai išneršus lynams bei karosams, galite įleisti vieną stambų ešerį. Jis sėkmingai išrankios ligotas žuvis ir reguliuos populiaciją. Taip apsaugosite savo žuvų išteklius bei neturėsite nesėkmingų lydekos atakų sužalotų žuvų.

Jei tvenkinys žolėtas, bet žolės yra nereikalingos - padės stambesni amūrai. Maži amūrai, deja, ėda tik vabaliukus ir smulkias švelnias žolytes. Jei norima, kad tvenkinyje būtų skaidrus vanduo - rinktis reiktų tik plačiakakčius, kurie tvenkinį išvalys nuo planktoninių melsvadumblių, sukeliančių labai nepageidautiną vandens žydėjimą.

Jei norima atsikratyti smulkių nepageidautinų žuvų, kad geriau galėtų augti naujai įsigytos norimos stambesnės - reikės lydekų arba šamų. Abi žuvys yra plėšrios, tad suės mažesnes žuveles, kurios dažnai būna senesniuose tvenkiniuose. Deja, lydekos griebia net ir savo dydžio žuvis. Tad ne visada išvengiami ir nepageidautini nuostoliai.

Jei esate patenkinti savo tvenkiniu ir norite jam skirti kuo mažiau laiko - lynai ir karosai tinka tokioms sąlygoms geriausiai. Bet kartu su karosais nepavyks užauginti kitų žuvų, nes karosų prisidaugins labai daug ir visoms žuvims vandens telkinyje taps ankšta - trūks maisto ir deguonies.

Sterkus, peledes auginti būtų labai sudėtinga, nes jos išrankios, nemėgsta drumsto vandens.

tags: #vandens #telkiniu #nuomos #taisykles