Vandens slėgio norma gyvenamuose pastatuose: siurbliai, sistemos ir reikalavimai

Šiandien kiekvienai pramonės šakai, žemės ūkiui, vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui reikalingas siurblys.

Nuo maisto pramonės iki naftos gavybos siurbliai vaidina svarbų vaidmenį, palaikant mūsų gyvenimo lygį.

Vamzdžiuose pernešamas skystis, o siurbliai tam tiekia energiją.

Norint, kad vamzdžiais būtų perpumpuojami skysčiai, būtini siurbliai.

Kadangi vamzdynai ir siurbliai veikia kartu, jie turi būti gerai apgalvoti ir suprojektuoti kaip integruota viena sistema.

Šiame vadove stengsimės pateikti informaciją kuo paprasčiau.

Apžvelgsime pagrindines siurblių kategorijas, ypatumus, tipus ir pramonės šakas, kuriose jie naudojami.

Siurblių veikimo principai ir tipai

Siurbliai įvairiais būdais sukuria žemą slėgį ar įsiurbimą, pagal tai ir nustatomas siurblio tipas.

Atmosferos slėgis - jūros lygyje oro slėgis aplink mus veikia 1,01325 bar.

Vieną mėgintuvėlio galą įmerkus į vandenį ir sudarius idealų vakuumą kitame gale, 1,01325 bar galėtų laikyti 10.29 metrų aukščio vandens stulpą.

Tačiau tai įmanoma pasiekti tik jūros lygyje ir esant puikiam vakuumui.

Vakuumas - apibrėžiamas kaip bet koks slėgis mažesnis nei atmosferos slėgis.

Siurbliai skirstomi į kategorijas pagal tai, kaip jie pumpuoja skysčius.

• Išcentriniuose siurbliuose išcentrinė jėga pagreitina skysčio judėjimą į darbo rato išorę, sukurdama žemą slėgį sparnuotės centre. Besisukantys siurbliai naudoja išcentrinę jėgą skysčiui pagreitinti, sukurdami žemą slėgį sparnuotės centre. Išcentriniuose siurbliuose sparnuotės (darbo ratai) yra besisukantys diskai su pritvirtintomis briaunomis ar mentėmis.
• Naudojant stūmoklinius siurblius, stūmoklio kilimas-leidimasis sukuria vakuumą.
• Krumpliaratiniuose siurbliuose, kai dantračiai užsikabina vieni už kitų ir atsiskiria, susidaro vakuumas. Tokiu būdu slėgio skirtumas sukuria įsiurbimą.

Pagrindiniai siurblio komponentai:

• Ašis (velenas) - ant jos prijungiamas darbo ratas, įtvirtinta guolio mazge.
• Sandariklis - apsaugo guolio mazgą nuo užteršimo, taip pat sulaiko skysčius siurblio viduje nuo ištekėjimo, tuo pačiu leidžiant velenui suktis ar stumti-traukti, priklausomai nuo siurblio tipo.

Siurblių pritaikymas įvairiose pramonės šakose

Siurblių randame kiekvienoje šiuolaikinio gyvenimo srityje.

Kiekvienoje pramonės šakoje yra daugybė siurblių tipų ir modelių, priklausomai nuo judančio skysčio kiekio ir tipo.

Pramoniniai siurbliai gaminami taip, kad būtų atsparūs koroziniam ar chemiškai agresyvių medžiagų poveikiui, ypač aukštai ar žemai temperatūrai, aukštam slėgiui ir nuolatiniam naudojimui.

Siurblio medžiagos ir konstrukcija skiriasi priklausomai nuo pumpuojamų skysčių ir aplinkos.

Siurbliai, naudojami pramonės reikmėms, apima ir išcentrinio, ir tiesioginio skysčio perstūmimo tipo siurblius.

Siurbliai pritaikomi pagal konkrečius poreikius - užtikrina pramonės procesų patikimumą.

Kiekvienas pramonės sektorius gamybos technologijoms ir visų komponentų medžiagoms kelia aukštus reikalavimus.

Todėl siurblių gamintojai kuria konkretiems poreikiams pritaikytus gaminius, užtikrinančius labai efektyvius, saugius ir patikimus gamybos procesus.

Pavyzdžiui:

• Maisto pramonės siurbliai padeda maisto pramonės įmonėms užtikrinti itin aukštus kokybės ir higienos standartus.
• Žemės ūkyje naudojama daugybė siurblinės įrangos, skirtos įvairioms praktinėms problemoms spręsti: nuo žemės ūkio paskirties žemės drėkinimo iki gyvulininkystės atliekų išpumpavimo.
• Kalnakasybos siurbliai turi būti pakankamai patvarūs, kad būtų galima siurbti ne tik vandenį, bet ir purvą bei uolienas.
• Naftos ir dujų pramonėje naudojami įvairūs specialaus išpildymo siurbliai, priklausomai nuo skirtingų pumpuojamų skysčių fizinių ir cheminių savybių, pavyzdžiui, žalios naftos, distiliatų, dujų ir suspensijų pumpavimui.
• Daugiaaukščiuose, komercinės, gamybinės paskirties pastatuose, sandėliuose plačiai naudojami išcentriniai siurbliai, kurie užtikrina reikiamą vandens slėgį ar yra priešgaisrinės sistemos neatsiejama dalis.

Pagrindiniai siurblių tipai ir jų savybės

Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai (tūrinio tipo) išstumia skysčio kiekį su kiekvienu siurbimo elementų apsisukimu ir turi du pagrindinius pogrupius: stūmokliniai ir rotaciniai.

Tiesioginio skysčio perstūmimo siurbliai (tūrinio tipo) efektyviausiai veikia, kai pumpuojami didelės klampos skysčiai.

Nors vamzdžiai, einantys iš šaltinio į siurblį, yra vadinami „įsiurbimo linijomis“, siurbliai „nesiurbia“ skysčio, jie jį tik stumia.

Siurblys sukuria vakuumą, į kurį skystis teka priverstinai dėl atmosferos slėgio, tokio pat kaip, naudojant geriamąjį šiaudą ar dulkių siurblį.

Populiariausi siurblių tipai:

• Horizontalūs „Split Case“ siurbliai turi konstrukcinę savybę, leidžiančią atsukti viršutinį korpusą ir nuimti, kad būtų galima lengviau patikrinti, prižiūrėti ar pakeisti sparnuotę, neatjungiant vamzdynų ar nekeičiant ašies lygiavimo. Horizontalūs split tipo siurbliai geriausiai tinka tais atvejais, kai reikalinga didelis našumas ir aukštas pakėlimas, kai skystyje nėra kietų medžiagų.
• „Magnetic Drive“ (magnetinės movos) siurbliai, sujungti su varikliu magnetiškai, o ne naudojant tiesioginį mechaninį veleną. Šie siurbliai yra labai svarbūs cheminiuose gamybos procesuose, skirti pumpuoti chemiškai agresyvius, korozinius skysčius. Šio tipo siurbliuose nėra sandariklių, kurie galėtų būti pažeisti agresyvių skysčių ir taip būtų sukeltas skysčių nutekėjimas. Tačiau „Mag“ pavaros siurbliai veikia tik su skysčiais, kuriuose nėra suspenduotų kietų medžiagų.
• Savisiurbiai siurbliai yra išcentrinių siurblių konstrukcijos tipo, siurbiančių oro ir vandens mišinį, kol pasiekiama visiškai tinkama siurbimo sąlyga. Savisiurbio siurblio pritaikymas gana platus, įskaitant kanalizaciją, statybinį vandens pašalinimą, srutas ir likviduojant potvynių padarinius.
• Vienpakopiai, galinio siurbimo siurbliai yra labiausiai paplitę išcentriniai siurbliai. Skystis patenka į siurblį lygiagrečiai su pavaros velenu priešingame variklio ar pavaros gale.
• Pulpos (purvo, srutų) siurbliai yra kalnakasybos pramonės „darbiniai arkliai”. Tai yra tvirti siurbliai, paprastai pagaminti iš storo ketaus ir atsparūs abrazyviniams skysčiams, sumaišytiems su tokiomis kietosiomis medžiagomis kaip betonas, purvas ir kitos klampios, abrazyvinės medžiagos.
• Panardinami siurbliai yra žemiau skysčių, kuriuos jie siurbia, paviršiaus, įrengiami paprastai rezervuaruose ar šuliniuose. Panardinami siurbliai taip pat vadinami lietaus drenažo siurbliais, nuotekų siurbliais ir fekaliniais siurbliais.
• Panardinamas sausai statomas siurblys skiriasi nuo įprasto panardinamojo siurblio tuo, kad gali veikti tiek virš, tiek žemiau skysčio lygio.
• Vertikalūs daugiapakopiai siurbliai - tai yra išcentriniai siurbliai su keliais darbo ratais, išdėstytais nuosekliai ant to paties veleno viename korpuse. Vertikaliems daugiapakopiams siurbliams montuoti reikia mažiau vietos.
• Vertikalūs turbininiai siurbliai pirmiausia skirti siurbti vandenį iš kasybos giluminių šulinių ir žemės ūkio drėkinimui ten, kur reikalingas didelis pakėlimas ir slėgis.
• Stūmokliniai siurbliai naudoja alkūninio veleno švaistiklinį mechanizmą taip pat, kaip tai veikia automobilio variklyje. Šie savisiurbiai siurbliai yra tūrinio tipo. Jie gali siurbti orą, vandenį arba oro ir vandens mišinį, nenaudodami jokios papildomos įsiurbimo sistemos.
• Diafragminiai siurbliai, dar kitaip vadinami membraniniais siurbliais. Membraniniai siurbliai naudoja lanksčią membraną, sukurdami žemą ir aukštą slėgį, lankstant ją darbo kameroje.
• Rotoriniai siurbliai gali siurbti daugiau skysčio nei to paties svorio stūmokliniai siurbliai.
• Peristaltiniai siurbliai naudojami tirštų, chemiškai agresyvių skysčių, su dideliu kiekiu kietųjų priemaišų siurbimui. Peristaltinis siurblys yra teigiamo darbinio tūrio siurblys.

Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų projektavimo ir įrengimo reikalavimai

2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija patvirtintas statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus mažos (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1,5) ir ypač didelės (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir inžinerinių statinių patalpas, taip pat pastatus ir inžinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus.

Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti.

Pagrindiniai reikalavimai mikroklimato ir oro kokybės parametrams:

• Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.
• Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C).
• Pastatų, kurių mikroklimatui bei oro kokybei keliami specialūs reikalavimai, projektiniai mikroklimato parametrai priimami pagal atitinkamas tų pastatų higienos, technologijos ir statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.

Projektiniai mikroklimato parametrai:

• Mikroklimato parametrai kondicionuojamo oro patalpose turi būti šiluminio komforto ribose.
• Projektinė temperatūra gamybos patalpose, kuriose žmonės be pertraukos būna ne ilgiau kaip 2 valandas, o technologiniam procesui nereikia specifinių sąlygų, šiltuoju metų laiku turi tenkinti 9.3.1 punkto reikalavimus, o šaltuoju - turi būti ne žemesnė kaip 10°C.
• Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5°C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.

Kondensacija ant statybinių konstrukcijų ar vėdinimo sistemose neleidžiama, jei tai nėra leistina specifiniuose pastato paskirties reikalavimuose.

Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.

Šildymo sistemos energijos tiekėją pasirenka statinio statytojas (užsakovas), jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant šildymo sistemą turi būti įvertinta sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidos, šildomų patalpų gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.

Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti pakankamas patalpų projektinei temperatūrai palaikyti.

Patalpose šildymo prietaisai išdėstomi po langais.

Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose.

Jei patalpos šildomos deginant kurą, neleistina, kad degimo produktai patektų į šildomąją patalpą, išskyrus tas patalpas, kuriose padidinta CO2 koncentracija reikalinga technologiniam procesui.

Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.

Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru.

Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50 m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2 val.

Švaraus oro dušai įrengiami, kai darbo vietos apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 W/m2 (4 priedas) arba, išsiskiriant kenksmingoms medžiagoms į darbo zoną, nėra kitų galimybių nuo jų apsaugoti žmogų.

Ortakiai skirstomi į A, B, C ir D sandarumo klases.

Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios patalpos arba įrenginiai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas patalpas ar įrenginius, ar joms susimaišius tarpusavyje nesusidarytų toksiškų ar pavojingų aplinkai medžiagų.

Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą.

Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal statinio projekto technologinės dalies duomenis.

Atliekant funkcinius matavimus, leidžiamas išmatuotų parametrų neapibrėžtumas nurodytas.

Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad, sustabdžius bet kurį agregatą, kitų našumas nesikeistų daugiau kaip 3%.

Mechaninio vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos turi būti automatizuotos.

Vėdinimo įrangos techninių patalpų plotas nustatomas atsižvelgus į priežiūros, remonto ir valymo poreikius.

Bendras V ir OK bei kitos įrangos patalpoje keliamo triukšmo ir vibracijos lygis neturi viršyti higienos normų leidžiamo.

tags: #vandens #slegio #norma #gyvenamuose #pastatuose