Nacionalinė Žemės Tarnyba: Funkcijos Ir Istorija

Nacionãlinė žẽmės tarnýba (NŽT) - tai įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse. Tarnybos paskirtis - užtikrinti racionalų žemės naudojimą Lietuvoje. Įstaiga yra įsikūrusi Vilniuje, Kalvarijų gatvėje.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įsteigta 2001 metų liepos 1 dieną. Nuo 2023 m. sausio mėn. įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija.

Lietuvos žemėlapis

Nacionalinės Žemės Tarnybos Misija Ir Funkcijos

Nacionalinės žemės tarnybos misija yra užtikrinti valstybės politikos įgyvendinimą žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro srityse. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba rengia teisės aktų projektus, reikalingus tolesniam žemės tvarkymui ir administravimui, žemės rinkos plėtrai, geodezinei ir kartografinei veiklai ir georeferencinių duomenų bazių kūrimui reglamentuoti, metodiškai vadovauti minėtiems darbams bei jų kontrolei.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) yra Lietuvos institucija, atsakinga už žemės valdymą, naudojimą ir apsaugą. Jos veikla apima įvairias sritis, nuo kadastro tvarkymo iki žemės naudojimo kontrolės. Pagrindinės NŽT funkcijos:

• Žemės kadastro tvarkymas: NŽT tvarko žemės kadastrą, kuris yra pagrindinis žemės duomenų šaltinis.
• Žemės naudojimo kontrolė: NŽT prižiūri, kaip naudojama žemė, ar laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.
• Žemės valdymas: NŽT valdo valstybinę žemę, sprendžia dėl jos naudojimo ir disponavimo.

Šios funkcijos užtikrina efektyvų žemės išteklių valdymą ir apsaugą, taip pat sudaro sąlygas skaidriai ir teisingai žemės rinkai.

Žemės Kadastras

Žemės kadastras yra valstybinė žemės duomenų sistema, kurioje registruojami visi žemės sklypai, jų savininkai, naudojimo būdai ir kiti svarbūs duomenys. NŽT užtikrina kadastro duomenų tikslumą ir atnaujinimą.

Kadastro Duomenų Svarba:

• Suteikia informaciją apie žemės sklypus.
• Užtikrina teisinį žemės nuosavybės apsaugą.
• Sudaro sąlygas žemės rinkos plėtrai.

Kadastro duomenys yra būtini planuojant teritorijas, statant pastatus ir atliekant kitus su žeme susijusius veiksmus.

Žemės Naudojimo Kontrolė

NŽT vykdo žemės naudojimo kontrolę, siekdama užtikrinti, kad žemė būtų naudojama pagal paskirtį ir nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų. Tai apima:

• Žemės naudojimo priežiūrą.
• Pažeidimų prevenciją.
• Atsakomybės už pažeidimus taikymą.

Ši kontrolė padeda išsaugoti žemės ūkio paskirties žemę, miškus ir kitus gamtos išteklius.

Žemės Valdymas

NŽT valdo valstybinę žemę, kurią sudaro žemės ūkio paskirties žemė, miškai, vandens telkiniai ir kita valstybei priklausanti žemė. NŽT sprendžia dėl šios žemės naudojimo, nuomos ir pardavimo.

Valstybinės Žemės Valdymo Principai:

• Efektyvus žemės naudojimas.
• Skaidrumas ir viešumas.
• Visuomenės interesų užtikrinimas.

Valstybinės žemės valdymas yra svarbus valstybės ekonomikos ir socialinės gerovės užtikrinimo veiksnys.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindines NŽT funkcijas:

NŽT veikla yra svarbi užtikrinant tvarų žemės valdymą ir naudojimą Lietuvoje.

NŽT Struktūra Ir Padaliniai

Nacionalinė žemės tarnyba (2024 m. gruodžio mėn.) turėjo 19 skyrių, iš jų 5 teritorinius: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Taip pat veikė 7 komisijos, 1 komitetas ir 2 darbo grupės. Tarnybos direktorių kadencija trunka 4 metus.

Nuo 2010 metų liepos 1 dienos, panaikinus apskričių viršininkų administracijas, Nacionalinė žemės tarnyba perėmė ir apskričių viršininkų administracijose veikusių žemėtvarkos skyrių funkcijas. Tarnyboje buvo įkurti 48 teritoriniai visoje Lietuvoje veikiantys žemėtvarkos skyriai.

2012 metų balandžio 2 dieną įsigaliojo atnaujinta Nacionalinės žemės tarnybos administracijos struktūra su 50 teritorinių skyrių.

Nacionalinėje žemės tarnyboje, būstinėje Vilniuje ir teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose, iš viso dirba 963 darbuotojai.

Istorinė Apžvalga

Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijoje 1918 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta Žemės reformos komisija ir komisijos kariams žeme aprūpinti, privilegijuotai įsigytoms žemėms nusavinti, išduoti leidimus žemę perleisti, įsigyti ir įkeisti.

Apskrityse buvo ministerijos įgaliotiniai, kurie prižiūrėjo vyresniosios apskrities žemės ūkio komisijos (valstybės globon perimdavo apleistus dvarus ir nedirbamas žemes), žemesniosios apskrities žemės ūkio komisijos (nustatydavo žemės nuomojimo sąlygas), apskrities komisijos kariams žeme aprūpinti ir laikinosios apskrities žemės tvarkymo komisijos (dalijamus žemės sklypus skirstė asmenims, turintiems teisę gauti žemės) veiklą.

1919 m. pradžioje Žemės ūkio ministerijoje šių komisijų veiklai vadovavo Žemės ūkio departamentas, kiek vėliau įkurtas Žemės tvarkymo ir matavimo departamentas.

1940 m. birželį Žemės ūkio ministerija pertvarkyta į Žemės ūkio liaudies komisariatą, jam pavaldus buvęs Žemės reformos departamentas vėliau panaikintas, o Žemės tvarkymo departamentas tapo Žemės tvarkymo valdyba.

Nacių okupacijos metais vietoj Žemės ūkio liaudies komisariato įsteigta Generalinio tarėjo tarnyba. Žemės tvarkymo valdyba pertvarkyta į Žemės tvarkymo departamentą.

1961 m. gegužės 24 d. prie Žemės ūkio ministerijos įsteigtas Žemėtvarkos projektavimo institutas, jo administracija ir dalis gamybinių skyrių buvo Vilniuje, o atitinkamas gamybines funkcijas atliekantys kiti gamybiniai skyriai - Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

1995 m. sausį Žemės tvarkymo departamentą sujungus su Valstybine geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos įsteigta Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

1997 m. sausį tarnyba pavadinta Žemės tarnyba, o tų pačių metų liepą reorganizuota įsteigiant Žemės ūkio ministerijai pavaldų Žemėtvarkos ir žemės apskaitos departamentą (1997 m. gruodį pertvarkytas įsteigiant Žemėtvarkos ir teisės departamentą prie Žemės ir miškų ūkio ministerijos) bei Valstybinę geodezijos ir kartografijos tarnybą prie Vyriausybės.

1995 m. įsteigus apskritis joms perduotos žemės tvarkymo funkcijos. Apskričių viršininkų administracijose 1997 m. įsteigti žemės tvarkymo departamentai, jiems priskirti buvę rajonų ir miestų žemėtvarkos skyriai.

2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskričių viršininkų administracijas jų funkcijos, susijusios su žemės tvarkymu ir administravimu, perduotos Nacionalinei žemės tarnybai, kurioje šioms funkcijoms vykdyti įsteigti 48 teritoriniai žemėtvarkos skyriai.

Nuo 2023 m. sausio mėn. įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija.

Nacionãlinė žẽmės tarnýba (NŽT) yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse.

Ginčai Dėl Valstybinės Žemės Valdymo

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepritaria Aplinkos ministerijos siekiui leisti savivaldybėms perduoti valdyti valstybinę žemę kaimo vietovėse. ŽŪM teigimu, pakeitimai atvertų kelią vietos valdžios korupcijai. AM teigimu, pataisomi siekiama tęsti valstybinės žemės pertvarką užtikrinant racionalesnį valstybinės žemės valdymą, siekiant didesnės naudos visuomenei.

ŽŪM sako, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės turtas negali tenkinti tik vienos socialinės grupės ar asmenų interesų ir netarnauti viešajam interesui. Anot jos, valstybė atsisakiusi žemės kaimo vietovėse prarastų bet kokią įtaką ir teisę spręsti dėl jos naudojimo.

„Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų, susijusių su valstybinės žeme kaime, perdavimas savivaldybėms sukuria realias prielaidas joms priimti tik vietos poreikius atitinkančius sprendimus dėl valstybinės ar privačios žemės neatsižvelgiant į bendrąjį valstybės ir visuomenės interesą“, - išvadoje Vyriausybei nurodo ŽŪM.

Pasak jos, dauguma savivaldybių suinteresuotos urbanizuotis ir vystyti pramonę, tačiau tai dažnai vyksta dirbamos žemės sąskaita, todėl jos sumažėtų.

Anot ŽŪM, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savivaldybes įvardija kaip vienas labiausiai korumpuotų institucijų, todėl perdavus joms valstybinės žemės valdymą galimai nukentėtų valstybės įvaizdis. STT yra nustačiusi, kad savivaldybėse dirba vidutiniškai 18 proc. giminystės ryšiais susijusių asmenų, o kai kuriose nepotizmas siekia net iki 30-35 proc. ŽŪM mano, tai didina riziką priimti neteisėtus sprendimus.

„Siūlomi pakeitimai gali atverti kelią vietos valdžios korupcijai žemės ūkio sektoriuje, tai yra savivaldybės darbuotojai gali pasinaudoti savo pozicijomis asmeninei naudai ir priimti neskaidrius sprendimus, pavyzdžiui, išnuomoti žemės ūkio paskirties žemę“, - tvirtina ŽŪM.

BNS vasarį rašė, kad Aplinkos ministerija parengė Žemės ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis, be to, siūloma visos valstybinės žemės perdavimo, jos nuomos, panaudos sutarčių pasirašymo funkcijas perduoti merams, o ne savivaldybių taryboms, kaip yra dabar. Institucija tikisi, jog tokiu būdu procesai sutrumpės, valstybinė žemė bus panaudota greičiau, o žmonėms nereikės laukti tarybų posėdžių. Pasak jos, pataisos leis valstybinę žemę naudoti racionaliau. Aplinkos ministerijos parengtas Žemės įstatymo pataisas dar svarstys Vyriausybė, o vėliau balsuos Seimas.

Nuo 2024-ųjų savivaldybės jau perėmė apie 120 tūkst. ha valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose, iš jų 55 tūkst. ha suformuotos (45 tūkst. sklypų) ir 67 tūkst.

Žemiau esančioje lentelėje apibendrinamos ministerijų pozicijos dėl valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms:

tags: #valstybine #zemes #tarnyba