Šiame straipsnyje aptariami turto iššvaistymo tyrimai Lietuvoje, nagrinėjant baudžiamąją atsakomybę, civilinių sutarčių vykdymo apsunkinimus ir teismų praktiką.
Baudžiamoji Atsakomybė Už Turto Iššvaistymą
Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnio 1 dalį, atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims.
Neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala.
Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams - bendru sutarimu.
Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai.
Pagal BK 184 straipsnio 4 dalį, iššvaistymas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo. Tokia veika gali pasireikšti ne tik neteisėtu patikėto ar žinioje esančio turto perleidimu, bet ir kitokiu kito asmens turtinių reikalų netinkamu tvarkymu, padarant jam žalos. Veikos neteisėtumas tokiu atveju pasireiškia įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba sutartyse įtvirtintų pareigų nesilaikymu.
Įmonės vadovo atveju tai gali pasireikšti, pvz., netinkamu darbo organizavimu, nepakankamu pavaldinių kontroliavimu, neužtikrinimu tinkamo jam patikėtų (žinioje esančių) vertybių saugojimo ir pan.
Pažymėtina, kad patikėto ar kaltininko žinioje esančio turto tvarkymo sąlygų pažeidimas savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, tačiau jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, kurios yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu.
Turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad
Teismų Praktika
Pagal teismų praktiką, patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės (BK 184 str.), jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.
Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, kurios yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus.
- Be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas;
- Kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų;
- Sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą;
- Nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą;
- Dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą;
- Sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius.
Konkretūs Atvejai
Kauno Apygardos Prokuratūros Tyrimas
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. rugsėjo kaltinamasis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, nesant teisinių ir faktinių pagrindų, buhalterėms, kurios nežinojo apie nusikaltimą, nurodė parengti klientams naujas sąskaitas faktūras ir jas išsiųsti apmokėjimui.
Įtariama, kad klientams pinigus už suteiktas mobilaus ryšio ir interneto paslaugas buvo liepta pervesti į naujai įsteigtos įmonės panašiu pavadinimu banko sąskaitą.
Tyrimo metu pavyko nustatyti, kad tokiu būdu klientai į minėtą banko sąskaitą pervedė daugiau nei 23 tūkst. eurų, kuriuos kaltinamasis A.U. iššvaistė. Manoma, kad kaunietis apgaulingai tvarkė ir organizavo minėtos bendrovės finansinę apskaitą.
Įtariama, kad vyras, būdamas UAB direktoriumi ir atsakingu už finansinės apskaitos organizavimą, pažeidė Finansinės apskaitos įstatymų reikalavimus neorganizuodamas finansinės apskaitos ir neužregistruodamas finansinių operacijų apskaitoje. Nustatyta, kad kaltinamasis neišsaugojo dokumentų, grindžiančių įplaukas ir išlaidas, pirkimo ir pardavimo sąskaitų faktūrų.
Vyrui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Už didelės vertės turto iššvaistymą BK numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, o už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštą arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas, o tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Klaipėdos Apygardos Prokuratūros Tyrimas
Kitoje byloje, Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė organizavo ikiteisminį tyrimą, kurį atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Bylos duomenimis, direktorius, piktnaudžiaudamas jo žinioje buvusiu ir įmonei patikėtu turtu, įtariama, neteisėtai perleido automobilius tretiesiems asmenims.
2022 metų vasario-kovo mėnesiais įmonė priėmė saugoti penkis automobilius, kuriuos keturi Ukrainos ir vienas Vokietijos pilietis įsigijo per tarpininkaujančią įmonę JAV aukcionuose. Automobilių vertė svyravo nuo beveik 3 000 iki daugiau nei 46 000 eurų. Automobiliams atvykus į Lietuvą ir atlikus muitinės procedūras, įmonė privalėjo juos perduoti teisėtiems savininkams.
Vietoje to kaltinamasis, manoma, organizavo neteisėtą jų pardavimą - ieškojo pirkėjų, talpino skelbimus internete, tvarkė dokumentus ir organizavo automobilių eksportą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dėl šių veiksmų penki automobiliai buvo neteisėtai realizuoti ir išgabenti iš Lietuvos, o jų savininkams padaryta didelė turtinė žala.
Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis, galimai pasinaudodamas karo padėtimi, nusprendė neperduoti keturių Ukrainos piliečiams priklausiusių automobilių, nurodydamas, jog jiems jų nereikia, ir juos neteisėtai realizavo juos tretiesiems asmenims. Byloje kaltinamas ir komercijos direktorius, kuris bendrininkų grupėje kartu su direktoriumi vieną automobilį neteisėtai perdavė tretiems asmenims.
Direktoriui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnio 3 dalį. Už šį nusikaltimą jam gali grėsti laisvės atėmimas iki 7 metų. Komercijos direktoriui pareikšti kaltinimai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį. Už šį nusikaltimą (BK) numatyta griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki 2 metų. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Svarbu atsiminti, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuolat nagrinėja bylas, susijusias su turto iššvaistymu, ir formuoja praktiką, kuri padeda teismams teisingai taikyti įstatymus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje atlikti kaltininko veiksmai, ypatingą dėmesį skiriant ir tam, ar asmenys nėra „konfliktiniuose santykiuose“.
Taip pat, teismas ne kartą aptarė esminius nusikalstamo turto iššvaistymo (BK 184 str.) aspektus, leidžiančius šį nusikalstamą elgesį atskirti nuo civilinių santykių, taip pat pabrėžė, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma ir dėl neatsargumo bei apibrėžė apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 str.) sudėtį.
Svarbios Citatos iš Teismo Praktikos
Turto iššvaistymas: Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.
Neatlygintinis perleidimas: Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai.
Civilinių sutarčių apsunkinimas: Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms.
Neatsargumas: BK 184 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iššvaistymas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo. Tokia veika gali pasireikšti ne tik neteisėtu patikėto ar žinioje esančio turto perleidimu, bet ir kitokiu kito asmens turtinių reikalų netinkamu tvarkymu, padarant jam žalos.
Turto Iššvaistymo Požymiai
Turto iššvaistymo požymiai pagal teismų praktiką:
- Neteisėtas turto perleidimas.
- Neatlygintinis turto perleidimas.
- Žalos padarymas turto savininkui.
- Sutartinių įsipareigojimų nevykdymas.
- Dokumentų klastojimas.
- Ekonomiškai nepagrįsti sandoriai.
tags: #bk #turto #issvaistymas #komentaras