Santuokos nutraukimo procese neišvengiamai iškyla klausimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų, kadangi yra susijęs su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą. Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu.
Skyrybos ir turto dalybos iš dalies priklauso nuo santuokos nutraukimo būdo. Turtas, valdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra padalijamas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Kuomet santuoka yra nutraukiama bendru sutarimu teisme tvarka arba bendru sutarimu notarine tvarka, bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas yra padalijamas vadovaujantis sutuoktinių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jeigu ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų.
Todėl, teisinėje praktikoje kasdien sulaukiame daugybę klausimų, susijusių su skyrybomis ir turto dalybomis. Suprantant šios temos aktualumą ir problematiką kiekvienam, mąstančiam apie skyrybas, pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
Turto teisinis režimas
Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita).
Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Paveldėto turto dalybos nutraukiant santuoką negalimos, tokio turto perleidimas galėtų vykti tik kito sandorio pagrindu. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams svarbu nepamiršti valstybės įstaigose ar kituose juridiniuose asmenyse perregistruoti nuosavybės teises (pvz.
Tokiu pačiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir teisės principais reikia vadovautis dalijantis turtą sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri tvirtinama notarine tvarka. Vien šio turto sutikrinimas ir tikslus aprašymas, tikslių jo dalių nurodymas vienam ir kitam sutuoktiniui reikalauja ne tik kruoštumo bet ir gerų teisės žinių bei teisinės praktikos patirties.
Asmeninė ir bendroji jungtinė nuosavybė
- Galioja bendra taisyklė, jog iki santuokos abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama.
- Jei būstas įgytas dovanojimo, paveldėjimo, ar pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki santuokos ir priklausęs vienam iš sutuoktinių, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.), toks turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.
- Jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta ir paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto, skyrybų atveju santuokoje/bendro ūkio vedimo metu sumokėta kredito suma dalijama pusiau, ir kitam sutuoktiniui išmokama kompensacija, kuri sudaro pusę sumokėtų įmokų santuokos metu/bendro ūkio vedimo metu.
- Santuokos metu dovanų gautas arba paveldėtas turtas paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, t.y. to, kuriam turtas skirtas pagal juridinius dokumentus. Pavyzdžiui, jeigu gyvenate bute, paveldėtame iš sutuoktinio tėvų, šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Butas galėtų būti bendra nuosavybe, jeigu testamente (arba dovanojimo sutartyje) būtų nurodyta, kad jis perleidžiamas abiems sutuoktiniams.
- Po santuokos nutraukimo asmenine sutuoktinio nuosavybe lieka turtas, kuris įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Turto prigimtį ir pobūdį turi pagrįsti rašytiniai įrodymai, išimtinais atvejais galima remtis ir liudytojų parodymais. Tokio turto dalybų pavyzdys galėtų būti atvejis kai sutuoktinis parduoda paveldėtą turtą, ir vietoj to - nusiperka kitą.
Lygių dalių principas ir nukrypimai nuo jo
Teisės aktuose nustatyta, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendraja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Tačiau yra atvejų, kuomet nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį. Teismų praktikoje nurodoma, kad taikant šią išimtį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, todėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais.
- Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik labai išimtinais atvejais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį.
- Svarbu paminėti, jog neužtenka vien tik konstatuoti tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas. Svarbu nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, ar vaiko interesus. Vadinasi, praktikoje tik labai išimtinais atvejais ir esant pakankamai aiškiems kriterijams, galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
- Vienas iš tokių atvejų gali būti, kai vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo ir žinios iki bylos iškėlimo teisme sumažino bendrą turto vertę, t. y. iššvaistė dalį lėšų, kurios nebuvo panaudotos šeimos interesais.
- Kitas atvejis praktikoje sudarantis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, gali būti kai sutuoktiniai daug metų gyveno išsiskyrę. Tuomet vienas iš sutuoktinių rūpinosi turtu, išlaikė jį, remontavo, o kitas sutuoktinis, kuris gyveno atskirai neprisidėjo prie tokio turto pagerinimo.
- Dažnai susiduriame su atveju, kuomet vienas iš sutuoktinių bando manipuliuoti kitu sutuoktiniu, jog santuokos nutraukimo atveju pastarajam niekas nepriklauso. Tokiu būdu įbaugintas sutuoktinis bijo pasiryžti pokyčiams. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo atveju pajamų skirtumai santuokoje yra nesvarbūs - vienas gali labai daug dirbti, kitas visiškai nedirbti, bet pajamos bus vertinamos kaip bendros. Net jei kitas sutuoktinis niekados nedirbo, vis tiek teismas pripažins jo indėlį į šeimą (pvz.
Turto padalijimo būdai
Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė šiuo klausimu teismo nesaisto. Teisės aktai numato, kad turtas yra padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu jį galima taip padalyti.
Lietuvos teismų praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl visas turtas gali būti priteisiamas natūra tik vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Tais atvejais, kai turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, tampa aktuali dalijamo turto vertė, kadangi nuo to priklauso sutuoktiniui mokėtinos kompensacijos dydis. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Turto areštas
Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio.
Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu.
Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Finansiniai įsipareigojimai ir būstas
Santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio.
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių. Tam yra būtinas kreditoriaus pritarimas ir pakankamos pajamos, kurios leidžia paskolą grąžinti įsipareigojimus prisiimančiam sutuoktiniui vienam.
- Abu sutuoktiniai lieka turto bendrasavininkais (teismo sprendimu nustatomos konkrečios nuosavybės dalys) ir bendraskoliais, turinčiais ir toliau kartu grąžinti paskolą.
- Būsto nuosavybė pereina sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir, kurio būsto pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti. Tačiau, sutuoktiniai prieš kreditorių ir toliau abu lieka atsakingi už visos paskolos grąžinimą.
Advokato konsultacija ir paslaugų kaina
Skyrybos ir turto dalybos - itin reikšmingas klausimas santuokos nutraukimo procese. Nuo teismo sprendimo, kuriuo padalijamas sutuoktiniams priklausęs turtas, iš esmės priklauso būsima sutuoktinio turtinė padėtis po skyrybų proceso pabaigos ir galimų piniginių prievolių kitam sutuoktiniui dydis. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame skyrybų ir turto dalybų procesą patikėti šios srities specialistams.
Jeigu nėra susitariama dėl konkretaus teisinių paslaugų paketo, skyrybų advokatų paslaugų kaina yra 100 EUR už vieną valandą.
Šiame straipsnyje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija. Ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios konsultacijos siūlome pateikti užklausą žemiau nurodytais kontaktais ir mes su Jumis susisieksime bei pateiksime geriausią pasiūlymą atitinkantį Jūsų lūkesčius.