Lietuvoje valstybinės žemės naudojimo tvarką nustato Žemės įstatymas (1994, nauja redakcija 2004). Šis įstatymas reglamentuoja valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja.
Valstybinės Žemės Valdytojai
Valstybinę žemę patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja:
- Nacionalinė žemės tarnyba
- Savivaldybės
- Valstybės turto fondas
- Valstybės žemės fondas
- Kai kurie kiti valstybės ir savivaldybių subjektai
Valstybinės Žemės Perdavimas ir Nuoma
Savivaldybės tarybos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo, taip pat valstybinės žemės patikėtinių, nurodytų kituose įstatymuose, sprendimu valstybinės žemės sklypai gali būti perduodami neatlygintinai naudotis (sudarant panaudos sutartį, kuri ne vėliau kaip per 3 mėnesius įregistruojama Nekilnojamojo turto registre) valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų, parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, taip pat viešosioms įstaigoms ir kai kuriems kitiems subjektams (tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti), taip pat tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms.
Valstybinės žemės patikėtiniai aukciono būdu ar be jo valstybinės žemės sklypus gali išnuomoti ne daugiau kaip 99 metams, žemės ūkio paskirties žemę - ne daugiau kaip 25 metams, perleisti sudarant pirkimo‑pardavimo sutartį su privačiais ar juridiniais asmenimis arba neatlygintinai savivaldybėms.
Pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) valstybinės žemės sklypams gali būti nustatomi servitutai.
Žemės Įstatymo Pataisos
Šiuos pakeitimus paskatino Konstitucinio Teismo sprendimas ir identifikuoti teisinio reguliavimo netikslumai. Prie šių pataisų rengimo prisidėjo ir Aplinkos ministerija, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šiais pakeitimais ištaisytos Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai ir kurios prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat keičiant poįstatyminius teisės aktus nustatytas nesuderinamumas tarp tam tikrų Administracinių nusižengimo kodekso, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės valstybinės priežiūros įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų.
Žemės Nuomos Reglamentavimo Pakeitimai
Didelė dalis Žemės įstatymo pataisų skirta aiškesniam žemės nuomos (tiek aukciono būdu, tiek ir be aukciono) reglamentavimui.
„Valstybinės žemės nuomos procesas iki šiol buvo sudėtingas ir painus - išsinuomoti, keisti ar nutraukti sudarytas nuomos sutartis neretai lydėjo daugybė biurokratinių kliūčių. Dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo ginčai dažnai persikeldavo į teismus, o jų nagrinėjimas užtrukdavo net kelerius metus. Dabar šis procesas taps aiškesnis ir žymiai paprastesnis”, - sako aplinkos ministras Povilas Poderskis.
Atsisakyta teisės atleisti nuo nuomos mokesčio, kai valstybinė žemė išnuomota aukciono būdu, bei nustatyta, kad susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo gali būti sudaromas tik esant tam tikroms sąlygoms, o jų nesant sutartis negali būti keičiama ir turi būti skelbiamas naujas aukcionas.
Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype ar jo dalyje pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, tačiau toks valstybinės žemės sklypas arba jo dalis parduodama šių statinių savininkui, sumokant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertę. Ši vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.
Savivaldybės tarybai be aukciono išnuomojant valstybinės žemės sklypą ar jo dalį Žemės įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems statiniams eksploatuoti, suteikta teisė savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 proc. arba visai nuo jo atleisti.
Numatyti nauji valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atvejai: energetikos bendrijai netekus savo statuso ar nevykdant veiklos, kuriai buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas arba jo dalis, taip pat bendraisiais Civilinio kodekso nustatytais sutarties nutraukimo pagrindais.
Įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpiu valstybinės žemės nuomininkas moka valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo dienos, pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir padidinamas 10 proc.
Taip pat numatytos nuostatos pagreitinančios ir palengvinančios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomą. Suformuoti žemės ūkio paskirties sklypai, kurie nėra išnuomoti, bus įtraukti į nuomotinų žemės sklypų sąrašą. Tai leis asmenims pasirinkti norimą sklypą ir pagreitins nuomos procesą.
Taip pat patikslinta, kuomet žemės naudotojai atleidžiami nuo atlyginimo už galimybę statyti statinius ar įrenginius valstybinėje žemėje.
Priverstinis Statinių Išpirkimas
Siekiant, kad sudėtingas priverstinio statinių išpirkimo procesas būtų aiškesnis, Žemės įstatymo pataisose išskirti atvejai, kuomet statinius turi išpirkti valstybinės žemės patikėtinis, o kuomet teritorijų planavimo dokumentą patvirtinęs asmuo ar jo rengimo organizatorius, jei tvirtinanti institucija yra Vyriausybė.
Kai valstybinės žemės sklypas išnuomojamas ar parduodamas statiniams, kurie yra įregistruoti kaip pagrindiniai daiktai, bet užima ne visą sklypą, taikoma speciali tvarka. Žemę ar jos dalį galima išnuomoti tik tada, kai pagal aplinkos ministro nustatytas taisykles nustatoma, kokia žemės dalis būtina tiems statiniams ar įrenginiams naudoti.
Valstybinės Žemės Perdavimas Patikėjimo Teise
Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose. Kartu su Vyriausybės nutarimo projektu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise subjektui, priėmimo-perdavimo aktų projektai. Priėmimo-perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų sklypais teritorijų plotus detalizuojantys duomenys, pateikiami Žemės informacinėje sistemoje.
Vyriausybės nutarimais valstybinės žemės sklypai miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti.
Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise subjektams, būtų tinkamai vykdomi.
Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo.
Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus dėl žemės servitutų nustatymo sandoriais ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimų išdavimą pagal Statybos įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas. Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus.
Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise subjektams, priėmimo-perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas Vyriausybė parengia priėmimo-perdavimo aktą ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo.
Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo-perdavimo akte ir Žemės informacinėje sistemoje. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo-perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės kas 3 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypų suformavimo atnaujina informaciją ir apie juos turi paskelbti savo interneto svetainėse.
Kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams įgyvendinti, gynybos ir saugumo pramonės projektams arba gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams, arba reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, taip pat valstybinės žemės sklypus įtraukus į rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarimu kitam įstatyme nustatytam subjektui. Priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams, gynybos ir saugumo pramonės projektams ar gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės, kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinės, teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę.
Kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo projektą.
Statybos Valstybinėje Žemėje: Nauji Mokesčiai ir Reglamentavimas
Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius ženklius mokesčius už statybas valstybinėje žemėje. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2022 m. kovo 1 d.
Plėtotojai vylėsi, kad Seimas sumažins naujojo mokesčio valstybei maksimumą bent iki 50 % sklypo vertės ir atidės įstatymo įsigaliojimą, kad NŽT ir savivaldybės tinkamai pasiruoštų. Vis dėlto, Žemės įstatymas priimtas toks, kokį siūlė Vyriausybė.
Atlyginimą už galimybę statyti numatoma taikyti visais atvejais, kai valstybinė žemė išnuomota statiniams eksploatuoti. Į galimybę statyti valstybinėje žemėje galės pretenduoti tik tie nuomininkai, kurių nuomos terminas pagal sutartį bus virš trejų metų. Mokestis bus taikomas tiek naujai statybai, tiek rekonstravimui, kai statinys didinamas arba mažinamas.
Kai didėja ir statiniais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo būsiantis pastato bendras plotas, atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje, sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už pastato bendro ploto padidėjimą, suma, bet ne daugiau kaip 75 %.
Įstatymas numato, kad paskirties keitimas leidžiamas, kai valstybinė žemė išnuomota statiniams eksploatuoti ir pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame valstybinės žemės sklype numatyta galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Ši teismų suformuota interpretacija įsivyravo institucijų praktikoje ir buvo perkelta į teisės aktus.
Ji privedė prie to, kad tik senose pramoninės ir infrastruktūros teritorijose, kuriose tolesnė pramonės ir sandėliavimo plėtra nebebuvo numatyta bendrame plane, buvo leidžiama pasikeisti nuomojamos žemės naudojimo būdą ir statyti kitos paskirties pastatus.
Atlyginimas už statybą ar rekonstravimą bus apskaičiuojamas nuo žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Ši vertė apskaičiuojama atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka ir skelbiama valstybės įmonės Registrų centro.
Jeigu sklype yra daug statinių ir tik dalies iš jų teritorijoje bus vykdoma statyba ar rekonstravimas, bus vertinama keletas aspektų. Bus atsižvelgiama, kurio pastato vietoje bus vykdoma statyba ir kiek žemės tam pastatui su priklausiniais ir bendro naudojimo teritorija yra priskirta iki statybų pradžios.
Atlyginimas už statybą ar rekonstravimą mokamas kiekvieno statybos leidimo gavimo atveju. Kaip bus galima atgauti mokestį už nerealizuotus statybos leidimus ir kaip bus elgiamasi projektų keitimo atveju, kai statomi statiniai padidinami arba sumažinami, įstatymas nenustato. Į šiuos klausimus turėtų atsakyti įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija turėtų priimti iki 2022 m.
Įstatyme aiškiai įtvirtinta NŽT teisė nutraukti nuomos sutartį dėl blogos statinių būklės ir (ar) nenaudojimo. Tuo pačiu numatyta, kad per dvejus metus nuomininkas gali pažeidimą ištaisyti ir nutraukimo išvengti. Pažeidimo neištaisius numatyta valstybės teisė išpirkti statinius už rinkos kainą. Tai yra naujas turto nacionalizavimo pagrindas, kurio iki šiol Lietuvos teisėje nebuvo.
Nuomos nutraukimo atveju valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.
Verslo asociacijos siūlė pačiame įstatyme numatyti tokių ginčų užbaigimo galimybę, savotišką valstybinės žemės naudojimo pažeidimų „amnestiją“.
Prieš keletą metų patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika numato ploto apskaičiavimo formules, bet jos tinka toli gražu ne kiekvienu nuomos atveju.
Pasitikrinkite, už kokią kainą galimas žemės išpirkimas nuosavybėn esant dabartiniam žemės naudojimo būdui. Apsvarstykite pažeistų pastatų atstatymą, remontą ir kadastro duomenų (nusidėvėjimo procento) tikslinimą bei nuomos terminų pratęsimą.
Jei vystymą planuojate tik sklypo dalyje, bus reikalingas sklypo dalių priskyrimas esamiems pastatams ir nuomos sutarčių patikslinimas.
Planuodami statybos leidimų gavimo terminus, įvertinkite tai, kad savivaldybės prieš 2022 m. kovo 1 d. gali nespėti išduoti leidimų.
Sutikimų Išdavimas
Kitų sutikimų (sutikimo įkeisti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę / perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti / perleisti statinius esančius valstybinėje žemėje / laikinai vykdyti veiklą valstybinėje žemėje), išdavimo paslauga.
Bendruoju atveju, vadovaujantis SĮ 27 str. 5 d. 6 p., kai statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas, valstybinės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas prieš teikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir teikiamas kartu su šiuo prašymu kaip privalomasis dokumentas.
„kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo (teritorijos), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; <...> Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija (savivaldybė), vadovaujantis SĮ 27 str. 5 d. 16 p., statytojo prašymas pritarti statinių valstybinėje žemėje statybai teikiamas kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu šis pritarimas nebuvo negautas iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dienos. Paspaudus „Toliau“ atsivers skiltis „Statinio registracijos duomenys“.
Norint gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą sprendiniams laisvoje valstybinėje žemėje, būtina suvesti žemės sklypo (laisvos valstybinės žemės) duomenis. Suvedus visus reikalingus duomenis skiltyje „Statiniai“, spaudžiami mygtukai „Išsaugoti“ > „Toliau“.
Tuomet prašymo skiltyje „Papildoma informacija“ atsiranda skiltis „Valstybinės žemės patikėtinio sutikimas (pritarimas) statinio projekte numatytiems sprendiniams:“, kuriame reikia pasirinkti „Nėra.
Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr.
Įsigaliojimas
Aplinkos ministerija praneša apie esminius teisėkūros pokyčius, kurie įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Šie pakeitimai palies aplinkosaugą, statybas, žemėtvarką, atliekų tvarkymą ir klimato politiką.
Nuo 2026 m. įsigaliojantys Statybos įstatymo pakeitimai leidžia paspartinti statybų procesą. Pranešant apie statybos pradžią, techninį darbo projektą ir statinio projekto ekspertizę bus galima teikti etapais, dalimis. Tai reiškia, kad statybos darbus bus galima pradėti anksčiau, lygiagrečiai rengiant likusias projekto dalis.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. bus palengvintas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas be aukciono. Plotų limitai: Prie vieno privataus sklypo parduodamo besiribojančio valstybinės žemės sklypo plotas negali viršyti 3 ha.
Įsigalioja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama efektyvinti vertinimo procedūras. Aplinkos apsaugos agentūra pateiktus dokumentus vertins lygiagrečiai su kitomis institucijomis (Kultūros paveldo departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu ir kt.).
Pagal naujus Statybos įstatymo pakeitimus, pranešant apie statybos pradžią, techninį darbo projektą ir statinio projekto ekspertizę bus galima teikti dalimis.
Platesnės galimybės suteikiamos dviem pagrindinėms grupėms: 1) ilgalaikiams valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudotojams, kurie ją naudoja žemės ūkio veiklai; ir 2) privačių žemės sklypų savininkams, kurie nori įsigyti laisvus, su jų sklypais besiribojančius valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus.
Viena iš esminių naujovių, prisidedančių prie nacionalinio saugumo, yra tai, kad dalis pajamų, gautų už pagal naująją tvarką parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, bus pervedama į Valstybės gynybos fondą.
Pagrindinės Sąvokos
Valstybinės žemės patikėtinis - tai valstybės institucija ar įstaiga, kuriai valstybė patiki valdyti, naudoti ir disponuoti valstybine žeme patikėjimo teise.
Sutikimų išdavimas - Kitų sutikimų (sutikimo įkeisti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę / perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jo dalims) eksploatuoti / perleisti statinius esančius valstybinėje žemėje / laikinai vykdyti veiklą valstybinėje žemėje), išdavimo paslauga.
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams - įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, apskrities viršininkui priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams.
Žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Žemės sklypo naudojimo pobūdis - tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos vykdyti veiklos specifika.
Žemės ūkio naudmenos - žemės naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos), naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio produkcijai auginti.
Žemėtvarkos projektas - specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės.
Žemėtvarkos schema - specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame valstybės, regionų ar rajonų lygmeniu nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.
Žemėvalda - nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susieti keli žemės sklypai.
tags: #valstybine #zeme #tik #sutuoktinis