Kai žmogus miršta, paveldėjimo klausimai tampa ne tik emocine, bet ir teisine našta artimiesiems. Lietuvos įstatymai numato aiškią paveldėjimo tvarką.
Paveldėjimo procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis. Kitos institucijos (teismai, antstoliai) atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su paveldėjimu, tačiau jos yra epizodinės.
Kaip pateikti mokėjimo nurodymo dokumentus?
Kaip galima paveldėti turtą? Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo. O paveldint pagal įstatymą, CK 5.11 straipsnis nurodo įpėdinių pagal įstatymą eiles.
Paveldėjimo schema Lietuvoje
Pirmiausia paveldi artimiausi giminaičiai, tačiau jeigu jų nėra, jie atsisako palikimo ar netenka teisės paveldėti, turtas gali atitekti valstybei. „Pagal įstatymą, antros eilės įpėdiniai paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.
Antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Atkreiptinas dėmesys, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Tuo tarpu sutuoktinis, pergyvenęs palikėją, paveldi su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldės lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tuo tarpu jeigu kartu paveldi su antros eilės įpėdiniais, t. y. mirusiojo tėvais ar vaikaičiais, sutuoktiniui priklauso pusė viso palikimo.
Net jei su kai kuriais giminaičiais nebendraujate arba jų beveik nepažįstate, jūsų mirties atveju jie gali teisėtai paveldėti jūsų turtą - to reikalauja įstatyme nustatyta paveldėjimo eilė.
Kai netenkame artimojo, dažniausiai jo turtą perima šeimos nariai. Pirmiausia paveldi palikėjo vaikai (taip pat ir įvaikiai bei vaikai, gimę po žmogaus mirties). Jei jų nėra, turtą paveldi tėvai ir vaikaičiai. Toliau - seneliai ir provaikaičiai, po jų - broliai, seserys bei proseneliai. Penktoje eilėje yra sūnėnai, dukterėčios, dėdės ir tetos, o šeštoje - pusbroliai ir pusseserės.
Testamentas
Testamentinis paveldėjimas turi prioritetą prieš paveldėjimą pagal įstatymą. Jeigu žmogus nori, kad po jo mirties turtas atitektų ne įstatyme nustatyta tvarka, o konkrečiai jo paties pasirinktiems asmenims ar organizacijoms, tam būtinas testamentas.
Kas yra testamentas? Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties. Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę.
Nuo 2001 m. liepos 1 d. visi notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtinti testamentai registruojami Testamentų registre. Informacija apie testamento buvimą ar turinį iki testatoriaus mirties nėra viešinama. Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.
Tokiu atveju turtą galima palikti tiek fiziniams asmenims - artimiesiems, draugams ar pažįstamiems - tiek juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms ar paramos fondams.
Testamento rūšys
- Oficialusis testamentas;
- Asmeninis testamentas;
- Bendrasis sutuoktinių testamentas.
Oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandos ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre.
Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.
Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą.
Privalomoji palikimo dalis
Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos. Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.
Valstybės vaidmuo paveldėjimo procese
Tais atvejais, kai žmogus miršta neturėdamas įstatyminių įpėdinių arba artimieji nepriima palikimo, visas turtas pereina valstybei. Praktikoje tokios situacijos, kai nelieka nė penktos ar šeštos eilės giminaičių, yra retos, tačiau teoriškai jos įmanomos.
Lapkričio 29 d. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Valstybė privalo priimti paveldėjimą, kad neliktų turto, už kurį niekas neatsakingas ir kuris galėtų kelti grėsmę kitiems. Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus.
Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Ši nuostata reiškia ne tai, kad valstybė privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.
Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į tai, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengi palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė.
Terminai ir procedūros
Pagal įstatymą, palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo artimojo mirties dienos. Jei šis terminas praleidžiamas, galimybė jį atnaujinti lieka tik per teismą, pateikus svarbias priežastis. Nors šis terminas nėra trumpas, išgyvenant artimojo netektį keli mėnesiai gali prabėgti itin greitai.
Civiliniame kodekse nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Jis gali būti išduotas anksčiau, jei notaras turi duomenų, kad be įpėdinių, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kitų įpėdinių nėra. Atsižvelgiant į šias Civilinio kodekso nuostatas, paprastai paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas ne anksčiau negu po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos.
Terminas, iki kada įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nėra nustatytas.
Siekiant užtikrinti, kad Nekilnojamojo turto registre būtų teisinga informacija apie turto savininkus, 2015 m. lapkričio mėn. įsigaliojo Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimai, nustatantys, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina įgijėjui nuo notarine tvarka tvirtinamo sandorio ar dokumento, jo nuosavybės teisė registruojama per notarą. Tai aktualu ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atveju.
Paveldėjimo teisės liudijimas
Paveldėjimo teisės liudijimų formas nustato teisingumo ministras.