Darbas - viena svarbiausių sričių žmogaus gyvenime. Na, o, kad žmogus profesinėje srityje galėtų pasiekti pačių geriausių rezultatų, svarbu nepamiršti ir įvairių akcentų. Viena iš jų yra ir darbo vieta. Kiekvienas darbuotojas turi turėti jam skirtą darbo vietą, o ji - turi būti įrengta tinkamai. Priklausomai nuo darbo pobūdžio, darbo vieta gali skirtis. Tačiau egzistuoja ir tam tikri dalykai, kurie nekinta. Vienas jų yra iš darbo vietos plotas. Taigi, klausimas - koks darbo vietos plotas turėtų būti skirtas vienam darbuotojui, yra ypač aktualus visiems, kurie planuoja įrengti darbo vietas.
Siekiant išsiaiškinti, koks darbo plotas turėtų būti skirtas vienam darbuotojui, reikia atkreipti dėmesį į LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 32:2004 „DARBAS SU VIDEOTERMINALAIS. SAUGOS IR SVEIKATOS REIKALAVIMAI“. Šiame dokumente yra pažymima, kad darbuotojui skirta darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, jog asmuo galėtų laisvai prie jos prieiti, o taip pat - turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai keisti.
Tačiau ir tai - dar ne viskas, ko svarbu nepamiršti, įrengiant darbo vietą darbuotojui. Remiantis šiuo dokumentu, svarbu atminti, kad vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės.
Teisiniai aspektai ir valymo plotų normos
14 straipsnis. 1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
2. Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje (įmonei priklausančiame nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės valdomame ar naudojamame žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis ribomis), bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.
Informuojame, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatomi darbuotojų valymo plotai. Valytojų darbo normos įstaigoje galėtų būti įtvirtintos įmonės, įstaigos ar organizacijos vietiniuose norminiuose teisės aktuose ar šalių susitarimu darbo sutartyse.
Darbuotojui siūlytina kreiptis į darbdavį ir reikalauti užtikrinti tokias darbo sąlygas bei nustatyti adekvačią darbo funkcijos apimtį, kuri darbuotojui (tiek individualiai, tiek darbuotojų grupei) galėtų būti įvykdoma.
Darbo ginčai dėl ploto normų
Pažymėtina, kad ginčai, kylantys dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, jų vykdymo ar netinkamo jų vykdymo ar žalos atlyginimo, nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti DK nustatyta tvarka (DK 33 straipsnio 6 dalis), o darbuotojo motyvuotą prašymą dėl netinkamai nustatytos darbo normos nagrinėja darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai.
Atkreiptinas dėmesys, jog nors VDI veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose nėra reglamentuotas profesinių sąjungų ir (ar) kitų darbuotojų atstovų dalyvavimas VDI organizuojamuose įmonės, įstaigos ar organizacijos patikrinimuose, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta VDI pareiga informuoti darbuotojų (profesinės sąjungos) atstovus apie patikrinimo laiką, jeigu inspektavimas atliekamas darbuotojų atstovų (profesinės sąjungos) prašymu.
9 patarimai, kaip sukurti sveiką ergonominę darbo vietą – Mayo klinika
Darbo vietos ergonomika
Darbo vietos ergonomika labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam ir nepavargusiam. Visada mieliau, kai po ilgos darbo dienos dar esi pilnas jėgų ir gali padaryti dar daug įdomių dalykų.
Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina darbuotojams darbo vietos plotas vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti.
Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.
Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio.
Kaip tinkamai dirbti darbo vietoje?
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta turi būti parenkama tinkamai, bei atsakingai, nes nuo to priklauso dirbančiojo asmens darbo našumas. Ergonomiški stalai skiriasi reguliavimo aukščiu: 47cm, 50cm, 60cm ar 65cm.
Darbo vietos ergonomikai turi įtakos ir stalo aukštis, kuris turi atitikti kėdės aukštį: atstumas nuo kėdės iki stalo viršaus turi būti toks, kad dirbant nereikėtų pasilenkti arba kelti rankų. Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį.
Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą. Naudojantis netinkama kėde, darbuotojo nugaros ir kojų raumenis veikia nepageidautinas statinis krūvis.
Efektyvus biuro planavimas
„Higienos normos reikalauja, kad vienai darbo vietai būtų skiriami nemažiau nei 6 kv. m. biuro ploto. Tačiau tai per mažas plotas, jeigu savo biure norite posėdžių salės, virtuvėlės, tyliųjų erdvių, kurioms skirtas plotas taip pat įskaičiuojamas į darbo vietai tenkančius kvadratinius metrus“, - sako UAB „Hanner“ komercinio nekilnojamojo turto nuomos vadovė Anastasija Pocienė.
Pasak jos, efektyviausiai biuro erdvė išnaudojama, jeigu darbo vietai tenka 8 - 8,5 kv. m. O neefektyviai naudojamose erdvėse vienai darbo vietai gali tekti ir 20 kv. m. Tai reiškia, kad darbuotojai dirba dideliuose kabinetuose, netaupomi nei nuomos, nei eksploatacijos kaštai.
Štai pavyzdys: 50 darbuotojų bendrovė, dirbusi 500 kv. m. ploto paieškas. Efektyvus biuro planas leido bendrovei „sutaupyti“ 300 kv. m. ploto nuomos kaštus.
Biuro vieta - darbuotojams ar klientams?
Renkantis biurą, plotas - tik vienas iš vertinimo kriterijų. Nemažiau svarbi paieškose tampa ir biuro vieta. Ją patariama rinktis, atsižvelgiant į tai, ar bendrovė planuoja aptarnauti klientus, ar biuras skirtas tik darbuotojams. Jeigu aptarnaujate klientus, patogiausios yra centrinės miesto vietos, žinomi verslo centrai, pirmieji pastatų aukštai.
Tačiau verta pagalvoti, ar įmonei reikia nuomotis visą biurui reikalingą plotą pirmame aukšte, ar galima atskirti klientus aptarnaujantį padalinį nuo likusios komandos dalies. Mat įprastai pirmo aukšto nuoma būna brangesnė, todėl skirtingais atvejais, įmonei gali būti finansiškai naudingiau atskirti kliento aptarnavimo padalinį ir įrengti jį pirmame aukšte, o visą biurą įrengti aukštesniuose pastato aukštuose“, - pataria A. Pocienė.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos, renkantis biurą:
- Neįvertinama, kiek komanda augs ateityje.
- Skaičiuojamas tik aktyviam darbui reikalingas plotas, tačiau pamirštamos tokios pagalbinės patalpos, kaip sandėlis, serverinės ir pan.
- Neįvertinama, kiek konkurentų yra įsikūrę šalia arba tame pačiame pastate.
- Naujo biuro nuomos biudžetas skaičiuojamas, nevertinant papildomų išlaidų.
Sudarant naujo biuro nuomos biudžetą, reikėtų skaičiuoti ne tik nuomos mokestį ar eksploatacijai skirtas išlaidas, tačiau ir papildomus kaštus: automobilių stovėjimo aikštelės mokesčius, jeigu įmonė turi skirtingus filialus arba padalinius, kaip pasikeis susisiekimo ir logistikos kaštai tarp filialų, kokie yra persikraustymo kaštai, naujų baldų ir įrangos kaštai. Šį biudžetą patariama skaičiuoti ilgalaikei perspektyvai - bent 5 metams.