Vaclovas Intas - gydytojas, akmenų muziejaus įkūrėjas, gimęs 1925 m. lapkričio 14 d. Kivyliuose, Skuodo valsčiuje, ir miręs 2007 m. lapkričio 19 d. Mosėdyje, Skuodo rajone. Jis neatsiejamas nuo išpuoselėto Mosėdžio miestelio ir jo įkurto Akmenų muziejaus, kuris tapo vienu unikaliausių muziejų Lietuvoje.
Akmenų muziejaus vaizdas Mosėdyje
Pradžia Mosėdyje
1957 m. gydytojas Mosėdyje pradėjo rinkti ir numeruoti laukuose aptiktus įdomesnius akmenis. Tardamasis su kitų sričių specialistais, pasiekė, kad Mosėdyje būtų pradėtas kurti akmenų parkas. Į akmenų saugojimo veiklą įjungė Mosėdžio ūkio žmones. Kasmet pradėjo ruošti po keletą, vėliau po keliolika alpinariumų, kuriuose buvo derinami augalo, akmens, žemės ir vandens natūralusis grožis.
Pirmiausia alpinariumais pasidengė ligoninės teritorija (1,5 ha), Kapų (dabar Akmenų) gatvė, o po 1962 m. gaisro - miestelio centras, 8 ha ploto Bartuvos pievos (akmenų muziejui priskirta teritorija). 1971 m. pradėti vežti stambūs akmenys į Akmenų muziejų.
Sodybos Formavimasis
Sodyba-akmenų muziejus pradėta formuoti 1957 m., įsikūrus joje Mosėdžio apylinkės ligoninei ir gydytojui Vaclovui Intui. Jis pradėjo tvarkyti ligoninės teritoriją, kūrė joje alpinariumus, akmenų kompozicijas, iškasė porą tvenkinių, užveisė nemažą parką, kuriame auga vietiniai ir tolimųjų kraštų dekoratyviniai medžiai ir krūmai.
Gydytojas Vaclovas Intas 1957 metais paskirtas dirbti Mosėdyje. Tada ir prasidėjo didieji darbai. Rankomis buvo iškasti nemaži tvenkiniai, tačiau vanduo juose nesilaikė. Teko jų dugną iškloti ką tik pradėta gaminti polietileno plėvele - tai buvo pirmas toks bandymas Lietuvoje. Pavyko jis sėkmingai, nes viskas buvo detaliai ir kruopščiai apskaičiuota.
Tvenkiniuose neužilgo sužydo viena geriausių įvairiaspalvių vandens lelijų kolekcijų, plaukiojo paukščiai. V. Into gyvenamoji sodyba, priminė atogrąžas. Taigi, Mosėdyje niekas taip nedarė kaip, naujasis daktaras, nors čia visada būdavo ir daugiau mokytų žmonių...
V. Into sodyboje surikiuoti akmenys pargabenti iš Ukrainos, Kazachijos, Karelijos, Mosėdžio ir visos Lietuvos laukų bei kitų vietovių. Akmenys čia išdėstyti pavieniui ir kompozicijomis. Į sodybą turistai patenka pro vartus, kuriuos įrėmina iš akmenų sumūryti bokštai. Tokie pat tik mažesni akmeniniai bokšteliai abiejuose keliuko, vedančio į sodybą, pusėse.
Vėliau, kai sodybos kiemas pasidarė per mažas, kilo mintis akmenis išdėstyti platesnėje erdvėje - pietvakarinėje miestelio dalyje, dešiniajame Bartuvos upės šlaite.
V. Into sodyba primena atogrąžas
Akmenų Muziejaus Įkūrimas
1979 m. vasario 26 d. tuometinis LKP CK bei LSSR Ministrų Taryba priėmė nutarimą Mosėdyje įsteigti Valstybinio gamtos apsaugos komiteto Respublikinį unikalių akmenų muziejų. 1979 m. V. Intas paskirtas muziejaus direktoriumi, šias pareigas ėjo iki 2000 m. vasario 29 d.
Gulbių ežeras
1971 metais pradėta užtvankos statyba ant Bartuvos upės. Darbai tęsėsi du metus, kartu buvo atnaujintas ir senasis malūno tvenkinys, sustumtos kelios salos vandens paukščių perėjimui. Virš 50 ha išsiliejęs tvenkinys pavadintas „Gulbių ežeru”, jo krikštatėviais išrinkti V. Intas ir darbų vykdytojas Ž. Kišonas. Prieš patvenkiant tvenkinius, iškilesnėse dugno vietose, prie salų pasodinta apie 700 vandens lelijų, lūgnių, kurias išaugino iš sėklų gydytojas.
Akmenų Kelionė į Mosėdį
1972 metais upės vagos apsuptoje lankoje prasidėjo darbai, kuriems vadovavo gydytojas V. Intas. Statė akmenis lauko ekspozicijoje lygiai taip, kaip kalnuose nuo šlaitų juos išbarstė gamtos jėgos. Akmenys vis keliavo į Mosėdį. Jų buvo pargabenta apie 20 000. Visą kuriamą parką apsupo apie 400 m. ilgio, 0,7 m.
1978 m. vien iš Klaipėdos parvežti 27 sunkvežimiai akmenų ir grandinių nuo laivų.
Muziejaus Plėtra
Lyg praplečiant akmenų muziejų, 1984 m. pietiniame Bartuvos šlaite, 6,5 hektarų plote pradėtas sodinti parkas. Jame pasodinta virš 5000 medelių ir krūmų.
Įvertinimas ir Atminimas
Vaclovas Intas yra neatsiejamas nuo išpuoselėto Mosėdžio miestelio ir jo įkurto Akmenų muziejaus, kuris tapo vienu unikaliausių muziejų Lietuvoje. „Vaclovo Into gyvenimas ir darbai - neįkainojama dovana mūsų rajonui, Lietuvai, visuomenei. Jo kaip gydytojo, geologo ir gamtininko veikla praturtino žiniomis mokslo sritį ir atskleidė, koks nepaprastas ir įkvepiantis gali būti žmogaus atsidavimas gamtai, mus supančiai aplinkai bei kitiems žmonėms“.
Lietuvos Respublikos Seimas nutarė 2025 m. pagerbti Vaclovo Into atminimą, jo 100-ąsias gimimo metines įtraukė į 2025 metais minimų svarbių sukakčių sąrašą.
Gydytojo Vaclovo Into sodyba 2009 m rugpjūčio 27 įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir suteiktas unikalus kodas 32860. Gydytojo Vaclovo Into sodyba sudaro kompleksą į kurį įeina Gydytojo Vaclovo Into gyvenamasis namas (u. k. 32866) ir Gydytojo Vaclovo Into akmenų parkas (u. k.
Gydytojo Vaclovo Into sodybą galime rasti pagal koordinates: 56.168906, 21.573333.