Užutrakio dvaro sodyba ir Fransua terasa: istorija ir architektūra

Užutrakio dvaro sodyba, įkurta grafo Juozapo Tiškevičiaus ir jo žmonos Jadvygos, yra vienas ryškiausių ir geriausiai išsilaikiusių Lietuvos dvarų. Šiandien į dvarą patenkama sausumos keliu, tačiau grafo Juozapo Tiškevičiaus šeima juo nesinaudodavo - į pusiasalį plaustu keldavosi per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką, prie kurios gyveno keltininkas. Sausumos kelias tuomet buvo skirtas tik ūkio reikmėms ir dėl to pramintas Bulvių keliu. Dvaras grafams Tiškevičiams priklausė iki Antrojo pasaulinio karo.

Šiandien Užutrakio dvaro sodybą, kurią ir šiandien galime aplankyti, XX a. pradžioje įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius drauge su žmona, lenkų kunigaikštyte Jadvyga Svetopolk-Četvertinska. Jį įkvėpė unikalus Trakų kraštovaizdis - dvaras buvo kuriamas išnaudojant vietovės teikiamas galimybes.

Užutrakio dvaro sodyba puikuojasi vaizdingame, raižyto reljefo pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, pačiame Trakų ežeryno centre. Iš čia atsiveria įspūdinga panorama į Galvės ežerą su salomis ir Trakų pilimi, ežerų apsuptą Trakų miestą su Vytauto Didžiojo funduotos bažnyčios bokštais ir Kęstučio kalnu prasidedantį Bražuolės kalvyną.

Pusiasalis tarp Galvės ir Skaisčio ežerų istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Tuomet jis vadintas „Algirdo sala“ ir priklausė totorių didikams, kuriuos į Lietuvą kaip savo asmeninės gvardijos karius pasikvietė Vytautas Didysis. Per savo istoriją pusiasalis pakeitė daug savininkų. XIX a. antrojoje pusėje jį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891 m.). Po Juozapo Tiškevičiaus mirties (1891 m.) dvarą paveldėjo jauniausias sūnus Juozapas (1863-1867 m.) drauge su žmona, lenkų kunigaikštyte Jadvyga Svetopolk-Četvertinska.

1897-1902 m. grafas Juozapas Tiškevičius ir jo žmona kunigaikštytė Jadvyga Svetopolk - Četvertynska įkūrė šią nuostabią Užutrakio dvaro sodybą. Pasakojama, kad Juozapas ir Jadvyga labai mylėjo vienas kitą (tikriausiai todėl čia juntama ypatingai jauki ir gera atmosfera).

Šiame plote jaunasis grafas Tiškevičius ir pradėjo kurti Užutrakio dvaro sodybą ir parką. Pagal lenkų architekto Juzefo Husso projektą ant Galvės ežero kranto, tiesiai prieš Trakų pilį, jis pastatė prabangius neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų turinčius rūmus su įspūdinga, atvirais paviljonais karūnuota terasa. Rūmus, papuoštus įspūdingais Liudviko XVI stiliaus interjerais, kūrė lenkų architektas Juzefas Husas (Józef Huss). Juos užbaigia atvirais paviljonais karūnuota terasa, iš kurios atsiveria pasakiški vaizdai į Trakų pilį. Nuo jos atsiveria kerintys Galvės ežero ir Trakų salos pilies reginiai.

Dvaro rūmus projektavo žymus lenkų architektas Juzefas Hussas. Tai istorizmo stiliaus rūmai su atvirais paviljonais ir terasa, nuo kurios atsiveria pribloškiantis vaizdas į Trakų pilį. Pirmajame pastato aukšte yra įrengtos septynios simetriškos salės su dideliais stačiakampiais langais, o pačiame pastato viduryje - holas ir per stogą apšviečiama laiptinė. Antrajame aukšte - kuklios gyvenamosios patalpos su keturkampiais langais. Rūmų interjeras buvo dekoruotas prancūzišku Liudviko XVI stiliumi.

Priešais rūmus suprojektuoti taisyklingų formų (prancūziški) parteriai su karpomų liepų alėjomis, ornamentiniais gėlynais, marmuro vazomis ir skulptūromis. Didįjį parterį papuošė XVIII a. prancūzų skulptoriaus A. Coysevox skulptūrų, vaizduojančių romėnų deives Dianą ir Florą bei nimfą Hamadriadę, kopijos, o mažąjį - romėnų vyno dievo Bakcho skulptūra ir antikinio stiliaus biustai.

Unikalus Trakų kraštovaizdis ir išskirtinė vietovės aura darė įtaką ne tik grafo pasirinkimui čia gyventi bei vėlesniam jo ir visos šeimos prisirišimui prie Užutrakio, bet ir ypatingam jo dėmesiui supančiai aplinkai. Ją sutvarkyti grafas patikėjo žymiam prancūzų kraštovaizdžio architektui Eduardui Fransua Andrė. Įžymusis specialistas jau buvo gerai pažįstamas su Tiškevičiais. Jis kūrė Lentvario, Trakų Vokės ir Palangos dvarų parkus.

Eduardas Fransua Andre į Užutrakį atvyko 1898 m. ir suplanavo jo kūrybai būdingą mišraus stiliaus parką. Jau pati vieta, kur įsikūręs šis dvaras, yra nuostabi. Vaizdingas, garbingos istorijos prisodrintas kraštovaizdis padiktavo būsimo parko planą. E. F. Andre netruko pastebėti, kad Užutrakio dvaro parkas turėjo puikią vandens temą ir ją sėkmingai išplėtojo.

Užutrakio parke pavienių medžių, želdynų, dirbtinių tvenkinių, ežerų ir salų dėka buvo sukurtas įspūdingas peizažas, kuriame sunku būdavo nusakyti, kurioje vietoje prasideda ir baigiasi riba tarp sausumos ir vandens. Šiam įspūdžiui pasiekti Užutrakio pusiasalyje buvo įrengta daug dekoratyvinių tvenkinių.

Parką planavo žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė (Édouard François André). Buvo sukurtas mišraus stiliaus parkas, papuoštas antikinių skulptūrų kopijomis ir gausybe augalų. Čia vis dar auga beveik šimtas rūšių ir formų medžių bei krūmų - daugiau nei pusė jų buvo specialiai atvežti kuriant parką.

Architektas meistriškai išnaudojo kontrastingą pusiasalio peizažą, dirbtinių uolų kompozicijomis pabrėždamas jo kalvas, o pusiasalį supančių ežerų spindesį papildydamas tvenkinių sistema. Buvo iškasta daugiau nei 20 tvenkinių, besijungiančių tarpusavyje ir su ežerais. Taip gimė unikalus vandens atspindžių parkas, kuriame išnykdavo riba tarp sausumos ir vandens.

Nemažas ūkis buvo ir pačioje dvaro sodyboje. Ūkinėje dalyje stovėjo net 19 mūrinių ir medinių ūkio pastatų: gyvenamieji sodininko, keltininko namai, kumetynai, kalvė, arklidė, karvidės ir kt. Dvaras buvo stambus ūkinis vienetas, gaminantis ir parduodantis įvairią produkciją, iš kurios gaunamos pajamos leido ne tik išlaikyti bei vystyti dvaro sodybą, bet ir teikė darbą bei pragyvenimo galimybę dvare gyvenantiems, dirbantiems ar kitais ryšiais su dvaru susijusiems žmonėms.

Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties (1917 m.) Užutrakį iki Antrojo pasaulinio karo pradžios valdė jo vyriausias sūnus Andrius. Sovietų okupacijos metais jis buvo nacionalizuotas ir paverstas sanatorija, pionierių stovykla, vėliau - turizmo baze. Tuo laikotarpiu dvaro sodyba ypatingai nukentėjo: buvo suardytas originalus rūmų planas, stipriai deformuotas, o vėliau apleistas parkas, kuriame iškilo kraštovaizdį darkantys bei su dvaro architektūra nederantys pastatai, sudaužyti arba išvogti parko mažosios architektūros elementai (vazos, skulptūros).

Šiandien Užutrakio dvaro sodyba - nacionalinės reikšmės kultūros paminklas, kurį valdo ir puoselėja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Ji ėmėsi gigantiško šios nuostabios ir reikšmingos Lietuvos valstybei dvaro sodybos prikėlimo darbo.

Nepaisant ilgą laiką vykstančių restauravimo darbų Užutrakio dvaro sodyba visą laiką naudojama visuomenės kultūros reikmėms. Joje vyksta įvairiausi renginiai - klasikinės muzikos koncertai, parodos, seminarai, konferencijos, spektakliai ir kiti. Stengiamasi, kad parkas ir rūmai būtų atviri lankytojams. Taip pat, kad pastarieji galėtų ne tik pasigrožėti rezultatu, bet ir saugiai susipažinti su pačiu restauracijos procesu.

Atkuriamas unikalus kultūrinio kraštovaizdžio objektas, leidžiantis išsaugoti, puoselėti ir propaguoti Lietuvos istorijos, gamtos ir kultūros paveldą. Atsiranda vis daugiau galimybių civilizuotai bei patraukliai pristatyti kultūros vertybes plačiajai visuomenei, skatinant ne tik jos susidomėjimą, bet ir norą gyventi sveikoje ir gražioje aplinkoje.

Kompleksinis sodybos atkūrimas tapo pavyzdžiu privačių dvarų valdytojams, nes smarkiai padidėjo jų susidomėjimas parkų atkūrimu. Tvarkomas parkas pritraukia vis daugiau lankytojų, rūmuose vykstančių koncertų, konferencijų, seminarų, parodų gausa - kultūrinio turizmo ir meno mėgėjus ne tik iš Trakų ir Vilniaus apskrities ar tolimesnių Lietuvos regionų, bet ir iš užsienio šalių (Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Ispanijos, Anglijos, JAV, Japonijos ir t.t.). Atgyjantis Užutrakio dvaras suburia vietinę bendruomenę ir skatina atvykstamąjį turizmą šiame regione.

Tiškevičių Užutrakio prisikėlimo iš sovietinės depresijos sėkmė visuomenei asocijuojasi su nepriklausomos Lietuvos prisikėlimu ir pažanga. Užutrakis yra ta unikali Lietuvos vieta, kur kiekvienas vienu žvilgsniu turi galimybę įvertinti Lietuvos istorijos didybę, gamtos grožį ir Vakarų Europos kultūros brandą.

Užutrakio dvaro parke galima aptikti daugybę vietinių bei atvežtinių augalų - 38 Lietuvoje savaime augančių, 54 atvežtinių medžių bei krūmų, apie 400 rūšių ir formų žolinių augalų. Nemažai šių augalų buvo įveisti parko autoriaus Eduardo Andre. Taip pat čia gyvena net 7 šikšnosparnių rūšys, voverės, stirnos. Tvenkiniuose ir šalia jų galima sutikti retų rūšių varlių, paprastąjį ir skiauterėtąjį tritoną, ūdras. Senuosius parko medžius lanko geniai, meletos, pelėdos. Parko prieigose peri vištvanagiai ir nendrinės lingės, ant rūmų stogo - dančiasnapiai, o tvenkiniuose maitinasi garniai ir upinės žuvėdros.

Nuo pat įkūrimo, sodybos teritoriją puošė nemažai skulptūrų - tarp jų, žinomo XVIII a. prancūzų skulptoriaus Antuano Kezevo (Antoine Coysevox) kūrinių kopijos. Dažniausiai jos vaizdavo antikines deives ir dievus. Beveik visos skulptūros buvo sunaikintos po Antrojo pasaulinio karo, tačiau šiandien jos atkurtos ir vėl grįžta į parką.

Parke galima apžiūrėti antikinės deivės Dianos skulptūrą, kur kaip deivė pavaizduota Prancūzijos karaliaus Liudviko XV motina Marie-Adelaide de Savoie. Ši, kaip ir Floros bei Hamadriadės skulptūros, yra Luvre esančių kūrinių kopijos. Čia taip pat rasite Bakcho skulptūrą, įvairių biustų, o ant Galvės ežero kranto stovi Mergelės Marijos skulptūra.

Užutrakio dvaras - vienas ryškiausių ir geriausiai išsilaikiusių Lietuvos dvarų. Ant Galvės ežero kranto įkurtas ir restauruotas dvaro ir parko ansamblis leidžia pajusti XIX a.

Šiuo metu Užutrakio dvaru rūpinasi ir jį tvarko Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Per daugelį metų parkas ir rūmai daug visko matė: ir prabangą, ir skurdą. Tačiau nežiūrint visko, jie dabar vėl gyvena savo gražų gyvenimą.

Šiuo metu vaikštant po parką, vis vien galima mėgautis mažesniais ir didesniais likusiais tvenkinukais, atspindinčiais dangų, šimtamečius medžius, tiltelius ir rūmus. Galima pabandyti pamatyti tai, ką matė pats E. F. Andre.

Užutrakio parko augalija yra labai gausi. Tai rodo, kad jo autorius E. F. Andre buvo dar ir botanikas. Parke auga ir vietiniai ir atvežtiniai augalai. Tai 38 Lietuvoje savaime augančių medžių ir krūmų rūšys, 54 introdukuotos rūšys ir formos (didžiosios pocūgės, sidabriniai ir platanlapiai klevai, totoriniai sausmedžiai, amerikinės liepos ir kt.), bei 400 rūšių žolinių augalų. Kai kuriuos jų įveisė pats E. F. Andre (plačialapė miglė, miškinė šunažolė, krūminis kiškiagrikis ir kt).

Naudingos nuorodos:

• Užutrakio dvaro rūmai (Užtrakio g. 17, Trakai) spalio - balandžio mėn. atviri lankytojams penktadieniais - sekmadieniais nuo 11 iki 16 val. Pirmadieniais - ketvirtadieniais bei valstybinių švenčių dienomis nedirba. Bilieto kaina - 3 Eur, lengvatinis bilietas - 1,5 Eur. Daugiau informacijos galite rasti čia.
• Gegužės - rugsėjo mėn. Užutrakio dvaro rūmai atviri trečiadieniais - sekmadieniais nuo 11 iki 19 val. Pirmadieniais ir antradieniais - uždaryti.

Trakų istorinis nacionalinis parkas siūlo ekskursiją po Užutrakio dvaro sodybą, kurios metu aplankoma dvaro sodybos buvusioji ūkinė dalis bei rūmai. Supažindinama su dvaro sodybos ir ją įkūrusios grafų Tiškevičių šeimos istorija, atliktais ir vykdomais dvaro sodybos restauracijos darbais. Keliaujama ir po 80 hektarų Užutrakio dvaro parką, pasakojama apie jo augmeniją ir gyvūniją bei parko kūrimo ir restauracijos meną. Ekskursiją galima užsisakyti telefonu - 8 528 55006 arba el. Kainas ir daugiau informacijos galite rasti čia.

Sekmadieniais Užutrakio dvaro sodybos Baltojoje salėje (1 a.) skamba klasikinės muzikos garsai -tai yra nuolat vykstančių koncertų ciklas su LRT Klasika. Koncertų grafikas.

Žiemos peizažų grožį ir juose išryškėjančią Užutrakio dvaro šviesą atrasite vaikščiodami prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Fransua Andrė kurtame parke. Taisyklingų formų prancūziško stiliaus parkas su skulptūromis, pasivaikščiojimo takais, liepų alėjomis bei šiltuoju metu laiku jį puošiančiomis prancūziškomis rožėmis yra prie pat dvaro rūmų.

Toliau tęsiasi peizažinis angliškas parkas, kurio žavesys sukurtas meistriškai išnaudojant kontrastingą pusiasalio peizažą, dirbtinių uolų kompozicijomis pabrėžiant kalvas, o didingą Galvės ir Skaisčio spindesį papildant pažemėjimuose ir pelkutėse iškastų tvenkinių veidrodžiais. Jų paviršiuose atsispindėjo šimtamečiai ąžuolai ir pušys bei E. F. Andrė specialiai parinkti ir įveisti svetimžemiai augalai. Greta 38 Lietuvoje augančių medžių ir krūmų rūšių, parke yra dar 54 introdukuotos rūšys ir formos: didžiosios pocūgės didžiajame parteryje ir ant dirbtinių uolų, sidabriniai ir platanlapiai klevai šalia parko takų, paprastojo klevo Švedlerio forma šalia tilto, kvapiosios avietės ir totoriniai sausmedžiai prie tvenkinių, amerikinės ir kitokios liepos, dėl kurių rūšies pavadinimo tebesiginčija dendrologai. Dar įvairesnė parko žolinė augmenija (apie 400 rūšių žolinių augalų) primena lankytojui, kad pirmiausiai E. F. Andrė buvo botanikas.

Žiemos savaitgaliais rekomenduojame užsukti paragauti prancūziškos virtuvės patiekalų į Užutrakio dvaro parke prie Galvės ežero įsikūrusį restoraną „Fransua terasa“ (Užtrakio g. 8 638 63827). Šią vasarą duris atvėrusiame Eduardo Fransua Andrė garbei pavadintame restorane siūloma pasimėgauti šefo, prancūzų virtuvės šalininko A. Matačiūno ir jo komandos sukurtais patiekalais. Nuo restorano terasos (žiemą terasa veikia savaitgaliais) atsiveria Galvėje iškilusios Trakų bažnyčios ir pilies vaizdai.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija yra sukūrusi kultūrinį maršrutą „Sugrįžimas į Senuosius Trakus“, kuriuo galite keliauti savarankiškai. 8 528 51934, mob. 8 672 09476). Apie maršrutą daugiau informacijos čia.

tags: #uzutrakio #dvaro #sodyba #fransua #terasa