Nuo gegužės 1 d. užsieniečiai iš šalių, priklausančių ES, NATO, taip pat kai kurių kitų gali Lietuvoje įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės tokiomis pat sąlygomis, kaip ir Lietuvos piliečiai. Palengvėjo ši procedūra ir minėtų šalių įmonėms.
Simas Gudynas, advokatų kontoros "Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai" advokatas, pažymi, jog nuo gegužės 1 d. užsieniečiai iš šalių, kurios atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės gali įsigyti tokiomis pat sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiai.
Iki šiol Lietuvoje žemę galėjo pirkti tik užsienio bendrovės bei užsienio piliečiai, kurie Lietuvoje vertėsi ūkine veikla. "Norėdami įsigyti gyvenamąjį namą, užsieniečiai negalėjo įsigyti ir po juo esančios žemės, sodybai skirto sklypo ar butui priskirtos žemės dalies. Tokia tvarka sukeldavo daug nepatogumų",- sako p. Gudynas.
NATO, ES bei kai kurių kitų šalių įmonės galėjo įsigyti žemės su nemenkais apribojimais. Jų po šių metų gegužės 1 d. taip pat neliko. "Anksčiau galiojo absurdiškas reikalavimas, jog užsienietis iš valstybės gali pirkti tik tą esančią po jam priklausančiais pastatais žemę, kurią jis nuomoja iš valstybės, todėl prieš perkant žemę reikėdavo išsinuomoti",- sako p. Gudynas.
Žemei įsigyti iki gegužės 1 d. reikėjo ir apskrities viršininko leidimo. Taip pat neliko draudimo užsieniečiams įsigyti žemės kurortuose, parkuose, rezervatuose, laisvosiose ekonominėse zonose bei kai kuriose kitose teritorijose.
Lietuvai tapus ES nare, užsienio piliečiams ir įmonėms liko apribotas tik žemės ūkio ir miškų ūkio žemės įsigijimas. Septynerius metus užsieniečiai dar neturės teisės įsigyti Lietuvoje nei žemės ūkio, nei miškų ūkio paskirties žemės. Šis draudimas netaikomas užsienio piliečiams, kurie įrodo, kad ne mažiau kaip 3 metus nuolat gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla.
"Nebūtina visą tą laikotarpį būti Lietuvoje, užtenka turėti leidimą čia nuolat gyventi bei įrodyti, kad vertiesi žemės ūkio veikla",- interpretuoja įstatymą p. Gudynas.
Lietuvoje registruotos užsienio bendrovė gali įsigyti žemės tokiomis pat sąlygomis, kaip ir lietuviško kapitalo įmonės, nepriklausomai nuo to, kokios šalies verslininkams priklauso įmonė. "Ši aplinkybė nepalengvina žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, nes juridinis asmuo, norėdamas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, turi bent dvejus metus gauti ne mažiau kaip 50% pajamų iš žemės ūkio veiklos",- sako p. Gudynas.
Advokatas atkreipia dėmesį, jog žemės paskirtį lemia įrašai nuosavybės dokumentuose, o ne aplinkybė, kas toje žemėje auga. Pagal ilgalaikės rizikos laipsnį ir finansinę grąžą žemės ūkio paskirties žemė nusileidžia tik auksui, ir investuotojai vis labiau ja domisi.
Tarptautinės organizacijos pastebi tą pačią tendenciją įvairiuose pasaulio žemynuose - stambus kapitalas stengiasi sutelkti kuo daugiau žemės savo rankose. Neseniai Europos Parlamente nuskambėjo informacija apie tai, kaip Indijos kapitalas superka žemes Afrikoje, tačiau jų nedirba, o laukia pelningesnių laikų - augant maisto poreikiui pasaulyje, žemės vertė kils. Todėl valstybės rūpinasi išsaugoti žemės išteklius savo šalies žemdirbių rankose.
Liberaliausiomis žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams valstybėmis Europos Sąjungoje laikomos Didžioji Britanija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Italija, Graikija, Suomija, Airija ir Portugalija. Tačiau visiškos laisvės ten irgi nėra.
Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje esama griežtesnių reikalavimų užsieniečiams, taip pat ir savo šalių piliečiams, ketinantiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Didžiausioje ES žemės ūkio gamybos šalyje - Prancūzijoje - žemė yra palyginti pigi (4,5-6 tūkst. EUR/ha), bet žemės įsigijimas griežtai reglamentuotas.
Žemės įsigijimo tvarka skirtingose šalyse
Pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę turi žemės ūkio ir kaimo plėtra besirūpinanti institucija SAFER, kurios veiklą remia valstybė. SAFER tikslas - garantuoti paramą ūkiams, kurie yra ūkininko šeimos pragyvenimo šaltinis. Jei planuojamas žemės pirkimo-pardavimo sandoris neatitinka SAFER keliamų tikslų, ši institucija gali pasiūlyti pirkti ar nuomoti žemę kitam asmeniui arba net pati įsigyti parduodamą žemės sklypą.
Pirmenybė įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę Prancūzijoje teikiama kaimyniniams ūkiams, pirkėjas turi įsipareigoti ne trumpiau kaip 15 metų asmeniškai dirbti įsigyjamą žemę be teisės pernuomoti. Kitaip tariant, prancūzišką žemę realiai gali įsigyti tik prancūzai, o ne užsieniečiai ar sofos ūkininkai.
Kita didžiausia ES žemės ūkio šalis - Vokietija. Žemės ūkio paskirties žemės pardavimui čia taikoma stipri administracinė kontrolė. Sunkiai įveikiami administraciniai barjerai žemės ūkio paskirties žemei įsigyti taikomi Ispanijoje. Šios šalies žemdirbių rėmimo sistema orientuota į prioritetinius ir šeimos ūkius, kurie užtikrina darbą ūkininkui visus metus.
Į paramą gali pretenduoti ūkininkas, kuris gauna bent 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos, ir mažiausiai 25 proc. šių pajamų sudaro pajamos iš savo ūkio. Iškalbingi apribojimai žemės ūkio paskirties žemei įsigyti taikomi Danijoje. Užsienietis, ketinantis pirkti žemės šioje šalyje, visų pirma privalo „atsikratyti" žemės ūkio paskirties žemės kitose šalyse, apsigyventi Danijoje ir savarankiškai ūkininkauti.
Jis privalo turėti kvalifikaciją, atitinkančią Danijos teisės aktus. Taip pat yra nustatytas maksimalus leistinas žemės ūkio valdos dydis. Austrijoje leidimą pirkti žemės ūkio paskirties žemę piliečiams ir užsieniečiams suteikia regionų komisijos, kurios įvertina, ar pretendentas atitinka sąlygas.
Pereinamieji laikotarpiai naujose ES šalyse
Naujosiose ES šalyse, įstojusiose į Bendriją 2004 m. ir 2007 m., užsieniečiams parduoti žemę buvo nustatytas 7 metų pereinamasis laikotarpis. Europos Komisija leido Vengrijai, Latvijai, Lietuvai ir Slovakijai taikyti dar papildomą 3 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris baigsis kitąmet (Estija ir Čekija) papildomo pereinamojo laikotarpio neprašė. Lenkijoje pereinamasis laikotarpis baigsis 2016 m.
Seimas plenariniame posėdyje reglamentavo apribojimus įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Priimtais teisės akto pakeitimais nutarta nustatyti papildomus saugiklius įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę siekiant išvengti piktnaudžiavimų, apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę daugelį metų dirbančių ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir kooperatyvų interesus ir užtikrinti konkurencingų ūkių plėtrą.
Jau galiojančius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, nutarta papildyti reikalavimu ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruoti žemės ūkio naudmenas.
Asmenys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės galės tik gavę savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriaus leidimą, išduotą apsvarsčius savivaldybės tarybos sudarytos komisijos siūlymą.
Nustatyti reikalavimai nebus taikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę - prašoma vetuoti šiandien Seimo priimtas įstatymų pataisas, galimai prieštaraujančias Konstitucijai ir ribojančias teisę į nuosavybę įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės. Liberalų manymu, tokiu būdu pažeidžiami teisėti Lietuvos ir užsienio šalių piliečių interesai.
„Paskubomis priimti žemės įsigijimo „saugikliai“ virto „trukdikliais“, grąžinančiais Lietuvą į feodalizmo laikus. Jei pataisų rengėjų tikslas buvo kaip įmanoma apriboti užsieniečių galimybes įsigyti žemės, tai pasiektas „platesnis“ rezultatas - dabar žemės negalės pirkti ne tik jie, bet ir dauguma Lietuvos piliečių.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas neatgrasė užsieniečių nuo žemės pirkimo Lietuvoje, nes jie to nedarė ir anksčiau, tačiau apsunkimo žemės įsigijimą patiems lietuviams, pastebi ekspertai.
„Buvo uždėti dideli apribojimai ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos piliečiams. Reikia įvykdyti sudėtingus reikalavimus. Pirma, reikia turėti išsilavinimą, ūkininkavimo patirtį ir t. t. Žinoma, labai susiaurėja žmonių, kurie galėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, ratas. Taip pat mažėja konkurencija, sudaromos lengvatinės sąlygos susipirkti žemes tiems, kurie jau ūkininkauja. Be to, taikomi ir tam tikri apribojimai mums, žemės savininkams“, - teigia K. Jam antrina ir kiti specialistai.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis tvirtina, kad, norint įsigyti žemės, reikia surinkti 30-40 puslapių pažymų. Jau metai, kai dirbamą žemę gali pirkti ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir užsieniečiai. Visiems, nortiniems įsigyti daugiau kaip 10 ha, reikia trejų metų ūkininkavimo patirties.
Jie taip pat privalo gauti leidimus Nacionalinėje žemės tarnyboje. Tarnybos duomenimis, įsigaliojus naujajam įstatymui, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki šių metų balandžio vidurio teritoriniai skyriai išdavė penkis leidimus užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę. Visi šie pirkėjai yra susituokę su Lietuvos piliečiais.
„Jeigu vienas iš sutuoktinių turi įregistravęs ūkininko ūkį, yra deklaravęs pasėlius, tai reiškia, kad jie abu atitinka įstatymo reikalavimus. Tai taip pat galioja ir lietuviams. Šiuo atveju mūsų skyriuje leidimas išduotas užsieniečiui, kurio sutuoktinė deklaruoja pasėlius ir yra įregistravusi ūkininko ūkį. Kadangi įgyjamas turtas - bendra nuosavybė, jis taip pat dalyvauja sandoryje“, - sako D.
Tarnyba užsienietei pirkti žemę išdavė ir Kretingos regione. Skyriaus vedėjas Dalius Vitkus nurodo, kad žemę įsigijo šeima, kurioje vyras turi Lietuvos pilietybę, o žmona yra Latvijos pilietė. Šeima kartu gyvena Lietuvoje.
„Kadangi sutuoktiniai perka bendrą turtą, tai ir išdavėme tokį leidimą. Jie jau seniai gyvena [Lietuvoje], atitinka reikalavimus, dirba žemę, ūkininkauja. Žinoma, gal vyro vardu žemės yra daugiau, bet ir bendrai jie turi įsigiję tikrai daugiau kaip 10 ha“, - teigia D. Šalčininkų rajone ūkininkaujanti Stanislava sako, kad neseniai įsigijo žemės kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lenkijos pilietis.
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vyriausiosios specialistės D. „Per paskutinius 10 metų užsienietis turėtų būti vykdęs praktinę ūkininkavimo veiklą Lietuvoje ne mažiau kaip trejus metus, jeigu žemę nori įsigyti pats vienas. Vadinasi, jis turėjo atvykti į šalį prieš mažiausiai trejus metus, čia įsiregistruoti ūkininko ūkį, gauti ūkininko pažymėjimą ir deklaruoti pasėlius.
D. Aleksandravičienės tvirtinimu, Ukmergės rajone tokių užsieniečių nebuvo. Registrų centro duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. pirkimo sandoriais dirbamą žemę įsigijo 67 kitų valstybių piliečiai. Pasak Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, bendras jų nupirktos žemės plotas sudaro 134 ha, t. y.
„Kalbant apie asmenis, kurie žemės ūkio paskirties žemę įsigijo pirkimo sandoriais, reikėtų pažymėti, kad dauguma sandorių vyko su gana nedideliais žemės plotais. Didžiausias sklypas, kurį Lietuvoje nusipirko užsienio valstybės pilietybę turintis fizinis asmuo, buvo 20 ha sklypas. Kitas, irgi vienetinis atvejis, kai užsienietis įsigijo 9 ha žemės. Taip pat stebime kelis atvejus, kai žemės sklypo plotas siekia 2-5 ha, bet tokie atvejai yra pavieniai. Daugeliu atveju buvo įsigyti labai nedideli žemės sklypai. Tai leidžia spėti, jog tai - žemė prie įvairių sodybų“, - teigia A.
Registrų centro duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iš viso nuosavybės teisę į žemės ūkio paskirties žemę įgijo 216 užsienio valstybių piliečių. Bendras jų įsigytos žemės plotas siekia apie 750 ha. Pasak A. „Būtent žemės ūkio paskirties žemė buvo perleista dovanojimo atvejais. Manau, kad, pasiaiškinus giliau, greičiausiai atrastume, jog tas turtas buvo dovanotas buvusiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Žinoma, tai reikalautų atskiros studijos. Taip pat yra nemažai nuosavybės atkūrimo atvejų. Greičiausiai kalbama apie asmenis, kurie anksčiau buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Jo nuomone, tų Lietuvoje žemės įsigijusių užsieniečių, kurių buvo taip bijoma, diskutuojant apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, iš tiesų atrastume vos vieną ar kitą.
Anot A. „Kalbame apie sklypelius, kurių plotas siekia nuo trijų iki kelių dešimčių arų. Tai - tikrai nedideli sklypai. Greičiausiai tai yra daržai ar sodai prie įvairių sodybų, kurių nurodoma paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė“, - tvirtina A. Pasak Žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininko K. „Vadinamasis saugiklių, apribojimų įstatymas buvo taikomas, kad užsieniečiai būtų atgrasyti nuo Lietuvos žemės pirkimo. Mūsų duomenimis, šis tikslas pasiektas, bet jis buvo pasiektas ir anksčiau. Iki šio įstatymo, kuris įsigaliojo prieš metus, bet koks užsienietis galėjo įsteigti juridinį asmenį ir pirkti žemę. Jis negalėjo to daryti kaip fizinis asmuo. Koks nors danas negalėjo atvažiuoti, nueiti pas kokį senuką, nebesugebantį įdirbti 200 ha, sakyti - aš nusipirksiu ir čia dirbsiu, bet tas pats danas galėjo atvažiuoti į Lietuvą ir įsteigti juridinį asmenį“, - aiškina K.
Jo tikinimu, užsieniečiai, norintys įsigyti žemės Lietuvoje, ir seniau pasisamdydavo konsultantus, kurie įsteigdavo Lietuvoje juridinį asmenį ir tokiu būdu buvo galima įsigyti žemės. K. Mozeris prideda, kad mūsų šalis nėra patraukli žemės ūkio paskirčiai, čia nėra didelių dirbamųjų žemės laukų. „Buvo uždėti dideli apribojimai ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos piliečiams. Reikia įvykdyti sudėtingus reikalavimus. Pirma, reikia turėti išsilavinimą, ūkininkavimo patirtį ir t. t. Žinoma, labai susiaurėja žmonių, kurie galėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, ratas. Taip pat mažėja konkurencija, sudaromos lengvatinės sąlygos susipirkti žemes tiems, kurie jau ūkininkauja. Be to, taikomi ir tam tikri apribojimai mums, žemės savininkams“, - teigia K.
Jo tvirtinimu, po 1990 m. žemės reformos atsirado keli tūkstančiai žemės savininkų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės. Daugiausia jų - smulkios žemės savininkai. K. Mozerio teigimu, žemę norintis parduoti savininkas dabar pirmiausia ją turi pasiūlyti bendrasavininkiui, nuomininkui, nuomojančiam tą žemę, visiems kaimynams, kurių gali būti labai daug ir kurie netgi gali būti emigravę į užsienį. Tik įvykdęs visus reikalavimus, nurodo K.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas J. Kraujelis pastebi, kad dabar sunkiau įsigyti žemės, tačiau Lietuvos žemdirbiai turi turėti pirmenybę prieš užsieniečius. „Vertiname gana prieštaringai. Kad nuo spekuliantų reikėjo saugotis, tai jokių ginčų nekeliame, bet saviems ūkininkaujantiems žmonėms labai apsunkintas žemės įsigijimo klausimas. Norint įsigyti kelis hektarus žemės, reikia pririnkti 30-40 puslapių visokių pažymų.
Kaip planavome, niekas iš tų užsieniečių nesiveržia. [...] Yra bendra laisvo kapitalo judėjimo tvarka Europos Sąjungoje. Akcijos tegul juda, bet žemė yra žemė. Šių dalykų nelabai suprantu ir toleruoju, bet pirmenybę turėtume sudaryti lietuviams, kurie žemę dirba, nuomojo ir t. t.“, - teigia J. Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis atkreipia dėmesį, kad iki įstatymo priėmimo daugelis buvo linkę prognozuoti, jog visa Europa ir Amerika nupirks visą Lietuvos žemė, bet, K. Kristinaičio teigimu, taip nevyko ir neįvyko.
„Matyt, tai - didžiausias apribojimas, nuo kurio kenčia Lietuvos žemės sklypų savininkai, nes apribota rinka, paklausa. Gal ir iš lietuvių yra norinčių investuoti į žemės ūkio paskirties žemę. Jiems [...] įvesti apribojimai: ir išsilavinimo, ir kaimynystės, ir kitokių apribojimų. Šie apribojimai trukdo lietuviams, o ne užsieniečiams. Iš esmės kenčia Lietuvos investitoriai“, - tikina K.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S. Bucevičius mano, jog esminių Žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų nereikia. „Niekas tokių prašymų ir pageidavimų neišreiškė, vadinasi, problemos ir nėra. Vis dėlto, tie ūkio subjektai ar užsieniečiai, kurie jau penketą metų pas mus dirba mūsų žemę, galėjo viską įsigyti. Manau, kad viskas yra gerai. Kiek girdžiu iš žemdirbių, tai sustabdė spekuliacijas. Galbūt dar yra svarstytinų aspektų. ŽŪM ruošia savo viziją, ką reikėtų pataisyti. Taip pat pageidavimų turi ir Seimo nariai, bet aš nenorėčiau labai „išnaršyti“. Pamatinius dalykus reikėtų palikti“, - įsitikinęs S.
NŽT paaiškinimai dėl užsienio subjektų teisės įsigyti žemę
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) dažnai sulaukia klausimų apie tai, kokie užsienio subjektai gali Lietuvoje įsigyti žemės. NŽT primena, kad užsienio subjektų teisę įsigyti žemės Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas (Konstitucinis įstatymas).
Konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos: Kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės:
- Europos ekonominės erdvės susitarimo (Europos Sąjungos narės, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija).
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.
Taigi Lietuvoje žemę, vidaus vandenis ir miškus gali įsigyti tie užsienio subjektai (užsienio juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, užsienio valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės), kurie atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, t. y.
Apibendrinant, užsieniečių teisės įsigyti žemės sklypus Lietuvoje yra reglamentuojamos įvairiais įstatymais ir apribojimais, kurie priklauso nuo žemės paskirties, užsieniečio pilietybės ir kitų faktorių. Svarbu atidžiai išnagrinėti galiojančius įstatymus ir kreiptis į specialistus, kad būtų užtikrintas sklandus ir teisėtas žemės įsigijimo procesas.
tags: #uzsienietis #perka #zemes #sklypa