Pastaraisiais metais, ypač po pandemijos, susidomėjimas sodybomis Lietuvoje išaugo. Daugelis miestiečių pavargę nuo triukšmo ir skubėjimo, ieško ramybės gamtos apsuptyje. Tačiau ar tikrai verta investuoti į sodybą? Aptarkime kainas, atsiliepimus ir ekspertų nuomones.
Sodybų kainų pokyčiai
NT agentūros "Renatos namai" vadovė Renata Boguševičienė pastebi, kad sodybų pirkimo bumas prasidėjo po pirmojo karantino. Kainos išaugo vidutiniškai apie 30 proc. Jei anksčiau už prastos kokybės sodybą Rokiškio rajone prašydavo 8 tūkst. eurų, dabar kaina siekia 15 tūkst. eurų. Utenos rajone paprastesnė sodyba kainavo 15-20 tūkst. eurų, o šiandien - 25-27 tūkst. eurų. Už sodybas atsiskaitoma apylygiai: pusė pirkėjų moka grynais, pusė skolinasi iš bankų.
Pasak NT agentūros vadovės, šiandien norint nusipirkti eilinę sodybą šeimai ne prie vandens telkinio, reikia turėti 35 tūkst. eurų. Norintiems įsikurti prie ežero tai kainuos nuo 100 tūkst. eurų. Jeigu yra pušynas, smėlėta pakrantė, pakankamai didelė upė, kuomet galima statyti, bet nėra investuota pernelyg daug, tai tokios vietos kaina apie 80-85 tūkst. eurų.
Vidutinio prabangumo sodybos prieš bumą kainavo iki 250-300 tūkst. eurų. Šiandien tokios pačios kokybės sodybos kainuoja jau nuo 350 tūkst. eurų.
Sodybų kainų palyginimas
| Sodybos tipas | Kaina prieš bumą (EUR) | Kaina dabar (EUR) |
|---|---|---|
| Eilinė sodyba (ne prie vandens) | N/A | 35,000 |
| Sodyba prie ežero | N/A | 100,000+ |
| Sodyba su pušynu ir pakrante | N/A | 80,000 - 85,000 |
| Vidutinio prabangumo sodyba | 250,000 - 300,000 | 350,000+ |
Pirkėjų atsiliepimai ir motyvacija
NT vystytojas Arnas Liceskas teigia, kad sodybų pirkėjai yra labai įvairūs. Vieni sodybas perka kaip išsvajotą pabėgimą iš miesto, kiti - dėl mados, treti - kaip investiciją. Sodybas tik sau perka apie 70 proc. žmonių, mažesnė dalis tų, kurie perka sau ir smulkiam verslui vystyti, o visiškai verslui perka 3-7 proc.
Ketvirtadalis pirkėjų sodybas perka kaip pirmąjį būstą. Vilniuje gyvenanti Agnė, turinti sodybą Anykščių rajone, teigia, kad įsigyti sodybos dabar nesiryžtų: „Vien nuvažiuoti kainuoja. Kaip suskaičiuoti laiką, kurį dirbi? Mūsų atveju būna taip, kad atvažiuojame, dirbame ir išvažiuojame."
Vilniuje gyvenanti Virginija pasakoja, kad anksčiau su šeima besirinkdavusi sodybą nuomotis: „Mes nuomodavomės sodybą iš mano grupioko, taip buvo pigiau, nei pirkti ir ją išlaikyti. Jeigu nebūtume turėję sodo, gal būtume svarstę apie pirkimą, bet tai būtų labai svarstytinas klausimas, nes tu realiai įsipareigoji, turėdamas nuosavybę, važiuoti kiekvieną ar kas antrą savaitgalį, tvarkyti, atostogauti ten. Automatiškai išeina taip, kad negali kažko kito daugiau pamatyti."
Anot Šarūno Taručio iš "Citus", sodybų kainos gali smarkiai svyruoti: „Kaina labai priklauso nuo lūkesčių: kas turėtų būti šalia, koks vandens telkinys, kiek reikia teniso kortų ir panašių dalykų."
Mantas Mikočiūnas iš "Capital" siūlo sodybas skirstyti į du tipus: vasarnamius ir sodybas. Pirmieji yra paprastesni, tinkami gyventi tik šiltuoju metų laiku. Toks vasarnamis gali kainuoti nuo 30 tūkst. eurų. Jeigu norima sodybos, kurioje poilsiauti būtų galima ir šaltuoju metų laikų, prireiks gerokai didesnės sumos - nuo 100 tūkst. eurų.
Ekspertų patarimai prieš perkant sodybą
Prieš perkant sodybą, NT ekspertai siūlo pasverti visus "už" ir "prieš". A. Liseckas pataria kelis kartus rimtai apsvarstyti, dėl ko ji perkama, kaip reikės joje gyventi, kas, kaip ir kada ja rūpinsis. Jis pastebi, kad statyti naują sodybą, lyginant su šalia miesto naujos statybos kainomis, yra brangu, nes niekas nenori važiuoti dirbti, sudėtinga susirasti kvalifikuotų specialistų, sunku, nepatogu ir brangu transportuoti statybines medžiagas.
Š. Tarutis priduria, kad reikėtų nepamiršti ir sezoninių darbų - baigiantis šiltajam metų laikui, sodybą reikėtų parengti žiemai: užsandarinti langus ir duris, išleisti vandenį iš vamzdžių, kad šie nesprogtų.
NT ekspertai prieš įsigyjant sodybą siūlo pasvarstyti apie savo gyvenimo būdą. T. S. sako: "Jeigu bus norima padaryti svajonių sodybą, atostogos taps savaitgalio talka. Pirmą ar antrą mėnesį, kol dar didelis entuziazmas, problemų kilti neturėtų. Bet per porą savaičių svajonių sodybos nesukursi ir kažkuriuo metu tai taps našta, o ne malonumu. Jeigu nesi pasiruošęs tokioms laiko ar darbo sąnaudoms (galų gale atsibos kasti žemę), galbūt reikėtų pagalvoti apie nuomą."
Alternatyvos sodybos pirkimui
Jei abejojate, ar verta pirkti sodybą, galite apsvarstyti alternatyvas. Š. Tarutis siūlo pagalvoti, kiek metų galėsite nuomotis sodybą už tą sumą, kurią išleistumėte pirkimui: "Gal aplinkybės pasikeis ir vienais metais mes norėsime sodybos prie ežero, o kitais - nuomotis butą prie jūros? Nuomos santykiai neįspraudžia į vieną variantą ir galime rinktis iš skirtingų. Žiūrėdamas iš finansinės pusės, siūlyčiau pagalvoti apie pasirinkimą nuomotis."
A. Antanavičius teigia, kad sodyba - ne finansinė investicija. Kai kurie investicija laiko savo poreikio turėti gamtos kampelį patenkinimą. Ilgai svajoję, o gal ir ieškoję, tapę pinigus tokiam pirkiniui žmonės jį ir įsigyja. Atsiradus tinkamam objektui, matyt, jį ir nusiperka, negalvodami, ar tai gera finansinė investicija.
Jei vis dėlto nusprendėte pirkti sodybą, I. Baniulytė pabrėžia, kad prieš renkantis sodybą, reikėtų gerai apgalvoti, kam ji bus skirta, kiek laiko joje bus leidžiama. Nuo to priklauso ir sodybos dydis, įrengimas, kaina, kitos su sodyba susijusios išlaidos.
Sodai šalia miesto - ar tai gera alternatyva?
A. Liseckas teigia, kad sodai, kurie yra šalia miesto, yra ypač pabrangę, nes žemės sklypai, kurie skirti vienbučiams, dvibučiams statyti, buvo labai greitai išpirkti smulkių ar vidutinių NT vystytojų. Sodai turi nemažai privalumų: arti miesto, visada turi elektrą, galima greitai susiderinti šulinį ar gręžinį, vietines nuotekas, turi privažiavimą, galima pigiau ir greičiau pasistatyti namą.
Renkantis sodą, A. Liseckas pataria įvertinti ir kitus dalykus ir ar jie netrukdys: „Soduose yra standartiniai sklypai, arti kaimynai, vis dar daug kaimynų turi daržus ir šiltamius, gyvena mediniuose nameliuose, o ne gyvenamuosiuose namuose su prižiūrėta aplinka, kad elektros įvadas bus nedidelis (kokie 8 kW kas šiandien dienai reiktų 12-15 kW kaip minimum vienbučiui gyvenamajam namui, kad komfortiškai išpildyti visus poreikius), taip pat siauri keliai, pati aplinka ir pan. Jeigu visi šie dalykai tinka, tai sodai yra labai gerai. Sodų perspektyva iš investicijų pusės yra pakankamai palanki, bet įvardinčiau tik gal atitinkamus sodų regionus, kurie yra arčiau miesto, tad jie tikrai turi potencialą brangti daugiau, nei NT vidurkis rinkoje."
Nekilnojamojo turto pirkimas - ką būtina žinoti?
Prieš perkant sodą, A. Liseckas pataria gerai peržiūrėti dokumentus, kad būtų tinkamai subraižytas sklypas, nes pasitaiko iš senų laikų netikslingų dokumentų.
Sodybų mados ir nauji poreikiai
D. Valantinienė sako pastebinti, kad šiuo neapibrėžtumo laikmečiu atsirado naujų pirkėjų poreikių. Žmonės dairosi ne tik išskirtinio poilsio, bet ir atokaus kampelio, kur galima rasti ramybę ir saugumą, toliau nuo didžiųjų miestų. Pastaruoju metu renkantis sodybą pasitaiko susidomėjimas, ar yra įrengtos (arba ar yra galimybė įsirengti) papildomas patalpas, tokias kaip namo rūsys ar atskira patalpa žemiau žemės lygio, kur galima būtų laikyti maisto, gėlo vandens, šiltų rūbų ir kitas būtiniausių daiktų atsargas.
