Uždarų patalpų ventiliacija yra būtina norint užtikrinti ne tik pastato ilgaamžiškumą, bet ir žmonių sveikatą. Mokslininkai nustatė, kad blogai vėdinamų patalpų oras yra netgi kenksmingesnis už atmosferos orą. Taip yra todėl, kad patalpose yra daug taršos šaltinių: higienos aerozoliai, buities chemikalai, naminiai gyvūnai, televizoriai bei kompiuterių monitoriai. Dėl šių priežasčių blogai vėdinant patalpas sutrinka teigiamų ir neigiamų jonų santykis.
Nevėdinamos patalpos turi įtakos ne tik pastato ilgaamžiškumui, bet ir kiekvieno mūsų sveikatai. Labai greitai vėdinimo sistemos naudą pajaučia žmonės, kurių organizmas ypač jautriai reaguoja į šalto oro gūsius bei skersvėjus. Švarus namų oras teigiamai atsiliepia ir bendrai žmonių savijautai: pagerėja miego kokybė, produktyvumas, sumažėja arba visai išnyksta dulkių sukeliamų alergijų simptomai.
Patalpų oro kokybę užtikrina rekuperacinės sistemos, kurios padeda pašalinti iš patalpos nešvarumus, alergenus, kenksmingas medžiagas ir drėgmę, užtikrindamos švarų ir sveiką orą patalpoje. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems alergijų arba kovojantiems su oro kokybės problemomis. Rekuperatoriai, ypač su išmaniųjų technologijų funkcijomis, padeda efektyviai valdyti patalpų klimatą, prisitaikant prie skirtingų oro sąlygų ir naudotojų poreikių. Be to, šilumos siurblių tipo rekuperatoriai efektyviai naudoja šilumą iš ištraukto oro, perduodami ją į šaltą, suteikdami galimybę sutaupyti energiją ir mažinti šildymo sąnaudas.
Kaip veikia energiją atgaujanti vėdinimo sistema? | This Old House
Dažniausios problemos ir jų priežastys
Ekspertas teigia, kad šiuo metu mažiausiai problemų atsitinka su vandentiekio, nuotekų ir elektros tinklais. Pasitaiko minėtų sistemų mechaninių pažeidimų, tačiau jie nesunkiai sutvarkomi. Dažniausiai žmonės susiduria su rekuperacinės sistemos gedimais. Ši inžinerinė sistema Lietuvoje atsirado kartu su aukštesniais pastatų energinio naudingumo reikalavimais. Daugiabučiuose ji naudojama gana neseniai - pirmosios ventiliacijos kameros juose įrengtos prieš 5 -6 metus. Kai kuriems gyventojams, tai primoji patirtis su tokio tipo inžinerine sistema, todėl neretai atsiranda nesklandumų ją eksploatuojant.
Dažniausiai gedimai kartojasi dėl rekuperacinės sistemos nepriežiūros, o neprižiūrima dėl nežinojimo, kokios yra rekuperacinės sistemos, kaip jos veikia ir kaip jas tinkamai prižiūrėti.
Rekuperacinių sistemų tipai
D. Romanovskij pasakoja, kad dažniausiai rekuperatorius yra šilumos atgavimo elementas, sumontuotas vėdinimo įrenginyje. Kituose ar panašiuose įrenginiuose toks šilumos atgavimo elementas vadinamas šilumokaičiu. Rekuperatorius vėdinimo įrenginiuose padeda taupyti šilumos energiją, panaudojant išmetamą lauk šiltą patalpų orą tiekiamam į patalpas lauko orui sušildyti. Toks oro rekuperavimas užtikrina patalpose vėdinimą su šilumos atgavimu iki 95 proc.
Vėdinimo įrenginiai su įmontuotu rekuperatoriumi skirstomi pagal tris tipus:
- Plokšteliniai (priešpriešinių srautų)
- Rotaciniai
- Atskirų srautų
Taip pat rekuperacinės sistemos gali būti centralizuotos arba individualios. Centralizuotos rekuperacinės sistemos priežiūra yra paprastesnė, nes už ją atsakingas pastato administratorius, kuris yra susipažinęs su šios sistemos eksploatavimo taisyklėmis, tačiau šios sistemos tipas turi trūkumą - nėra galimybės pačiam valdyti reikiamo oro srauto.
Individualios sistemos privalumai
Pašnekovas įsitikinęs, kad geriau turėti individualią sistemą. Tokiu atveju pats gali susireguliuoti srautus, dienotvarkę ir pats rūpintis filtrais. Gyventojas, įsirengęs individualią sistemą, pats gali nuspręsti, kaip gerai turi būti vėdinamos patalpos, atsižvelgti į žmonių skaičių ar kvapų koncentraciją. Individuli sistema leidžia susiprogramuoti tam tikrus dienos veikimo scenarijus. Pavyzdžiui, vasarą, kai lauke karšta, tiekiamo ir šalinamo oro srautą galima pamažinti, o vakare ar naktį padidinti. Taip per karščius patalpos neprikaista, o naktį būna vėsios.
Tinkama priežiūra - ilgesnis tarnavimo laikas
Rekuperatoriai yra ventiliacijos įrengimai, kurie turi dirbti nuolat. Reikia atsižvelgti į tai, kad pastatai šiandien yra ypač sandarūs. Išjungus ventiliaciją patalpose pradeda trūkti oro, atsiranda drėgmės perteklius ir palanki terpė plisti užkrečiamosioms ligoms. Rekuperatorius puikiai išvalo iš lauko tiekiamą orą, todėl mažėja alergenų koncentracija.
Anot specialisto, kai kurie gyventojai klysta manydami, kad išjungus rekuperatorių sutaupoma šildymo išlaidoms. Pats įrenginio pavadinimas „rekuperatorius“ - „rekuperuoti“ sufleruoja atsakymą į klausimą, kodėl rekuperatoriaus negalima išjungti: oro srautams pasikeičiant, šaltas oras yra pašildomas padedant šiltam orui - taip atgaunama šiluma. Sistemą būtina išjungti vieninteliu atveju - kai daromas remontas. Priešingu atveju, visa sistema bus užteršta statybinėmis dulkėmis.
Anot eksperto, filtrus būtina keisti dėl tiekiamo oro kokybės, skleidžiamo rekuperatoriaus garso ir teisingo jo funkcionavimo. Tiekiamo oro filtras sulaiko ore esančias kietąsias daleles ir mikroorganizmus, žiedadulkes. Šalinamojo oro filtras apsaugo įrenginį nuo iš patalpų traukiamų dulkių. Ventiliacijos įrengimas su užkimštais filtrais anksčiau ar vėliau nustoja veikti. Rekomenduotina filtrus keisti kas 3 -4 mėnesius arba kaip nurodyta gamintojo rekomendacijose.
„Tinkamai prižiūrint rinkoje esančius rekuperacijos sistemų įrengimus jų efektyvumas gali siekti net 98 procentus“, - sako D. Romanovskij.
Papildoma ventiliacija: kada ji reikalinga?
Turėdami gerą rekuperacinę sistemą, viską galite sukurti be ventiliacijos kaminėlių. Stogas išlaikys savo grožį ir patikimumą. Tai priklauso nuo rekuperatoriaus naudojimo. Rekuperatoriaus paskirtis vėdinti žiemą patalpas, o vasarą gali prasidaryti langus ir išjungt rekuperatorių. Vėdinsis skersvėjo pagalba. Tik va jei išjungsi rekuperatorių, tai iš wc oras nebus pašalinamas. Todėl ir aš savo klientams siūlau vasarai naudoti papildomus ventiliatorius su "taimeriu", kurie tik ištraukinėtų orą, kai rekuperatorius nedirba.
Katilinės vėdinimas
Jeigu tai yra dujinis katilas, vadinasi yra atvestas į vidų dujų vamzdis. Pačiam katilui jokio vėdinimo ir jokio oro degimui tiekti nereikia, nes jis yra uždaros degimo kameros ir nepriklausomas nuo patalpos oro. Visą reikiamą degimui orą jis pasisiurbia iš lauko ir į lauką šalina savo degimo produktus. Kitas klausimas, kad dujų vamzdžio prijungimui prie katilo naudojama ne viena srieginė jungtis. Čia gali tapti nesandaru ir dujos gali papulti į katilinę, su visomis galimomis pasekmėmis. Tai esmė, kad tas galimai patenkančias į katilinę dujas būtų galima saugiai išvėdinti - t. y. pašalinti į lauką. Aišku, geriausias būdas - nenaudoti jokios papildomos energijos (elektros ištraukimo ventiliatoriui). Geriausia pasinaudoti natūralia trauka. Tik čia turime vieną bėdą, kuri galioja visoms tokioms sistemoms - lazda turi du galus - niekas negali išeiti, jeigu niekas neįeina. Paprastai sakant, Tokio tipo namai (A, A+, A++) yra labai sandarūs ir esant uždarytoms durims ir langams, oras negali patekti į vidų. Vadinasi negali ir išeiti, nors ir būtų atvira anga viršuje. Juk nelaikysi visą laiką praviro lango (ypač, kai lauke -20 laipsnių, vėjas, lietus, snygis ir pan.).
Yra toks vienas sprendimas, kad galima išvengti latilinės vėdinimo, jeigu yra įrengta patalpos uždujinimo automatika, kuri, pasiekus nedidelę (dar gerokai nepavojingą) dujų koncentraciją ore, tiesiog atjungia dujų tiekimą į katilinę. Po to jau rankiniu būdu (atidarant langus, duris) galima išvėdinti patalpą, pašalinti dujų nuotekio/nesandarumo priežastį ir vėl įjungti dujų tiekimą. Tai vienkartinis veiksmas, kuris energetiniams reikalams nepamaišys.
Vonios ir WC vėdinimas
Labai gerai, tinkama ir reikia tokias patalpas prijungti prie pastato rekuperacinės sistemos. Jos jungiamos prie oro ištraukimo linijų ir pagal reikalavimus iš jų ištraukiamas gana didelis oro kiekis. Taigi užtikrinamas patikimas kvapų ir drėgmės pašalinimas. Tokioms patalpoms tikrai nereikia rengti atskirų tiesioginių oro ištraukimo kanalų į lauką su atskirais ištraukimo ventiliatoriais.
Atkreipiu dėmesį, kad ir čia galioja tas pats dviejų lazdos galų principas. Kiek oro galima ištraukti, jeigu per uždarytas duris sandariame name iš niekur jo nepriteka? Manau, kad nedaug ir nepakankamai.
Virtuvės vėdinimas
Iš jos irgi turi būti ištraukiamas gana didelis oro kiekis. Ir jį taip pat puikiai pašalina namo rekuperacinė vėdinimo sistema. Tačiau ji nelabai skirta šalinti garams nuo viryklės. Dar vienas faktas, kad namo rekuperacinė sistema keičia maždaug 150-250 m3/h, geras gartraukis gali ištraukti (jeigu jam niekas netrukdo) 300-650 m3/h oro. Tai, jeigu įjungsite gartraukį, veikiant rekuperacinei vėdinimo sistemai, tai jos oro srautai bus išbalansuoti ir per tiekiamo oro kanalus bus apribotas maksimalus oro srautas, kurį galės ištraukti gartraukis. Taigi, gartraukis galės ištraukti tik apie 200-300 m3/h oro, kuris pateks į namą per rekuperatoriaus tiekiamo oro sistemą. Tuo metu rekuperatorius tiesiog negalės ištraukti oro, nes jį su gerokai galingesne jėga ištraukinės gartraukis.
Gal ir nėra labai blogai toks gartraukio oro išmetimo įrengimas, bet reikia pasirūpinti atbuliniais vožtuvais, oro išpūtimo grotelėmis su žaliuzėmis ir pan., norint apsisaugoti nuo šalto oro patekimo į gartraukio oro ištraukimo kanalą, neveikiant gartraukiui. Aišku, to pilnai išvengti nepavyks. Galimas variantas naudoti gartraukį, kuris orą nuo viryklės trauktų ir išpūstų toje pačioje virtuvės patalpoje, be lauko oro kanalo. Kitaip tariant, jis garus filtruotų tik per jame esantį filtrą. Tokiu atveju neišbalansuojama namo vėdinimo rekuperacinė sistema ir išvengiama papildomų šalčio nuostolių.
Taigi, žinant sąlygas ir reikalavimus, galima pasirinkti sau tinkamiausią sprendimą.
Garažo vėdinimas
Specialisto Mindaugo Džiugo pastebėjimu, paprastai gyvenamųjų namų garažuose numatomas natūralus vėdinimas. Oras į patalpą priteka per orlaides, kurios įrengiamos ir komplektuojamos kartu su garaže numatytais langais. Oro kiekis yra nustatomas 12,0 m3/(h.m2), t. y.
Kitas specialistas - projektų vadovas Genadijus Žarikovas - patarė garaže įrengti drėgmės ištraukimo sistemą. Jei garažo patalpa yra didesnė, nebeužteks aukščiau paminėto ventiliatoriaus galingumo. Jei, tarkime, garažo plotas būtų 30 kvadratinių metrų, tuomet reikėtų atitinkamo ventiliatoriaus, kuris ištrauktų 540 kubinių metrų oro per vieną valandą.
Vis dėlto, Genadijaus Žarikovo pastebėjimu, geriausia būtų, kad garažo savininkas kreiptųsi į bendrovę, užsiimančią vėdinimo sistemų įrengimu. "Kaip, kur ir kokį sumontuoti ventiliatorių - tai tiksliausiai galima įvertinti ir patarti pamačius konkrečią patalpą. Darbas, garaže įrengiant šią vėdinimo sistemą, užtruktų maždaug vieną dieną.
tags: #uzdaros #patalpos #ventiliacija