Atsiskaitymas už butą grynaisiais pinigais: apribojimai ir tvarka Lietuvoje

Nekilnojamojo turto (NT) pirkimas ar pardavimas - svarbus žingsnis, kurį lydi įvairūs finansiniai ir teisiniai aspektai. Atsiskaitymo būdas yra vienas iš pagrindinių klausimų, ypač atsižvelgiant į galiojančius atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus Lietuvoje. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokie apribojimai taikomi atsiskaitant grynaisiais pinigais NT sandoriuose, kokios yra išimtys ir kaip tinkamai vykdyti tokius atsiskaitymus.

Nekilnojamojo turto (NT) pirkimas grynaisiais pinigais arba pavedimu - aktuali tema tiek perkantiems NT, tiek jį parduodantiems. Anksčiau prieš apsiperkant dažnas pasitikrindavo ar tikrai turi grynųjų pinigų, nes ne visur galima atsiskaityti banko kortele. Tačiau dabar didmiesčių gyventojai pradeda užduoti sau kitą klausimą: ar tikrai turiu banko kortelę, telefoną ar išmanų laikrodį, kuriais galėčiau atsiskaityti.

Vis dažniau pasirodo paslaugas ar prekes teikiančių vietų, kurios nepriima grynųjų pinigų. Toks atsiskaitymo būdas vis labiau populiarėja, o tendencija pastebima jau kelerius metus mažėjant bankų bankų skyrių skaičiui, kurie teikia grynųjų pinigų operacijų paslaugas. Per ketverius metus tokių banko skyrių sumažėjo dvigubai.

Nekilnojamo turto rinka taip pat stipriai veikiama pirkėjų įpročių. Nors augant būsto paskolų paraiškų skaičiui gali atrodyti, kad grynaisiais perkančių yra labai mažai, tačiau rinkoje vis dar nemaža dalis būstų įsigyjama be paskolos, iš nuosavų lėšų. Neretai atsiskaitymas grynaisiais pinigais arba kitaip vadinamomis nuosavomis lėšomis tampa derybiniu svertu.

Tačiau nereikėtų suklysti ir manyti, kad taip vadinamos grynųjų pinigų operacijos. Šiuo derybiniu svertu gali būti mokėjimas atliekamas pavedimu, tačiau perkant be paskolos. Visgi įsigyjant turtą nuosavomis lėšomis (be paskolos) iškyla kitos problemos.

Jeigu norima išsigryninti turimas lėšas ir notarinės sutarties metu atsiskaityti grynaisiais, reikės ne tik sumokėti bankui už asmeninių lėšų išgryninimą, tačiau ir užsakyti norimą išgryninti sumą iš anksto, nes bankomatuose išduodami grynieji pinigai yra apriboti tam tikromis sumomis. Dar viena svarbia detale tampa grynųjų pinigų patikrinimas. Ne kiekvienas notaras turi grynųjų pinigų tikrinimo aparatą. Kas prisiims atsakomybę, jeigu pinigai netikri? Patikrinti gaunamus grynuosius būtina.

Pirkimo-pardavimo procesas yra viena svarbiausių užduočių nekilnojamojo turto brokerio darbe. Retas pardavėjas ar pirkėjas, kurie patys organizavo pardavimo-pirkimo procesą, džiaugiasi sklandžiu sandoriu. Dažnai sunku apjungti kelis procesus ar institucijas, kurios aiškiai ir detaliai sudėliotų veiksmų planą.

Atsiskaitymų Grynaisiais Pinigais Ribojimai Lietuvoje

Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.

Svarbu pažymėti, kad bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų.

Pavyzdžiui: Jūsų perkamo buto kaina yra 170 000 Eur, tai reiškia, kad grynaisiais galėsite sumokėti 5000 Eur, o likusius 165 000 Eur turėsite sumokėti bankiniu pavedimu.

Šis apribojimas taikomas:

• Privatiems juridiniams asmenims
• Viešiems juridiniams asmenims
• Fiziniams asmenims, neužsiimantiems verslu
• Fiziniams asmenims, užsiimantiems verslu
• Tiek nuolatiniams Lietuvos gyventojams, tiek atvykusiems iš užsienio

Grynaisiais atsiskaitymai draudžiami perkant žemės ūkio arba miškų ūkio paskirties sklypus. Vykdant šiuos sandorius galimas atsiskaitymas tik bankiniu pavedimu.

Pabrėžiama, kad sandorio skaidymas, norint apeiti naująjį apribojimą (t. y. atsiskaityti grynaisiais, tačiau mažesnėmis dalimis), yra neteisėtas, o jį pažeidus privaloma atsakyti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytą tvarką. Numatomas administracinės baudos dydis - nuo 100 iki 4000 eurų.

Nuo pernai lapkričio pradžios įsigaliojus LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymui, jo pritaikymas praktikoje pateikė daug klausimų. Aptarsime pagrindinius atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais aspektus.

Primenu, kad apribojimai atsiskaityti grynaisiais pinigais taikomi visiems Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, kai atsiskaitymai vykdomi Lietuvos teritorijoje. Pažymėtina, jog atsiskaitant grynaisiais pinigais yra vertinama ne vienos įmokos ar dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys negali jo skaidyti dalimis, jei taip siekiama išvengti nustatytų ribojimų.

Su LR atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymu buvo priimti ir Civilinio kodekso bei Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai. Įstatyme numatyta administracinė atsakomybė už atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimą. Administracinės baudos dydis priklauso nuo atsiskaitytos grynųjų pinigų sumos dalies, kuri viršijo 5 000 eurų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutartis

2025 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė svarbią nutartį dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais. Pagal teismo išaiškinimą, jei nekilnojamojo turto (NT) sandorio vertė yra 200 000 Eur, tai iki 5 000 Eur galima atsiskaityti grynaisiais, o likusią dalį būtina sumokėti bankiniu pavedimu.

Svarbu pabrėžti, kad šalys neturi teisės dirbtinai skaidyti vieno sandorio į keletą, kad išvengtų atsiskaitymo grynaisiais apribojimų. Nutartis paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinėje byloje Nr. 2AT-10-594/2025 (nutartis priimta 2025-03-03).

Išimtys, Kai Apribojimas Netaikomas

Yra numatyti atvejai, kai atsiskaitymus ribojantis įstatymas nebus taikomas. Tai įvairūs mokėjimai ir atsiskaitymai per įstatymuose nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kada užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas. Taip pat atsižvelgiama į tokią situaciją, kai mokėjimai negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad atsiskaitymai šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant.

Jei tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą galima atlikti grynaisiais pinigais.

Apie tokį nurodytą sumą viršijantį mokėjimą jo gavėjas privalės pranešti VMI per 10 dienų bei nurodyti priežastis, kodėl nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Šiuo atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais, taip pat bet kokius kitus mokėjimus, pagal sandorį, grynaisiais pinigais gaunantis ir priimantis asmuo, per 10 dienų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka) turi pranešti mokesčių administratoriui apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą, aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomeni.

Vis tik, jeigu tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais, o pagal sandorį būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą galima atlikti grynaisiais pinigais, pateikiant pranešimą (PRC915) VMI elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), per 10 dienų nuo atsiskaitymo fakto, nurodant aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Praktika rodo, kad iš esmės visi sandoriai, viršijantys 5 000 eurų, yra iš anksto numatomi, todėl sprendžiant klausimą: „Ar galiu už prekes ar paslaugas sumokėti grynaisiais pinigais?“, svarbu atsižvelgti į keletą svarbių sandorio aplinkybių:

• ar yra sudaryta sandorio sutartis;
• ar sutartyje nurodyta sandorio vertė;
• ar sutartis sudaryta iki 2022-10-31;
• ar prekės / paslaugos suma viršija 5 000 Eur.

Tokiu atveju atsiskaitymus ar mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo privalo apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.

Pažymėtina, kad išimtys taikomos tik dėl techninių kliūčių. Pvz., atsiskaityti nedelsiant gali sutrukdyti sutrikęs mokėtojo arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugų teikimas elektroninėje erdvėje ar interneto ryšys, kuriuo naudojasi pirkėjas, autentifikavimo priemonių sutrikimai.

Objektyviai atsiskaityti negrynaisias pinigais nedelsiant, pasak VMI specialistės, gali sutrukdyti tik sutrikusi mokėtojo arba pirkėjo pervedimui naudojamų paslaugų sistema elektroninėje erdvėje, taip pat autentifikavimo priemonė, pavyzdžiui, „Smart-ID“ arba m. parašas.

Taip pat pinigų pervesti gali nepavykti ir tada, kai pirkėjui arba pardavėjui sutrinka interneto ryšys arba jeigu nėra turima atskiros banko sąskaitos.

PRC915 forma

PRC915 forma, kurią reikia užpildyti pranešant VMI apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kai taikoma išimtis.

Atsiskaitymo Būdai ir Praktiniai Patarimai

Jeigu NT perkate nuosavomis lėšomis (kitaip vadinama „grynaisiais“), tačiau mokėjimą atliekate bankiniu pavedimu, Jums vertėtų atkreipti dėmesį į kelias detales:

• Viskas vyks daug greičiau, jeigu pavedimą darysite ne banko padalinyje, o sandorio metu notarų biure.
• Kad galėtumėte atlikti didelės sumos pavedimą, iš anksto turite pasitikrinti ir, jeigu reikia, pasididinti pavedimo limitą. Tai padaryti galite internetu arba banko padaliniuose.
• Bankiniam pavedimui Jums reikalingi ir asmeniniai prisijungimai prie banko sistemos: Smart ID, kodų generatorius ir kita.

Iš anksto pasitikrinę visus nurodytus parametrus ir duomenis, galėsite sėkmingai atlikti pavedimą NT pirkimo-pardavimo sandorio metu į nurodytas sąskaitas stebint notarui.

Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė primena, kad Lietuvoje veikiančių bankų klientai gali pagal poreikį koreguoti savo dienos ir mėnesio mokėjimo limitus. Todėl, jos teigimu, įsigyjant didelės vertės prekę ar būstą galima patogiai atsiskaityti pavedimu.

V. Kiguolienė pataria dėl konkrečios situacijos ir procedūros - galimybės atlikti reikalingas korekcijas interneto banke, pildant prašymą ar kitu būdu - individualiai teirautis savo paslaugų teikėjo. „Dažniausiai klientai pageidauja padidinti limitą vienkartiniu pagrindu, o atlikę pervedimus nusistato įprastinį mažesnį. Tai yra vienas iš būdų apsisaugoti nuo sukčiavimų“, - komentuoja pašnekovė.

O „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas papildo, kad banko padalinyje klientas gali atlikti pervedimą be apribojimų, interneto banke - kliento nustatytų dienos/mėnesio sumos ribose. „Maksimali suma, kurią galima atlikti nevykstant į banko padalinį, yra 50 tūkst. eurų. Tokį limitą galima nusistatyti susisiekus su banku interneto banko žinute. Papildomai primename, kad klientams, neturintiems nuolatinio didelių pavedimų poreikio, mes rekomenduojame nenusistatinėti aukštų pervedimų limitų. Vėlgi dėl didesnio lėšų saugumo sukčiavimo atveju“, - pasakoja G. Vercinskas.

„Swedbank“ atstovas priduria, kad pats klientas gali pasididinti pavedimų limitą iki 10 tūkst. eurų arba visada gali kreiptis į banką interneto banko žinute ir padidinti jo nustatytus dienos/mėnesio pervedimų limitus. Pasak jo, jei norima limitą pasididinti virš 50 tūkst. eurų, klientams reikia atvykti į banko padalinį, bet tai įprastai yra vienkartiniai atvejai.

Pašnekovas sako, kad nepriklausomai, ar būstas perkamas su paskola, ar nuosavomis lėšomis, galioja tie patys reikalavimai kaip ir įprastam pavedimui, t.y. jei kliento nusistatyti limitai leidžia atlikti pakankamai didelės sumos pavedimą, tai klientas gali padaryti savarankiškai interneto banke. O jei sandorio suma didesnė nei limitas, klientas gali laikinai pasididinti limitą banko padalinyje ir vėliau atlikti pavedimą interneto banke.

Finansinių Nusikaltimų Tyrimo Tarnyba (FNTT) ir Nekilnojamojo Turto Rinka

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai atliko NT sektoriaus strateginę analizę ir išnagrinėjo per 11 tūkst. NT pirkimo ar įsigijimo sandorių. Jie nustatė, kad grynieji pinigai sudarė mažiausiai 169 mln. eurų nuo visų atsiskaitymų, kurių bendra vertė siekia 638 mln. eurų.

Pastebima, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra patogi priemonė legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, didinti šešėlį ir vengti mokesčių, sutartyse nurodant mažesnę kainą, nei ji iš tiesų buvo sumokėta.

FNTT už sistemingus, šiurkščius ar pakartotinius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus įpareigotiesiems subjektams (kurie nėra finansų įstaigos) gali skirti įspėjimus, kitas poveikio priemones arba baudas iki 1,1 mln. eurų.

Atsakomybė Už Pažeidimus

Asmenys, pažeidę atsiskaitymo tvarką, atsako Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka. Numatyta administracinė atsakomybė mokėjimus atliekantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims.

Pakeistame Mokesčių administravimo įstatymo 41 straipsnyje numatyta, kad turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai negali būti pagrindžiami sandorius patvirtinančiais juridinę galią turinčiais dokumentais, jeigu atsiskaitymai ir (ar) kiti mokėjimai pagal šiuos sandorius buvo atlikti pažeidžiant nustatytą atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarką.

Jeigu 5000 Eur suma viršyta iki 2,5 tūkst. eurų, abiem sandorio šalims grės nuo 100 iki 500 eurų bauda, o įmonių vadovams nuo 200 iki 1000 eurų. Kai leistina atsiskaityti grynaisiais suma bus viršyta nuo 2,5 iki 25 tūkst. eurų, baudos sieks nuo 200 iki 1000 eurų, o įmonių vadovams nuo 1 iki 2 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą - atitinkamai 1-2 tūkst. ir 2-3 tūkst. Didžiausios baudos grės, jeigu atsiskaitant grynaisiais bus viršytos daugiau nei 25 tūkst. eurų: baudos bus atitinkamai 1-2 tūkst. ir 2-3 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą - atitinkamai 2-3 tūkst. ir 3-4 tūkst. eurų.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais:

Kokie apribojimai taikomi asmenų tarpusavio atsiskaitymams grynaisiais pinigais nuo 2022-11-01?

Nuo 2022-11-01 įsigalioja AGPRĮ, kuris numato, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.

Ar apribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais taikomi tik tuo atveju, kai viena ar abi sandorio šalys yra juridiniai asmenys ar fiziniai asmenys, vykdantys veiklą, ar taikoma ir gyventojams?

Apribojimai atsiskaityti grynaisiais pinigais taikomi visiems Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, kai atsiskaitymai vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kas yra laikoma sandorio skaidymu?

AGPRĮ neapibrėžia sandorių skaidymo atvejų, todėl kiekvienu atveju atliekamas individualus vertinimas, nustatant visas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip pvz. sandorio šalis, ekonominę logiką, verslo specifiką ir pan. Tačiau sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta AGPRĮ nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo.

Perku automobilį, kurio vertė 10 000 eurų, ar privalau visą kainą sumokėti tik negrynaisiais pinigais?

Dalį sumos, kuri neviršija 5 000 eurų, galima sumokėti grynaisiais pinigais. Likusi dalis sumos turi būti sumokėta tik negrynaisiais pinigais.

Kokia yra maksimali atsiskaitymo grynaisiais pinigais suma Lietuvoje?

5 000 eurų - tiek galima atsiskaityti grynais tarp verslo subjektų. Viršijus šią sumą, privaloma naudoti bankinį pavedimą.

Ar verslas privalo išduoti čekį, atsiskaitant grynaisiais pinigais?

Taip, jei naudojamas kasos aparatas. Jei ne, privaloma išrašyti pinigų priėmimo kvitą arba kasos pajamų orderį.

Kokie dokumentai reikalingi grynųjų pinigų operacijoms pagrįsti?

Sąskaita faktūra, kasos čekis, KPO ar PPK - priklauso nuo situacijos. Svarbiausia - dokumentas turi pagrįsti operaciją.

Kokios baudos gresia už limitų viršijimą atsiskaitant grynaisiais pinigais?

Iki 3 000 eurų už atsiskaitymą viršijant ribą arba nesilaikant dokumentavimo reikalavimų.

Ar privatūs asmenys turi ribojimų atsiskaitydami grynaisiais pinigais tarpusavyje?

Privatiems asmenims šis apribojimas neteikiamas, tačiau vis tiek rekomenduojama fiksuoti stambesnius sandorius dėl saugumo.

Jei transporto priemonės vertė didesnė nei 5 000 Eur, ar galimas atsiskaitymas grynais pinigais?

Ne, jei pirkėjas ar pardavėjas yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, vykdantis veiklą.

Statistika

Lietuvos banko statistikos duomenimis 97% visų mokėjimų nesiekia 5000 Eur sumos, o iš jų 92% - sudaro iki 1250 Eur sumos. Kitokia padėtis yra nekilnojamojo turto rinkoje: ten 26,5% atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.

NT sektoriaus strateginę analizę atlikę ir išnagrinėję per 11 tūkst. NT pirkimo ar įsigijimo sandorių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai skaičiuoja, kad grynieji pinigai sudarė mažiausiai 169 mln. eurų nuo visų atsiskaitymų, kurių bendra vertė siekia 638 mln. eurų.

Atsiskaitymai grynaisiais pinigais Lietuvoje turi tam tikrų apribojimų, kuriuos svarbu žinoti perkant ar parduodant butą. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas (AGPRĮ), kuris nustato maksimalią sumą, kurią galima sumokėti grynaisiais pinigais.

tags: #uz #sklypa #negalima #atsiskaityti #grynaisiaia