Daugiabučio Rūsio Kadastriniai Matavimai: Kas Tai Ir Kodėl Jie Svarbūs?

Kadastrinių matavimų Jums taip pat prireiks, jei pastatėte naują pastatą arba pertvarkėte patalpas. Norėdami pastatą ar jo dalį įrašyti į kadastro duomenų bazę, kreipkitės į specialistus, kurie pasirūpins geometrinių duomenų nustatymu, planų ir kitos reikalingos dokumentacijos parengimu.

Statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) padeda apskaičiuoti daikto dydį, fizinę būklę, vertę, buvimo vietą (tikslų adresą) ir kitus objekto rodiklius. Kadastriniai matavimai reikalingi ir tuomet, kai pastatai ar jų dalys rekonstruojami, suremontuojami kapitališkai ar kitaip pertvarkomi.

Pastatų, statinių ir patalpų inventorizacija arba kadastriniai matavimai reikalingi todėl, kad jie parodo tikrąjį daikto dydį, būklę, turtinę vertę. Kadastriniai matavimai arba inventorizacija gali būti atliekami ir kelis kartus. Dažniausiai jie reikalingi norint gauti paskolą ar turimą nekilnojamą turtą įkeisti bankui.

Kam reikalingi kadastriniai matavimai?

• Norint įregistruoti pastatą ar jo dalį kadastro duomenų bazėje.
• Rekonstruojant, remontuojant ar pertvarkant pastatus ar jų dalis.
• Apskaičiuojant daikto dydį, fizinę būklę, vertę ir buvimo vietą.
• Norint gauti paskolą ar įkeisti nekilnojamą turtą bankui.

Visų pirma, kadastrinius matavimus atlieka specializaciją turintys matininkai. Kai statiniuose, pastatuose ar patalpose atliekami kadastriniai matavimai, yra suformuojama kadastro duomenų byla. Statybų inspekcijai savininkas kartu su kadastrinių matavimų byla turi pateikti pastato projektą, geodezinę nuotrauką ir kitus statybų inspekcijai reikalingus dokumentus.

Tuomet, kai atliekami viso statinio matavimai ir gaunama pažyma iš statybų inspekcijos, pastatas yra užregistruojamas Registrų centre. Atskirai sudaromos skirtingų (atskirų) pastate esančių butų kadastrinės bylos. Tuo atveju, kai butų baigtumas sutampa su viso pastato baigtumu, statybos inspekcijos pateikti dokumentai minėtų butų registravimui nėra būtini.

Sodo namams iki 80 kv. m viso bendro ploto įregistravimui nereikia turėti statybos inspekcijos pažymos apie nebaigtą statybą. Namo savininkas Registrų centrui turi pateikti kadastrinių matavimų bylą bei specialią statybos darbų baigimo deklaraciją.

Rūsio Kadastriniai Matavimai Daugiabučiuose: Problemos Ir Sprendimai

Iš viso Lietuvoje įregistruota 34,2 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių statybos užbaigimo metai ne vėlesni kaip 1990-ieji. Iš jų tvarkingai suregistruotus ir konkretiems butams priskirtus rūsius turi 11,2 tūkst.

Nereti atvejai, kai senos statybos daugiabučiuose namuose kyla kaimynų konfliktai dėl rūsio patalpų naudojimo. Neretai pasitaiko ir situacijų, kai nauji savininkai, nusipirkę butą su rūsiu, supranta, kad formaliai toks rūsys jiems nepriklauso.

Brokerė sako, kad tikrieji rūsio savininkai juo gali nesinaudoti ir nežinoti, kad patalpas užėmė kaimynai. Anksčiau nebuvo jokių taisyklių, todėl tokia netvarka ir yra.

Paaiškėjo, kad visame name yra tik trys gyventojai, kurie turi tvarkingus rūsio dokumentus. Vis dėlto pirmininkas ramina - nors pagal dokumentus rūsiai ir nėra suregistruoti, gyventojai vėl iš naujo jų pirkti neturės. Nebent, žinoma, vienas gyventojas norės rūsį parduoti kitam.

Kaip sutvarkyti rūsio dokumentus?

Rūsys yra bendro naudojimo patalpa, kurio dalį norint priskirti vienam butui reikia visų kitų savininkų sutikimo.

Situaciją galima spręsti tarp daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų sudarant bendrojo naudojimo sutartį. Tiesa, tokiam sprendimui priimti būtina, kad jam pritartų daugiau kaip pusė visų daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų. Sutarus dėl patalpų paskirstymo, suformuojami atskiri nekilnojamojo turto vienetai.

O jeigu buto savininkas nori įsiregistruoti rūsį kaip savo nuosavybę, lauktų dar sudėtingesnės procedūros, reikalingas visų butų savininkų pritarimas. Reikėtų daryti naujus kadastrinius buto matavimus.

Jeigu duomenys apie rūsį įregistruoti, tai buto kadastrinių matavimų byloje šie duomenys yra nurodyti: rūsio plotas, patalpų planas su indeksu. Bet jeigu prie perkamo buto nėra nurodomas rūsys, nors jis faktiškai naudojamas, tada pirkėjas tos nuosavybės neįgyja, nors naudosis patalpa bendro sutarimo pagrindu. Pirkėjas prisiima riziką, kad galbūt ateityje gali neturėti galimybės juo naudotis.

Kaip Įregistruoti Rūsio Patalpą?

Asmuo, norintis įregistruoti rūsio patalpą daugiabučiame name ir savo nuosavybės teisę į ją, turi pateikti:

1. Prašymą bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje.
2. Tinkamai suformuotą rūsio patalpos kadastro duomenų bylą, kurią gali gauti iš namo administratoriaus. Jei administratorius plano pateikti negali, plano kopija užsakoma Registrų centre.
3. Patalpos suformavimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus (savivaldybės administracijos išduotą pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų ar patalpų galimybę naudoti pagal paskirtį). Šiai pažymai klientas turi kreiptis į miesto savivaldybės administraciją.
4. Dokumentus patvirtinančius nuosavybės teisių atsiradimą.

Svarbu: Daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo patalpas gali būti registruojamos visų namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu.

Kai nuosavybės teisės į naujai suformuotą patalpą įregistruotos visiems butų ir kitų patalpų savininkams, bendraturčiai turi teisę jam priklausančią dalį perleisti kitam asmeniui, ar atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kadastriniai Matavimai Po Rekonstrukcijos

Be to, atliekant kadastrinius matavimus po rekonstrukcijos, gali paaiškėti, kad atliktiems darbams turėjo būti parengtas projektas ir gautas statybos leidimas.

Atrodytų, kam reikalingi kadastriniai buto matavimai, ypač, jei nuosavybė jau įteisinta? Ne visada statinio projekte nurodyti matmenys atitinka realybę, patalpų matmenys tam tikrais atvejais gali keistis po remonto. Statybininkai mėgsta improvizuoti ir ne visada tiksliai laikosi projekto, arba statytojas stato ne pagal projektą.

Pirkėjai įsigijo 1996 metais statytame daugiabutyje butą ir jį suremontavo. Pabaigę remontą naujieji buto savininkai užsakė kadastrinius matavimus. Paaiškėjo, kad juos atliekant anksčiau, 1996 metais, kai namas buvo baigtas statyti, į bendrą plotą buvo įskaičiuotas buto palėpės plotas, kuriame lubų aukštis yra žemiau nei 1,6 m. Pagal teisės aktus, plotas, kuriame lubų aukštis mažesnis nei 1,6 m, neįskaičiuojamas į bendrą plotą. Atlikus naujus matavimus paaiškėjo, kad dabartinis buto plotas sumažėjo net 5 kv.m. Pirkėjai už šį plotą buvo jau sumokėję ir permokos, aišku, neatgavo.

Kadastriniai Ar Geodeziniai Matavimai?

Vartojami abu terminai. Kadastriniai matavimai yra visi matavimai, kurių metu surenkami kadastro duomenys nepriklausomai nuo naudojamo prietaiso. Terminas "geodeziniai matavimai" vartojamas tada, kai norima pabrėžti, jog matavimai atlikti geodezinių prietaisų pagalba. Kadastriniai matavimai, tai veiksmai, kurių metu nustatomi kadastro duomenys, apibūdinantys nekilnojamąjį daiktą ir būtini rengiant kadastro duomenų bylą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai numato atvejus, kada sklypo kadastriniai matavimai būtini.

Daugiabučių Namų Saugumas: Gaisro Ir Sprogimų Prevencija

Siekiant užtikrinti daugiabučių namų gyventojų saugumą įstatymai numato privalomąją daugiabučių inžinerinių sistemų techninę priežiūrą. Ją atlieka daugiabučio namo administratorius.

Techninės priežiūros specialistams nustačius esminius sistemų, tokių kaip elektros, priešgaisrinės saugos, vėdinimo, vandentiekio ir nuotėkų, techninius trūkumus, jie privalo nedelsiant imtis priemonių pašalinti gedimus. Tuo tarpu už dujų ūkio sistemos veikimą (sandarumą) daugiabutyje atsakomybė gali priklausyti tiek administratoriui ar bendrijos primininkui, tiek dujas tiekiančiai įmonei, priklausomai nuo to, kaip apibrėžtos atsakomybės ribos konkretaus daugiabučio atveju.

Daugiabučio vėdinimo kanaluose per laiką su ištraukiamu oru ima kauptis dulkės, šiukšlės, riebalai. Virtuvėje naudojami gartraukiai ištraukdami orą kartu surenka ir jame esančias riebalų daleles, kurios vėdinimo kanalus ilgainiui padengia riebalų sluoksniu, o riebalai yra geras degimo šaltinis gaisrui greitai išplisti.

Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu. Jų valymas ir dezinfekavimas privalomas pagal statybos techninį reglamentą.

Draudžiama tiek bute, tiek daugiabučio rūsyje laikyti sprogstamas ir degias medžiagas, tokias kaip kuras, aerozoliai, suspausto oro, dujų balionai, dažai ir pan. Nuo šių metų pabaigos dujų balionai gyvenamuosiuose namuose bus draudžiami, todėl vis dar juos naudojantys gyventojai turėtų suskubti jų atsisakyti.

Gaisrai, kylantys butuose, kelia didelį pavojų viso daugiabučio namo gyventojams. Namuose gyventojai turėtų įsitikinti, kad jame esanti elektros instaliacija yra tvarkinga, nenaudoti elektros kištukinių lizdų šakotuvų (dvišakių, trišakių).

Kiekviename bute taip pat rekomenduojama reguliariai tikrinti dūmų detektorius, turėti gesintuvą ir patikrinti jo galiojimo laiką. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakuacijai gaisro atveju.

Susiduriame su dažna problema, kai daugiabučių gyventojai namo laiptinėse ar rūsio bendrosiose patalpose nusprendžia laikyti tam tikrus nebenaudojamus daiktus, tokius kaip statybinės medžiagos, baldai, pasitaiko ir šiukšlių. Sklandžiai evakuacijai taip pat būtina užtikrinti, kad daugiabučių bendro naudojimo koridorių, avarinių išėjimų durys, liukai nebūtų rakinami.

Nors daugiabučių namų techninė inžinerinių sistemų priežiūra Lietuvoje yra privaloma, ją atliekantiems specialistams keliami reikalavimai skiriasi. Daugiabučių namų administratoriams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, be jo įmonės negali vykdyti veiklos.

tags: #daugiabucio #rusio #kadastriniai #matavimai