Kasmet Lietuvoje vyksta konkursai, kuriuose renkamos gražiausiai tvarkomos sodybos. Šie konkursai atskleidžia ne tik individualių šeimininkų kūrybiškumą, bet ir bendras tendencijas, vyraujančias kraštovaizdžio dizaine.
Sodybų aplinkos kūrimo tendencijos
Komisijos nariai, vertinantys sodybas, pastebėjo dvi ryškėjančias tendencijas:
- Šiuolaikiškumas: Dominuoja kruopščiai prižiūrima veja ir spygliuočiai medžiai.
- Etnografiškumas: Gausu etnografinių elementų, atspindinčių tradicinę lietuvių kultūrą.
Etnografinis stilius
Daugiabutyje iki tol gyvenusiems Rimai ir Juozui Ručiams pirmiausia įsigytą žemės sklypą teko atkovoti iš pelkės. Sodybos šeimininkė Rima pasakojo, kad prieš pradėdami statybas lankėsi Rumšiškių etnografiniame muziejuje, kur neišdildomą įspūdį paliko paprastos liaudiškos pirkelės.
„Kai vyras paklausė, kokį įsivaizduoju būsimą namą, atsakiau, kad norėčiau gyventi tokioje pirkelėje, kokios stovi Rumšiškių muziejuje. Tada vyras pasakė, kad tokios tikrai nepastatys, bet kompromisą ras, ir pasistatėm namą iš rastų“, - pasakojo R.Ručienė.
Šiuolaikiškas stilius
Augmenijos gausa nustebino Irmos ir Edvardo Duobų sodyba Ramučiuose. Čia augantys apie 70 rūšių dekoratyvinių medelių, daugiausia spygliuočių, sukuria šiuolaikiško stiliaus aplinką, įtakotą rytietiškos estetikos.
Sodybos šeimininkė rodė ne tik tai, kas gražiausia rudenėjančioje sodyboje, bet ir vasarą čia gyvenančią šeimą bei jų draugus džiuginusius įspūdingus kaktuso žiedus, užfiksuotus nuotraukose.
Netikėti atradimai
Antai Ringaudų seniūnijoje komisija aplankė prie namų įrengtą vadinamąjį japonišką sodą. I.Bertašiūtės žiniomis, tai ne samdytų specialistų, o paties sodybos šeimininko kūrinys. Tiesa, jis konsultavosi su žinovais. Šeimininkui Rytų filosofija yra artima, nes jis susijęs su Rytų kovos menais.
"Šios sodybos aplinka neatitiko nustatytų vertinimo kriterijų, ji nėra kaimo stilistikos. Tai ultramoderni sodyba, kuriai mes neturėjome kriterijų, neturėjome analogų, su kuriais ji galėtų varžytis", - aiškino komisijos narė.
Sodybų šeimininkų požiūris
Maloniai komisijos narius nustebino sodybų šeimininkų darbštumas ir požiūris, kad žmogus turi gražinti ne tik savą kiemą, bet ir tvarkyti greta esančią pamiškę ar pakelę. Greta Kastečkų sodybos Lapių miestelyje esanti pamiškė gražiai nušienauta, per išilgai miško einantį griovį pastatytas tiltelis, o po senu ąžuolu - jaukus medinis suoliukas.
Mažosios architektūros elementai
Jos pastebėjimu, kiemuose panaudoti mažosios architektūros elementai, pavyzdžiui, pavėsinės, ne butaforinės, o iš tiesų yra naudojamos. Antai Ringaudų seniūnijoje komisija aplankė prie namų įrengtą vadinamąjį japonišką sodą.
Pakaunės sodybas išvažinėję vertinimo komisijos nariai maloniai stebėjosi, kad prie sodybų nebematyti betoninių tvorų. "Jei tvora ir aukšta, ji arba ažūrinė, arba gyvatvorė. Architektė gyrė, kad žmonės jau linkę investuoti ir į apšvietimą kieme. Anksčiau viso labo saulės elementais maitinamos lemputės būdavo susmaigstytos apie takus.
Šiemet teko matyti ne tik apšviestus kiemus, bet ir apšviestus atskirus kiemo elementus - augalus ar mažąją architektūrą. "Teko matyti gražių pastatomų lauko šviestuvų.
Šeimininkų pomėgiai ir įtaka
Kitų apdovanotų sodybų šeimininkai, tvarkydami savo kiemą, nesivadovauja gilia filosofija. Moteris prisipažino esanti daržo, šiltnamio ir oranžerijos direktorė, o lauko gėlynus prižiūri dukra. Nuopelnų nestinga ir žentui - jis kiemo apipavidalinimo autorius.
Pasak uošvės, žentas turi meno gyslelę, tad jo klausoma, kai kalbama apie kompozicijas tiek kieme, tiek namuose. "Mums tai tikrai ne vergovė, priešingai, poilsis", - tikino Z.Antanavičienė.
Reikalavimai sodybos aplinkai
Nors grožis suvokiamas skirtingai, vis dėlto yra kriterijai, kuriais vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės komisija išrenka gražiausias sodybas."Šiemet kone visos sodybos, kurias aplankėme, yra labai racionaliai suplanuotos, suskirstytos zonomis.
Pasak jos, šiemet buvo matyti, kad žmonės sodybose išties gyvena, o ne eksponuoja savo kiemus. Augalų sodybose - ne tiek ir daug, kiek būdavo matoma per ankstesnius konkursus. Dauguma jų - daugiamečiai, reikalaujantys mažiau priežiūros, žemė aplink juos apipilta žvirgždu ar mulčiu - kad kuo mažiau reikėtų darbuotis. "Įvairovės yra, tačiau saikingai, tik vienas kitas žydintis vienmetis augalas.
Sodybos puoselėjimas - ne vergovė, o poilsis
Moteris tikino, kad Lapėse labai daug gražių sodybų, tad jai buvo staigmena, kad gražiausia pripažinta būtent jų. Tiesa, ji pasigyrė išskirtinumu - tvenkiniu, prileistu dekoratyvinių žuvų. Į pastatytą, bet neįrengtą namą prieš 15 metų įsikėlusi šeima pradėjo puoselėti grožį, dabar ir kaimynai tvarkosi, netoleruoja šiukšlynų. Tiesa, kiemo aplinką stengiamasi supaprastinti.
Antai rožynų teko atsisakyti. Kurį laiką, kai rožės iššaldavo, jas atsodindavo. "Nuo pavasario iki rudens vakare paršliaužusi guluosi ir galvoju - kad greičiau išauštų rytas ir galėčiau vėl rankas suleisti į žemę", - meilę gamtai deklaravo Z.Antanavičienė.
Aplinkos puoselėjimo virusu serga ne tik moterys. Vyras tvirtino, kad atsikraustęs pirmiausia rūpinosi ne namų interjeru, bet būtent aplinka. Pasak jo, nebūtina investuoti milžinišką sumą pinigų. "Man daug kas siūlė samdytis dizainerį. Aš sakiau - man nereikia, nes žmonės iš karto supras, kad tai sukurta kažkieno kito. Aš geriau perdarau kelis kartus, kol išeina taip, kaip reikia", - savo nuostatas dėstė vyras, kuriam namo aplinkos tvarkymas yra visų pirma saviraiška.
V.Tumasonis ne tik akmenis ir augalus privilioja į savo kiemą, bet ir paukščius.
Ūkininko sodybos
Gražiausiai tvarkomos stambiojo ūkininko sodybos šeimininkas pagrindinę aplinkos tvarkymo misiją yra užleidęs žmonai. "Per daug metų atsisijojo, kokius augalus auginti, atsisakėme tų, kurie nepasiteisino, sunku prižiūrėti. Žmona sureguliuoja, kad žiedų būtų visą sezoną", - sutuoktinės įdirbį įvertino ūkininkas.
"Kai sunkiai dirbi, norisi sugrįžti į gražią aplinką.
Metalo skulptūros sodyboje
Jonavoje, Gėlių gatvės gale, šalia kalno gyvenantys Asta ir Remigijus Rabikauskai prie savo sodybos vartų vis dažniau pasitinka specialiai pas juos išsiruošusius interesantus. Sodybos ramybė ir netoliese esantis miškelis į sodybą privilioja nemažai laukinių gyvūnų. „Ją lanko lapės, ypač žiemą, kartais ir lapiukus atsiveda.
Niekaip neįspėjame, kas mums urvelius kasa šlaite: žiemą dažnai randame pėdas, kažkas cypia, siaučia, atrodo, kažkokios bandos laksto. Panašu, kad triukšmauja kiaunės. Jei aplankytumėte Rabikauskus dabar, vos užsukę į kiemą, iš karto pamatytumėte įvairiausių metalinių gyvūnų skulptūras.
Tai - išskirtiniai šios sodybos dekoro elementai. Idėja kurti skulptūras iš metalo Remigijui gimė pailsėjus nuo darbų prie namo. „Kai nusipirkome namą, negalvojau apie jokias skulptūras, svarbiausia buvo pats namas. Kai namui jau nereikėjo tiek dėmesio, ir sodas jau buvo įkurtas, atsirado daugiau laisvo laiko.
Kilo mintis padirbėti su metalu. Esu suvirintojas, nuolat dirbu su metalu, tačiau skulptūrų daryti ilgai nesiryžau. Turėjau iš faneros pasidaręs nedidelę širšę, sugalvojau padaryti ją didelę, iš metalo.