Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai pervesti pinigus iš turto pardavimo į nepilnamečio vaiko sąskaitą, atsižvelgiant į teisinius aspektus, tėvų teises ir pareigas, mokesčius ir kitus svarbius niuansus.
Nepilnamečių vaikų turto tvarkymas
Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko bendru sutarimu.
Jei tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas.
Uzufrukto teisės apribojimai
Nepilnamečių vaikų tėvams, tvarkantiems savo vaikų turtą uzufrukto teise, draudžiama perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti uzufrukto teisę. Pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės.
Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma.
Ginčai dėl turto tvarkymo
Tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką. Jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo.
Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi.
Interesų konfliktai
Nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti savo nuosavybėn šio turto ar teisių į jį. Ši nuostata taip pat taikoma parduodant nepilnamečio turtą ar teises į jį varžytynėse. Ieškinį dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais gali pareikšti vaikas ar jo įpėdiniai.
Jeigu sudarant sandorį kyla interesų konfliktas tarp tų pačių tėvų nepilnamečių vaikų arba tarp nepilnamečio vaiko ir jo tėvų, bet kurio iš tėvų prašymu teismas tam sandoriui sudaryti skiria ad hoc globėją. Jeigu kyla interesų konfliktas tarp nepilnamečio vaiko ir vieno iš jo tėvų, vaiko interesams atstovauja ir sandorius sudaro tas iš tėvų, tarp kurio ir vaiko nėra interesų konflikto.
Jei nepilnamečio vaiko tėvas (motina) sudaro naują santuoką, jis (ji) išsaugo uzufrukto teisę į nepilnamečio vaiko turtą, tačiau privalo pervesti į vaiko sąskaitą visas turto duodamas pajamas ir atskirai sutvarkyti vaisių apskaitą, kurie viršija išlaidas vaiko ugdymui (auklėjimui, lavinimui, materialiniam aprūpinimui).
Pajamų mokestis parduodant turtą
Gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų sumos atėmus nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, su to nekilnojamojo turto pardavimu ar įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus. Atitinkamai gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas pagal formulę:
GPM = (pardavimo pajamos - įsigijimo kaina - privalomi mokėjimai) x gyventojų pajamų mokesčio tarifas
Privalomi mokėjimai, kurie būtini norint parduoti / įsigyti nekilnojamąjį turtą, gali būti:
- Valstybinė rinkliava;
- Atlygis notarams už notarinių veiksmų atlikimą;
- Mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus;
- Mokestis už geodezinius sklypo matavimus ir pan.
Nekilnojamojo turto tarpininkui sumokėtas komisinis mokestis nėra priskiriamas privalomiems mokėjimams, todėl iš pardavimo pajamų negali būti atimamas.
Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos: dokumentais, turinčiais visus Finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
Teisės aktuose nustatytų prvalomų mokėjimų sumokėjimas turi būti pagrįstas atitinkamais šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Sumokėjimas gali būti patvirtintas ir atitinkamų institucijų ant sandorių dokumentų uždėtu spaudu, patvirtinančiu rinkliavos, atlyginimo sumokėjimo sumą, pvz., apie notarui sumokėtą atlyginimą patvirtina notaro ant sandorio dokumentų uždėtas spaudas.
Jeigu parduodamas ne individualios veiklos turtas (ar jo dalis) kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui ir jo įsigijimo kaina buvo atskaitoma iš individualios veiklos pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąsias tokio turto pardavimo pajamas, šio turto įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta turto įsigijimo kainos dalimi.
Mainų sandoris yra prilyginamas turto pardavimo - įsigijimo sandoriui. Atitinkamai, pagal mainų sutartį gyventojo gautas daiktas yra laikomas už perleistą nuosavybėn (išmainytą) daiktą gautomis pajamomis nepinigine forma (natūra). Už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą gyventojo gautas turtas (pajamos natūra) įvertinamas tikrąja rinkos verte.
Turto įsigijimo kaina - tai pinigų (turto) suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir / arba kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme, išlaidos.
Apskaičiuojant turto įsigijimo kainą, būtina turėti turto įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus. Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus.
Turto įsigijimo atvejai ir kainos nustatymas
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apžvelgiami skirtingi turto įsigijimo atvejai ir kaip nustatoma turto įsigijimo kaina kiekvienu atveju:
| Turto įsigijimo būdas | Turto įsigijimo kainos nustatymas |
|---|---|
| Pirkimo būdu | Išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant susijusius privalomus mokėjimus, taip pat rekonstravimo ir kapitalinio remonto išlaidos. |
| Pats pasistato nekilnojamąjį turtą | Visos nuosavomis ir skolintomis lėšomis patirtos statybos išlaidos. |
| Dovanojimo būdu | Dovanos tikroji rinkos kaina jos gavimo dieną. |
| Paveldėjimo būdu | Gyventojo prašymo VMI pateikimo dieną nustatyta turto vertė (VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą). |
| Pagal mainų sutartį | Tikroji rinkos kaina. |
| Atkuriamos nuosavybės teisės ir grąžinamas turtas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą | Turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai. Kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam asmeniui ir šis asmuo (Lietuvos Respublikos pilietis) atsikuria nuosavybės teises bei susigrąžina turtą, tokio turto įsigijimo kaina lygi 0. |
| Pagal išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį | Taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas: - turto, įgyto iš sutuok... |
Kada nemokame mokesčių pardavę savo nekilnojimą turtą?
Dažnos situacijos ir mokesčių aspektai
Su situacijomis, kuomet turime pervesti ar gauname pinigų iš draugų ar artimųjų, susiduriame dažnai. Tai gali būti bendrai įsigyjamas daiktas, kelionė ar bendro namų ūkio sąskaitų apmokėjimas.
- 1 situacija: Renkate pinigus bendrai kelionei su draugais, nes kartu pirkti bilietus yra pigiau. Tam, kad būtų taikomas gyventojų pajamų mokestis, turi būti sudarytas sandoris, iš kurio gaunate pelną. Jei draugai prisideda, kad ką nors kartu nupirktų, ir vienas iš jų iš tikrųjų perka, pelno nėra, nebent mokėtojas už sandorį ima tam tikrą procentą.
- 2 situacija: Renkate pinigus, kurie bus naudojami geriamajam vandeniui klasei pirkti, kanceliarinėms prekėms ir užmokesčiui už popamokinę veiklą. Deklaruoti reikia tik pajamas.
- 3 situacija: Iš draugo pasiskolinote 1 tūkst. eurų. Informacija pateikiama iki kitų metų gegužės 1 d.
- 4 situacija: Vienas iš sutuoktinių dirba užsienyje ir kiekvieną mėnesį dalį savo pajamų siunčia į Lietuvą. Vieno sutuoktinio užsienyje gautos pajamos (darbo užmokestis ar kitos), kurios pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir yra perduodamos kitam sutuoktiniui, neprivalo būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje.