Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra unikalus monografijos numeris, kokią reikšmę jis turi, ir kaip jis susijęs su poezija bei humanitariniais mokslais. Taip pat aptarsime įvairius knygų leidybos ir įrišimo aspektus.
Monografijos ir jos paskirtis
Monografija - tai mokslinis darbas, skirtas nuodugniai nagrinėti tam tikrą temą. Monografijos gali būti skirtos įvairioms sritims, įskaitant humanitarinius mokslus, literatūrą ir poeziją.
Šiaulių universiteto profesorius, pristatęs naujausią monografiją Knygų mugėje, teigia, kad poezija yra unikalus, laikui nepavaldus dalykas. Tai jis ir bando perteikti savo knygoje „Kalbos stigmos poezijoje: (prō)nōmen“. Be to, profesorius vienintelis mūsų šalies lituanistas, pritaikantis griežtus istorinės lyginamosios kalbotyros metodus poezijos tyrinėjimuose.
Valentas yra įsitikinęs, kad humanitariniai mokslai turi būti itin vertinami, nes būtent jie lemia tautos išlikimą erdvėje ir laike. Naujausias darbas yra Nacionalinės lituanistikos plėtros programos 2009-2015 m. konkurse nugalėjęs projektas.
Knyga skirta poezijos kalbos tyrinėjimui. Manau, pagrindinė jos paskirtis yra padėti studentams. Tačiau platesnė monografijos paskirtis - parodyti požiūrį į poeziją kaip į prasmių jungtį. Ankstesnės dvi monografijos buvo plačios, o ši - gerokai siauresnė. Tai tarsi skalpelio pjūvis per poetinius reiškinius. Vis dėlto, net ir ši tema nėra siaura.
Poezija kaip tyrinėjimo objektas
Poezija susidomėjau dar vaikystėje. Esu laimėjęs Lietuvoje trečią premiją už kūrybą, būdamas dar moksleivis. Laimėjau ir kitų apdovanojimų. Nenoriu eilėraščių sudėti į knygą.
Manau, kad poezija skirta apsaugoti kalbai. Manau, kad poezija grįžta ten, kur ir turi būti - vėl tampa žodžio menu, o nebeatlieka jai nebūdingų funkcijų. Be abejo, tautos žadinimo funkcija tam tikru metu buvo itin svarbi, tačiau tikroji poezija neturi atlikti jokių gretutinių paskirčių.
Manau, kad humanitariniai mokslai yra itin svarbūs. Tačiau jų negalima atskirti nuo kitų mokslų, laikomų tiksliaisiais ar gamtos mokslais. Pvz., poezijai artimiausia neabejotinai ne proza, o matematika - abiejų pagrindą sudaro kūrėjo ar mokslininko vaizduotės gebėjimai, o ne realybė.
Knygų leidybos ir įrišimo aspektai
KTU leidyklos „Technologija“ spaustuvė - bene vienintelė Lietuvoje išlikusi spaustuvė prie akademinės leidyklos. Mūsų spaustuvė didžiuojasi, kad esame bene vienintelė Lietuvoje išlikusi spaustuvė prie akademinės leidyklos.
Privalome paminėti, kad esame viena iš nedaugelio Lietuvos spaustuvių, galinčių kietu viršeliu (kietu įrišimu) įrišti labai mažo, mažo ir vidutinio tiražo leidinius. Dirbame su naujausiomis skaitmeninėmis spausdinimo technologijomis.
Jus domina kietas įrišimas, kietas viršelis, siūtos klijuotos brošiūros ar tik klijuotos brošiūros, siūtos knygos?
Failai spaudai (nesvarbu, ar tai skrajutė, klijuotos brošiūros, kietas įrišimas ar kita spauda) turi būti pateikiami .pdf formatu. Failas turi būti pateiktas su užlaidomis apipjovimui.
Kietas įrišimas
Tai knygų įrišimo kietais viršeliais būdas. Pats profesionaliausias, tvirčiausias ir prabangiausias knygos įrišimo variantas. Kartais dar vadinamas „Įrišimu nr. 7“.
Dažniausias kieto įrišimo knygų formatas: nuo ~A6 (105×148 mm) iki ~A4 (210×297 mm). Maksimalus mūsų gaminamas formatas yra apytikslis A4 formatui. Svarbu paminėti, kad 210×297 mm formato 210 mm kraštinė yra viršutinė, trumpoji, horizontalioji, o 297 mm formato - dešinioji, vertikalioji ir ilgoji.
Kieto viršelio knygų gamyba yra pati sudėtingiausia, nes reikalauja atlikti daug operacijų. Pirmiausia kietas įrišimas pradedamas ruošti dar maketavimo metu. Tai specialiu būdu sudėliojami lankais vidiniai knygos puslapiai. Atspausdinti vidiniai puslapiai lankstomi, parenkami ir susiuvami vienas su kitu.
Knygoms dažniausiai naudojamas ir rekomenduojamas vidinių puslapių popieriaus storis - 80-120 gramų ofsetinis, knyginis popierius, tačiau galimi ir kiti variantai. Taip padaromas kieto įrišimo knygos blokas, kurio nugarėlė, panaudojant klijus, sutvirtinama specialia marle.
Pats kietas viršelis / kietas įrišimas / daromas iš knyginio kartono (nuo 1 iki 2,5 mm storio). Viršelio grafinis vaizdas spausdinamas ant 150 gramų kreidinio popieriaus, kuris, po spaudos, laminuojamas laminatu. Tačiau galimas ne tik spausdintinis viršelis, bet ir medžiaginis, odos imitacijos ir kitoks.
Kieto įrišimo / kieto viršelio knygų gamybos terminai priklauso nuo pageidaujamo tiražo. Tarkime, 100 vienetų tiražas gali būti atliekamas nuo 3 iki 5 darbo dienų.
Minkštas įrišimas
Tai knygų, brošiūrų įrišimo minkštais viršeliais būdas. Minkštais viršeliais įrišamos tokios knygos ar brošiūros, kurioms netaikomas ypač didelis ilgaamžiškumo reikalavimas, o gamybos terminai trumpi, tiražai - didesni nei knygų, įrištų kietu viršeliu.
Vidiniams puslapiams galima naudoti patį įvairiausią popierių, tačiau kuo daugiau leidinys turės puslapių, tuo didesnė tikimybė, kad knygos klijuota nugarėlė neatlaikys atvertimų. Optimalus puslapių skaičius: nuo 50 iki 350 puslapių. Jei puslapių skaičius viršija 300 - galimas kombinuotas variantas - brošiūros blokas siuvamas su priklijuojamu viršeliu.
Klijuotos brošiūros viršeliui naudojamas puskartonis su spauda, laminatu (jei to reikia). Klijuotos brošiūros gali turėti ir atvartus.
Gamybos terminai priklauso nuo norimo tiražo.
Segtos brošiūros
Tai pats paprasčiausias brošiūrų surišimo būdas, kai viršelis ir vidaus puslapiai susegami kabėmis vienas su kitu. Tokios brošiūros dažniausiai skirtos informaciniams tikslams, kai reikia tik pateikti trumpalaikio naudojimo informaciją.
Vidiniai puslapiai spausdinami lankais. Dažniausiai nesistengiama parinkti prabangaus popieriaus, tačiau tokia galimybė yra. Jei segama 80 gramų (standartinės gramatūros) popierius, tai estetiškai atrodo leidinys, kurio puslapių skaičius neviršija 100 puslapių.
Viršeliui naudojamas popierius - nuo 80 iki 300 gramų. Tokių segtų brošiūrų tiražas gali būti įvairus: nuo 1 vieneto iki keleto tūkstančių.
Gamybos terminai priklauso nuo norimo tiražo.
Spirale segtos brošiūros
Tokiems spaudiniams dažniausiai nesistengiama parinkti prabangaus popieriaus, tačiau tokia galimybė yra. Viršeliui naudojamas popierius - nuo 80 iki 300 gramų. Tokių spirale segtų brošiūrų tiražas gali būti įvairus: nuo 1 vieneto iki keleto tūkstančių.
Gamybos terminai priklauso nuo norimo tiražo.
Kritika ir literatūra
Kritika kaip ir kitos humanistikos sritys išliks tiek, kiek išliks aktuali, žadinanti mintį, aiškinanti mūsų pasaulį ir mūsų gyvenimą mums patiems. Juk kritika aktuali ne tik todėl, kad vertina lyg ir savaime aktualią dabarties literatūrą. Vertinimo (kartu ir stiliaus) kokybė yra kritikos vertės ir aktualumo kriterijus.
Yra rašytojų, rašančių tik apie literatūrą. Arba esančių abiejose pusėse - ir literatūros, ir jos kritikos - kaip ir pats V. Kukulas, plačiau žvelgiant - dar ir visuomenės kritikas, savo rizika ir atsakomybe bandantis struktūrinti dabartinio socialinio ir politinio gyvenimo prasmybes ir beprasmybes, jų tarpusavio sąsajas, neslepiantis žvilgsnio aštrumo, lyg ir niekam aiškiau nepataikaujantis, bandantis (skurdaus gyvenimo sąskaita) išlikti nepriklausomas.
Pagal požiūrį į kūrėją ir kūrybą, pagal teksto ir kūrinio sampratą V. Kukulas lieka arčiau fenomenologinių nuostatų; jam svarbi estetinė patirtis, pasitikėjimas tekstu, teksto tiesioginis veikimas, atspindys suvokiančioje sąmonėje.
V. Kukulas yra dialogiškas; jis deda daug pastangų kitą suprasti, paaiškinti. Elgsenos kryptį nurodo bendroji žmonių ir kultūros tekstų tarpusavio santykių programa - kiekvienas nori būti išgirstas ir suprastas, net jei ir deklaruoja absoliutų savo atskirumą ir atskirtumą.
Aukščiausias knygos taškas ir yra straipsnis „Viktoras Katilius ir žmonės“, parašytas prieš šešerius metus apie šio rašytojo knygą „Židiniai ir žmonės“ (1997). Iš šios gal ir ne visai išplėtotos minties svarbiausias yra integralios asmenybės akcentas; tokių asmenybių V. Kukulas sąmoningai ir pasąmoningai ieško, atkakliai brėžia bent jų galimybių kontūrus.
tags: #unikalus #monografijos #numeris